Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Gator]

Su tom jų algom tai įdomiai, kiek matau darbo skelbimų tai pvz pirkimų ar pardavimų vadybos algos eilinės kitų įmonių kontekste. Vidurkis toks.

[mantasm]

Vilniaus vidurkis Molėtuose visai nieko

[Gator]

Vilniaus vidurkis Molėtuose visai nieko

Aš ne apie tai, o apie bendrai iš kur tos algos tokios neva didelės. Turbūt tada inžinieriai pakelia labai smarkiai, bet keista, kad vadyba gauna vidutines, o inžinieriai tada turi paćias aukščiausias gauti, kad bendroje sumoje neva aukščiausios LT gautųsi.
Nors ir inžinierių skelbimuose neqtsispinfi aukščiausios Lietuvoje nelabai išsiskiria iš kitų technolohinių įmonių.

Žodžiu darbo skelbimai atrodo su vidutinėm algom už tokio tipo darbus, bet kažkaip vis trimituoja apie didžiausias.

[jpou]

Žodžiu darbo skelbimai atrodo su vidutinėm algom už tokio tipo darbus, bet kažkaip vis trimituoja apie didžiausias.

Cia siek tiek confirmation bias gaunasi. Nematau skelbimu su aukstom algom, reiskia poziciju su aukstom algom nera. Bet realybe tokia, kad auskto lygio specialisto neprisiviliosi darbo skelbimais portaluose. Dazniausiai tokie specialistai kalbinami tiesiogiai. Zinau pora atveju, kai Teltonika persiviliojo is tarptautiniu kompaniju inzinierius, pasiuliusi labai gera alga (~8K EUR) ir leadership pozicijas.

[Gator]

Cia siek tiek confirmation bias gaunasi. Nematau skelbimu su aukstom algom, reiskia poziciju su aukstom algom nera. Bet realybe tokia, kad auskto lygio specialisto neprisiviliosi darbo skelbimais portaluose. Dazniausiai tokie specialistai kalbinami tiesiogiai. Zinau pora atveju, kai Teltonika persiviliojo is tarptautiniu kompaniju inzinierius, pasiuliusi labai gera alga (~8K EUR) ir leadership pozicijas.

Tai head hunt pozicijos aišku, bet kai kalbam apie tūkstančius darbuotojų, tai aišku, kad dauguma ateina per įprastas paieškas.

[jpou]

Dar vienas i tema - ar tik ne praeitais metais ju CEO LinkedIn gyresi kad ju top 3 selleriai per metus virs 500K EUR is komisiniu susirinko. Gal todel ir kalba apie vidurkius, o ne medianas.

[digital]

Tai head hunt pozicijos aišku, bet kai kalbam apie tūkstančius darbuotojų, tai aišku, kad dauguma ateina per įprastas paieškas.

Tu kaip logikos ekspertas turėtum skirti daugumą, kuri jau dirba, nuo daugumos, kuri ateina.

[Lettered]

Cia siek tiek confirmation bias gaunasi. Nematau skelbimu su aukstom algom, reiskia poziciju su aukstom algom nera. Bet realybe tokia, kad auskto lygio specialisto neprisiviliosi darbo skelbimais portaluose. Dazniausiai tokie specialistai kalbinami tiesiogiai. Zinau pora atveju, kai Teltonika persiviliojo is tarptautiniu kompaniju inzinierius, pasiuliusi labai gera alga (~8K EUR) ir leadership pozicijas.

Realybė tokia, kad Teltonika berods virš 10 įmonių turi ir tik vienoje pagrindinėje (kur dirba vadovai, vadovaujantys inžineriai) mokami tie dideli atlyginimai, bet ten tik 100 darbuotojų. Visose kitose kaip LT vidurkis ar mažiau. Molėtuose turbūt irgi bus mažiau LT vidurkio, kitaip jokio tikslo nebūtų ten statyti, nepasimaukite ant marketinginių straipsnių.

[Gator]

Tu kaip logikos ekspertas turėtum skirti daugumą, kuri jau dirba, nuo daugumos, kuri ateina.

Ką yuri omenyje? Aš sakau, kad jei skelbimuose neišsiskiria atlyginimais tai reiškia ir esami darbuotojai yra atėję per tuos skelbimus, kurie ir praeityje buvo neišsiskiriantys atlyginimais.

[Gator]

Realybė tokia, kad Teltonika berods virš 10 įmonių turi ir tik vienoje pagrindinėje (kur dirba vadovai tie vadovaujantys inžineriai) mokami tie dideli atlyginimai, bet ten tik 100 darbuotojų. Visose kitose kaip LT vidurkis ar mažiau. Molėtuose turbūt irgi bus mažiau LT vidurkio, kitaip jokio tikslo nebūtų ten statyti, nepasimaukite ant marketinginių straipsnių.

