Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[DeSadas]

Gamyklos statyba, įrengimų bent dalis gaminama vietoje, vietinė įrengimų priežiūra, vadyba… Tų pačių maisto technologų būtų mažesnis poreikis.

O pačių bukiausių darbo vietų sparčiai mažėja su automatizacija. Ir kaip sakė - visada natūraliai yra dalis visuomenės, kuri užpildo būtent tokias vietas.

tuos pinigus gali isleist geriau nei tokia skyle statyt, bet kokia kita gamykla butu geriau. O paskui gydymas zmoniu nuo depresijos? savizudybiu bei alkoholizmo. TOKIOS GAMYKLOS YRA PROVINCIJOS DEGRADACIJA.

[Gator]

tuos pinigus gali isleist geriau nei tokia skyle statyt, bet kokia kita gamykla butu geriau. O paskui gydymas zmoniu nuo depresijos? savizudybiu bei alkoholizmo. TOKIOS GAMYKLOS YRA PROVINCIJOS DEGRADACIJA.

Kokią bet kokią kitą gamyklą statyti galėtų grūdų įmonė?

[DeSadas]

Kokią bet kokią kitą gamyklą statyti galėtų grūdų įmonė?

auga buvo nebloga versla uzsukus su savo sriubom, greitai paruosiamais patiekalais ir tt . Ten ir recepturos reikia, ir quality control. Cia elementarus pakavimas ir fasavimas. O ziauriausias reikalas yra kad KETURIOM pamainom.

[Gator]

auga buvo nebloga versla uzsukus su savo sriubom, greitai paruosiamais patiekalais ir tt . Ten ir recepturos reikia, ir quality control. Cia elementarus pakavimas ir fasavimas. O ziauriausias reikalas yra kad KETURIOM pamainom.

Prie ko čia ta Auga. Ten kita įmonė, tik tiek, kad grūdus buvo nupirkusi.
Receptūros reikia, tai bent, įdomu kiek tų receptorių reikia po to kai sūkurį originalią liniją, kad kelis kartus per metus kokią naują sriubą sukurtum. Ar 1 etato ne per daug
Ir koks ten prabangių algų žmonių sriubų pakavimas lyginant su makaronais?

Ir apskritai ne apie tai kalba yra, apie tai, kad tie greitį makaronai yra milžiniška pridėtinė vertė.
Pažiūrėk parduotuvėje pigiausi greitį makaronai kainuoja 10 kartų daugiau nei pigiausi spaghetti.
Tai yra neįtikėtini dalykai ir Lietuvos svajonė, kad ir kitų sektorių įmonės persiorientuotų į didesnę vertę.

[DeSadas]

Prie ko čia ta Auga. Ten kita įmonė, tik tiek, kad grūdus buvo nupirkusi.
Receptūros reikia, tai bent, įdomu kiek tų receptorių reikia po to kai sūkurį originalią liniją, kad kelis kartus per metus kokią naują sriubą sukurtum. Ar 1 etato ne per daug
Ir koks ten prabangių algų žmonių sriubų pakavimas lyginant su makaronais?

Ir apskritai ne apie tai kalba yra, apie tai, kad tie greitį makaronai yra milžiniška pridėtinė vertė.
Pažiūrėk parduotuvėje pigiausi greitį makaronai kainuoja 10 kartų daugiau nei pigiausi spaghetti.
Tai yra neįtikėtini dalykai ir Lietuvos svajonė, kad ir kitų sektorių įmonės persiorientuotų į didesnę vertę.

dar karta pasikartosiu, tokia gamykla yra ATEITIES didziules problemos, getizacija, maziausios algos, naktiniai darbai keturiom pamainom, sugadinta psichologine ir fizine sveikata, karjeros nulis galimybe. Paveiksliuke idetos beveik visos darbo vietos BE NATURALIOS SVIESOS , as nezinau cia jums viskas su galva gerai?

[DeSadas]

Koks skirtumas, kas dirba ir už kiek, šūdmaisčio verslas svarbu pelningas ir lieka LT. Negali visi dirbti Teltonikose ir Tesonetuose, reikia ir "paprastų" darbų.

gali beveik visus galima zmones ismogyt kazkokias minimalias funkcijas atlikti.

[Gator]

gali beveik visus galima zmones ismogyt kazkokias minimalias funkcijas atlikti.