Skamba logiškai, tik, kad jie pastoviai giriasi, kad būtent tie apie 2000 darbuotojų gauna aukśčiausius atlyhinimus Lietuvoje.

[Lettered]

Skamba logiškai, tik, kad jie pastoviai giriasi, kad būtent tie apie 2000 darbuotojų gauna aukśčiausius atlyhinimus Lietuvoje.

O kuris darbdavys reklaminiuose straipsniuose nesigiria? Visi tą daro, ypač dabar kai taip trūksta darbuotojų.

[Gator]

O kuris darbdavys reklaminiuose straipsniuose nesigiria? Visi tą daro, ypač dabar kai taip trūksta darbuotojų.

Turiu omenyje, kad jie ne apie tavo minėtą 100 darbuotojų, o būtent apie 2000 taip kalba:

Nerasite antros tokios įmonės, kurioje dirba 2000 darbuotojų, o jų algų vidurkis – 4000 eurų

[digital]

Ką yuri omenyje? Aš sakau, kad jei skelbimuose neišsiskiria atlyginimais tai reiškia ir esami darbuotojai yra atėję per tuos skelbimus, kurie ir praeityje buvo neišsiskiriantys atlyginimais.

Tą, kad atlyginimai skelbimuose nebūtinai turi sutapti su vidutiniu, mokamu toje įmonėje.

[Gator]

Tą, kad atlyginimai skelbimuose nebūtinai turi sutapti su vidutiniu, mokamu toje įmonėje.

Tai čia mr obvious
Sakau kad keista ir nepaaiškinama kai didžiausių atlygininų bendrovė Lietuvoje kažkodėl neišsiskiria algomis skelbimuose, kur jos +- vidutinės.

[mantasm]

Tai čia mr obvious
Sakau kad keista ir nepaaiškinama kai didžiausių atlygininų bendrovė Lietuvoje kažkodėl neišsiskiria algomis skelbimuose, kur jos +- vidutinės.

Kita vertus natūralu, kad alga ant skelbimo mažesnė nei įmonėj. Su patirtim, kilimu pareigose, viršvalandžiais ir t.t. ir didėja alga.

Būtų visai sveikintina jei įmonėje geros karjeros ir augimo galimybės. O ne tai, kad su kokia alga atėjai - su tokia sėdi ir norėdamas uždirbti daugiau turi keist darbą. Tada ir darbdaviui žalinga, nes praranda patyrusius darbuotojus. Aišku trumpuoju periodu apsimoka, ypač jei darbuotojai sėslesni ir nelinkę bėgt po metų-dviejų.

[digital]

Tai čia mr obvious
Sakau kad keista ir nepaaiškinama kai didžiausių atlygininų bendrovė Lietuvoje kažkodėl neišsiskiria algomis skelbimuose, kur jos +- vidutinės.

Mano hipotezė tokia, kad ieškomi be patirties būtent toje srityje, todėl jų atlyginimai padidės tik po kokių metų darbo įmonėje, įgavus patirties.

[Gator]

Kita vertus natūralu, kad alga ant skelbimo mažesnė nei įmonėj. Su patirtim, kilimu pareigose, viršvalandžiais ir t.t. ir didėja alga.

.

Tai čia savaime aišku, kad pradinės algos didėja.

Esmė, kad jei yra pvz trys įmonės, dvi moka vidurkį 1000, trečia moka 1500. Tai jokiais būdais nebus, kad skelbimuose trečios algos tokios pačios kaip pirmų dviejų. Išsiskirs ir bus didesni ir skelbimuose, ne tik realybėje.
Tiek natūraliai taip gausis, tiek apskritai būtų kvaila nepasinaudoti galimybe pranešti darbuotojams, kad būtent pas juos ženkliai didesnės algos = susirinkti visus geriausius.

Imlk bet kokias dideles įmones, kur daug skiriasi algos. Nerasi, kad jų siūlomos algos skelbinuose būtų tokios pat, akivaizdžiai ir skelbimuose matysis skirtumai. Tiesiog taip natūraliai yra/gaunasi.

[dondc]

„Baltik vairas“ šiemet žada didinti pardavimus, gamins krovininius dviračius
https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...nius-dviracius

Bendrovė 2021 metais pardavė 337 tūkst. dviračių – 112 tūkst. daugiau nei 2020-aisiais, pardavimai augo pagrindinėse rinkose – Vokietijoje ir Olandijoje.