Ne, kiekvienas turi maksimumą iki kokios profesijos geba pakilti ir yra daug žmonių, kuriem pakavimas gali būti maksimumas, būtinai tau reikia pažiūrėti:

[mantasm]

gali beveik visus galima zmones ismogyt kazkokias minimalias funkcijas atlikti.

Tai pakavimas toj gamykloj ir yra minimalios funkcijos. Nors yra nedidelė visuomenės dalis kuri net iki to netraukia.

Bet kokiu atveju, toks fabrikas geriau nei eksportuot tiesiai grūdus ar miltus.

[DeSadas]

gatviu slavimas, apzeldinimas, slauga, paslaugu sektorius. Zmones bent dienos sviesa mato, juda, i kitus miestus isvaziuoja... negaliu patiket kad as gincijuosi del tokiu dalyku, cia gi zmoniu debilinimas vyksta su tokiais darbais. Jie pilnai gali but automatizuoti, bet jei minimalke moka tai vergai gali dirbt.

[mantasm]

gatviu slavimas, apzeldinimas, slauga, paslaugu sektorius. Zmones bent dienos sviesa mato, juda, i kitus miestus isvaziuoja... negaliu patiket kad as gincijuosi del tokiu dalyku, cia gi zmoniu debilinimas vyksta su tokiais darbais. Jie pilnai gali but automatizuoti, bet jei minimalke moka tai vergai gali dirbt.

Ant gatvių šlavimo ekonomika nevažiuos. Kažką eksportuoti reikia. Ir geriau su kuo daugiau pridėtinės vertės.

Ir sakyčiau toks fabrikas geriau už kokį skambučių centrą kur taip pat dirbama 4 pamainom ir psichologiškai gerokai sudėtingiau.

[acetonas]

gatviu slavimas, apzeldinimas, slauga, paslaugu sektorius. Zmones bent dienos sviesa mato, juda, i kitus miestus isvaziuoja... negaliu patiket kad as gincijuosi del tokiu dalyku, cia gi zmoniu debilinimas vyksta su tokiais darbais. Jie pilnai gali but automatizuoti, bet jei minimalke moka tai vergai gali dirbt.

O taip paslaugų sektoriaus darbuotojai tikrai mato dienos šviesą. Pasakyk tai maximos kasininkėm ir Akropolio darbuotojams. Dauguma ofiso planktonų darbų irgi depresiją keliantys be karjeros galimybių ir irgi bus automatizuoti dešimtmečių bėgyje. Plius, gatvių šlavimas, slauga ir tt. nekuria fizino tau reikalingo produkto.

Šiaip keista, kai Rusiją pašaipiai vadina pasaulio degaline, nes nesugeba apdirbti savo žaliavų. Tačiau, kai Lietuva bando apdirbti savo žaliavas tai jau degradacija.

[Tomas]

Bet lazeriai...

[Panevezietis]

Yra amber pasta pnvz, tai ten yra nemažai žmonių su negalia prie linijų, pakavimo. Manau jiems sunkus darbas, bet gal geriau nei nerast jokio. Alytuje galėtų irgi ieškoti tokių žmonių, kuriems sunku integruotis ir toks darbas tinkamas.

Galimai imone gauna mokestines lengvatas.

O kad viena darbo vieta gamyboje, kuria N aplinkinių darbų - daugumai aišku ir žinoma.

Aišku didžioji dalis šios gamyklos mln teks ponams iš LA, bet taip ir kitur.

O iš kviečių gaminamas LT krakmolas, sirupai, pašarai - Amilina, pnvz. Paskutiniai pora metų po 50 mln rodomo pelno.

https://rekvizitai.vz.lt/imone/amilina/apyvarta/

Karbauskis projektuoja taip pat krakmolo+gamyklą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...nti-250-zmoniu

Bus stipru, jei iki galo padarys. Žaliavos (kviečiai) jo rankose bus už savikainą.

[Lettered]

gali beveik visus galima zmones ismogyt kazkokias minimalias funkcijas atlikti.

Patikėkit, tikrai ne visi, ateina į ofisus jaunimas su gerais CV ir net elementarių dalykų iš 5 karto su pirštu parodžius nepadaro.

[DeSadas]

Patikėkit, tikrai ne visi, ateina į ofisus jaunimas su gerais CV ir net elementarių dalykų iš 5 karto su pirštu parodžius nepadaro.

as esu isitikines kad jau geriau prie alkoholio linijos sedet nei prie makaronu.

[Panevezietis]

Ne makaronai, net analogov v evrope.

D. Tvarijonavičiaus įmonė investuoja 44 mln. Eur į pirmąją Europoje brazeino gamyklą


Verslininko ir mokslininko Dano Tvarijonavičiaus kontroliuojama UAB „Pentasweet“ 44 mln. Eur investuoja į saldaus baltymo brazeino gamyklą. Tai bus pirmoji tokia gamykla Europoje ir antroji pasaulyje, gaminsianti aukšto švarumo laipsnio ingredientą maisto pramonei. Pirmoji yra JAV.

Planuojama, kad naujoje pilnai automatizuotoje gamykloje Vilniaus miesto inovacijų pramonės parke bus sukurta iki 35 aukščiausios kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2027 metų vidurio.

„Projektavimas jau vyksta, statybos, planuojame, gali prasidėti ateinančių metų antrąjį ketvirtį“, – „Verslo žinioms" pasakoja D. Tvarijonavičius.



https://www.vz.lt/pramone/2024/11/22...Z25Ckyine8pVpw

[Lettered]

as esu isitikines kad jau geriau prie alkoholio linijos sedet nei prie makaronu.

Prie makaronų sėdėti geriau nei žiemą sniegą kasti ar plytas mūryti.

[digital]

Lietuvoje veikiančios ukrainietiškos įmonės vadovas: čia investuoti – verta

Prieš ketverius metus antros kartos šeimos verslo plėtrą pasukęs Lietuvos kryptimi, ukrainietis Rostyslavas Vovkas sako, kad mūsų šalyje – puikios sąlygos užsienio investuotojams. Jo teigimu, visuose žingsniuose – pradedant didžiulių gamyklų statyba ir baigiant mokesčių sistema, verslui padeda tiek valdžia, tiek profesionaliai dirbantys rangovai.

Skamba neįtikėtinai, tačiau aukštos kokybės šunų ir kačių ėdalą gaminanti gamykla, Kėdainiuose buvo pastatyta, įrengta ir veiklą pradėjo pačiam „Kormotech“ stebėtojų tarybos vadovui Rostyslavui Vovkui fiziškai net nedalyvaujant. Verslo pradžia Lietuvoje buvo vykdoma COVID-19 pandemijos įkarštyje, tad visi pokalbiai ir pasitarimai vyko virtualiai. Kėdainiuose įrengtoje gamykloje per metus pagaminama 20 tūkst. tonų produkcijos – šlapio kačių ir šunų ėdalo.

Šiuo metu ukrainiečių įmonė planuoja statyti ir antrąją gamyklą, kurios tikslas – net 40 tūkst. tonų produkcijos per metus. „Esame iš Ukrainos – šalies, kurią dėl karo šiandien vargu ar galima būtų pavadinti idealia verslo vieta. Deja, bet vietinę rinką vargina ne tik karas, vis dar susiduriame su biurokratija, tam tikra korupcija ir reguliavimo suvaržymais. Natūralu, kad Ukrainos verslas nori ne tik išgyventi, bet ir augti, o tam būtina apdrausti savo rizikas“, – apie sprendimą investuoti Lietuvoje sakė R. Vovkas.

Metinė daugiau nei dvidešimt metų gyvuojančios ir kačių bei šunų ėdalą gaminančios „Kormotech“ apyvarta siekia 152 mln. JAV dolerių, šiuo metu ji turi 3 gamyklas ir daugiau nei 1350 darbuotojų 5 šalyse. Įmonės produktai parduodami 44 pasaulio šalyse, įskaitant Pietų Korėją, Egiptą ir Malaiziją. Dar visai neseniai ši produkcija gaminta dviejose Ukrainos gamyklose. Nuo 2020 metų prie jų prisidėjo dar viena gamykla, įsikūrusi Kėdainių mieste Lietuvoje.

„2020 m. Kėdainių gamyklą paleidome naudodamiesi ZOOM programėle, nes tai buvo karantino laikotarpis. Kitoje šalyje tai atrodytų neįmanoma, bet Lietuvoje procesas susistemintas taip, kad ne tik gamyklos paleidimas, bet ir jos statyba, įrengimas bei prijungimas galėjo įvykti fiziškai man net nedalyvaujant“, – džiaugėsi įmonės vadovas.

Kadangi antrosios gamyklos statybos projekto vertė – 60 mln., jis pateko į 14 didžiausių Lietuvos ekonomikos investuotojų sąrašą ir iš Lietuvos ūkio ministerijos gavo stambaus investuotojo statusą. Ši investicija ne tik sukurs naujas darbo vietas, bet ir gerokai prisidės prie vietos ekonomikos plėtros.