<...> Tikėtina tolesnė dviračių rinkos plėtra su ypatingai stipria dviračių surinkimo Europos Sąjungoje paklausa, bendrovė orientuota į naujų pirkėjų paiešką ir dviračių vystymo veiklą, numatoma pradėti gaminti krovininius dviračius ir dalį investicijų nukreipti tam skirtos bazės paruošimui. Numatoma, kad pardavimo pajamos 2022 metais turėtų viršyti 175 mln. eurų.

[Arunasx]

„Orlen Lietuva“ parengė statybos aikštelę 641 mln. Eur vertės modernizavimo projektui https://www.vz.lt/pramone/energetika...vimo-projektui

Skelbta, kad projektas, kurį numatoma baigti iki 2024 metų pabaigos, nuo 72% iki 84% turėtų padidinti naftos produktų perdirbimo efektyvumą, todėl bendrovė tą patį produktų kiekį galės gauti iš 20% mažesnio naftos žaliavos kiekio, o jos veiklos EBITDA pelnas kasmet turėtų padidėti apie 68 mln. Eur. „Orlen Lietuvos“ vadovas Michalas Rudnickis BNS pernai rudenį sakė, kad vadinamąją likučio hidrokrekingo įrenginio (angl. Bottom of the Barrel) technologiją ir bazinį projektą sukūrė JAV naftos, dujų ir naftos chemijos technologijų milžinė UOP („Universal Oil Products“), o už visą logistiką – įrenginių gabenimą iš gamyklos per Klaipėdos uostą iki Mažeikių atsakinga tarptautinė logistikos bendrovė „Mammoet“. 1.800 tonų svorio 100 m ilgio, 6,5 m pločio ir 10 m aukščio reaktorius į Klaipėdą turėtų būti atplukdytas 2023 metų rugpjūtį ir apie 150 kilometrų iš uosto gabenamas į Mažeikių gamyklą.Panašų projektą „Mammoet“ Lietuvoje „Orlen Lietuvos“ užsakymu įgyvendino ir 2008 metais.

[Romas]

Pilotas.lt
Molėtuose atidaromas 10.800 m² dydžio „Teltonikos“ technologijų centras

Molėtuose atidaromas milžiniškas „Teltonikos“ technologijų centras. Jo darbuotojų kolektyvas jau po kelerių metų turėtų pasiekti 500 ir garsinti Lietuvą tarptautiniu mastu, tačiau nerimą kelia aplinkoje dominuojantis monolitiškas 10.800 m² ploto pastato tūris.

Spalio 21 dieną (penktadienį) Molėtuose įvyks oficialus „Teltonikos“ technologijų centro atidarymas. Oficialioje atidarymo ceremonijoje žada dalyvauti ir Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Teltonikos“ technologijų centras per 9 mėnesius Molėtuose iškilo pagal firmos „2L architects“ projektą. Jame bus projektuojami ir gaminami moderniausi telemedicinos prietaisai, tarp kurių – dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai ir prieširdžių virpėjimus atpažįstančios išmanios apyrankės. Čia taip pat bus kuriama aukščiausiomis technologijomis paremta tinklo įranga, sprendžianti svarbias problemas įvairiose industrijose, nuo energetikos ir išmaniojo miesto iki transporto ir prekybos sektorių.
Bendra projekto, kuriame po kelių metų dirbs 500 darbuotojų, investicijų suma – 34 mln. Eur.

https://pilotas.lt/2022/10/12/statyb...ogiju-centras/

[/quote]

Lrytas.lt 2022.1021
Molėtuose duris atvėrė pusę tūkstančio darbo vietų sukursiantis „Teltonikos“ technologijų centras

Ketvirtadienį Molėtuose atidarytas aukštųjų technologijų milžinės „Teltonika“ technologijų centras. 10 tūkstančių 800 kvadratinių metrų ploto „Teltonikos“ technologijų centre per dvejus metus bus sukurta 500 naujų darbo vietų. (...)



Į ne tik Molėtams, bet ir visai šaliai svarbaus pramonės objekto atidarymą atvyko Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Kartu su ja oficialioje „Teltonikos“ technologijų centro atidarymo ceremonijoje dalyvavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.


„Džiaugiuosi matydama tokios vizijos išsipildymą. Ne vien skaičiai svarbūs. Svarbiausia yra turinys – čia bus kuriami aukštos pridėtinės vertės gaminiai. Šis projektas taip pat parodė, kad yra svarbūs ir regionai, o tokios investicijos padeda atskleisti jų galimybes“, – per technologijų centro atidarymą sakė I.Šimonytė. Premjerė taip pat pasidžiaugė, kad šį projektą realizavusi lietuviško kapitalo įmonė „Teltonika“ užsienio investuotojams parodė, kad Lietuva yra investicijoms saugi šalis.

https://www.lrytas.lt/verslas/sekmes...ntras-24935191