[Arunasx]

Valstybei svarbių projektų inžineriniai tinklai galės būti tiesiami šalia kelių https://www.vz.lt/pramone/2024/11/29...mi-salia-keliu

Susisiekimo ministras ir Aplinkos ministras patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriais vadovaujantis, inžinerinius tinklus kelio juostoje bus galima tiesti, įgyvendinant Valstybei svarbaus projekto statusą turinčius projektus, rašoma bendrovės „Via Lietuva“ pranešime. Kelių techninio reglamento (KTR) pakeitimai pritaikyti ir Valstybės valdomų įmonių – „Litgrid“ bei ESO projektams, skirtiems viešajam interesui užtikrinti.

[digital]

Į priekį Lietuvą traukia nebe pramonė ir eksportas – naujokas tarp lyderių įgauna vis didesnį svorį

Po dvejų metų įšalo Lietuvos ekonomika grįžta į augimo kelią ir į priekį šalį traukia nebe pramonė ir jos eksportas, o paslaugos, tiksliau – informacinės technologijos ir ryšiai (IRT), pranešė Lietuvos bankas. IRT sektorius 2024 m. pirmąjį pusmetį lėmė ketvirtadalį ekonomikos augimo – per metus jo sukuriama vertė didėjo dešimtadaliu.

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. pirmąjį pusmetį ekonominių veiklų indėlis į realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) metinį augimą sustiprėjo – BVP buvo kiek daugiau nei 2 proc. didesnis nei prieš metus. Be abejo, daug prisidėjo ir kiti sektoriai, tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pastebėjo, kad pirmu smuiku ima griežti ne pramonė ar eksportas, o paslaugų sektorius, o jame išsiskiria kur kas sparčiau nei visa ekonomika augantis IRT sektorius.

2024 m. antrojo ketvirčio duomenimis, IRT srityje šiandien dirba 60,3 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai IRT sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė sudarė 5,1 proc. BVP. Nors IRT sektoriaus indėlį sudaro ir vidaus rinkoje operuojančių, tradicinių IRT įmonių sukuriama vertė, šio sektoriaus augimas ir poveikis ekonomikos transformacijai įvyks sėkmingų technologijų startuolių, kurie veikia globaliai ir auga kartais, o ne procentais, dėka.

Vadovaujantis „Unicorns Lithuania“ kartu su „Startup Lithuania“ stebimoje daugiau nei 1000 aktyvių technologijų įmonių Lietuvoje duomenų bazėje, startuoliuose ir iš startuolių išaugusiose įmonėse šiandien dirba per 18 tūkst. talentų, pernai jos sumokėjo daugiau nei 370 mln. eurų mokesčių. Lyginant su 2020 m. pabaiga, dabar turime trečdaliu daugiau startuolių, 2 naujus vienaragius ir 60 proc. daugiau startuoliuose dirbančio talento.

Lietuvoje mes jau galime skaičiuoti mažiausiai antrą startuolių kūrėjų kartą. Stebime ir pirmuosius daugiklio (multiplier) efekto reiškinius. Kaip parodė rizikos kapitalo fondus valdančių bendrovių „Practica Capital“ ir „Firstpick“ analitikų analizė, buvę „Vinted“ darbuotojai jau įkūrė mažiausiai 18 startuolių, iš kurių dalis jau yra pritraukę išorės investicijų.

Dar 3 startuoliai įkurti buvusių „Nord Security“ darbuotojų, o mažiausiai vieno iš startuolių įkūrėjų komandoje yra buvusių darbuotojų tiek iš vieno, tiek kito vienaragio. Maža to, startuoliai patys tampa investuotojais ir kuria inkubatorius, organizuoja hakatonus ir pan. – augina ekosistemą šalyje, kurios svarbia dalimi tampa ne tik jaunos, inovatyvios technologijų įmonės su dideliu augimo potencialu, bet ir įkūrėjų, rizikos kapitalo ekosistema, kurioje pamažu dalyvauti pradėjo jau ne tik vietiniai ar regioniniai investuotojai, bet ir stambūs rizikos kapitalo fondų valdytojai iš Vakarų Europos ar JAV.

IRT sektorius ir startuoliai tvirtai juda link tikslo tapti pagrindiniu Lietuvos ekonomikos varikliu. Potencialas matomas, pirmieji rezultatai taip pat – ar sugebėsime išlaikyti kryptį?