Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[jpou]

O blockchain panaudojimas galimas tik kriptovaliutose?

“Blockchain” is a solution looking for a problem.

Panaudojimas yra galimas daug kur, bet klausimas ar yra tame prasmes?

[digital]

Yra, pvz., e-balsavime. Ten didelė problema, kad reikia saugoti, kaip kiekvienas balsavo (kad nebūtų duomenų keitimo), bet ir kartu padaryti taip, kad negalėtum sužinoti, kaip konkretus žmogus balsavo. Blockchain tą turėtų leisti padaryti.

[sankauskas]

Tos naujienos su Blockchainais tikrai nedžiugina, ten veikėjai gyvena sapnais ir durnių ieškojimu, burbuliukas per ateinančius kelis metus bliukš ir bus daug liūdnų veidelių.

O kaip blockchain gali "bliukšti"?

[jpou]

Yra, pvz., e-balsavime. Ten didelė problema, kad reikia saugoti, kaip kiekvienas balsavo (kad nebūtų duomenų keitimo), bet ir kartu padaryti taip, kad negalėtum sužinoti, kaip konkretus žmogus balsavo. Blockchain tą turėtų leisti padaryti.

Tai kad ne. Balsavimo problema yra labai idomi moksliniu poziuriu. Perdaug nesigilinant i detales (jei tik ka domina, galiu ir daugiau parasyti), balsavimas (kaip mes ji suprantam dabar) uztikrina*:

1) Anonimiskuma (Nera aisku kas ir uz ka balsavo)
2) Galimybe nebalsuoti (As galiu nemesti balsavimo biuliotenio / mesti neuzpildyta)
3) Balsu apskaita (As galesiu balsuoti tik karta)

* - Uztikrina bent jau sistema, jei balsavimo prieziuros nera ar ji korumpuota - tai keicia situacija.

Blockchain technologija yra paremta principu kad visi zino visa informacija. Visa informacija esanti blockchain'e yra viesa. Tai nera suderinama su auksciau aprasytais 3 punktais. Geriausiu atveju gaunasi "pick 2 out of 3". Zinoma, jei visuomene nuspres**, kad uztenka 2 is 3 - tada block-chain'as gali buti naudojamas balsavimui. Bet jei mes norim visu 3 savybiu - tada block-chain ne sprendimas.

** - To pavyzdzys yra vertybiniai popieriai bendraja prasme. Iki atsirandant elektroniniams depozitoriumams, buvo placiai paplite anoniminiai vertybiniai popieriai. Kai ateidavo laikas ismoketi dividendus, juos galedavo atsiimti betkas, pateikes popierine anonimine akcija. Atsiradus elektroniniams depozitoriumams, visos akcijos tapo vardines - atsirado galimybe atlikti akcininku apskaita. Buvo tuo labai nepatenkintu, bet oh well. Dabar anonimines akcijos praktiskai neegzistuoja (ne UAB'uose) ir visiems OK.

[mantasm]

Tai kad ne. Balsavimo problema yra labai idomi moksliniu poziuriu. Perdaug nesigilinant i detales (jei tik ka domina, galiu ir daugiau parasyti), balsavimas (kaip mes ji suprantam dabar) uztikrina*:

1) Anonimiskuma (Nera aisku kas ir uz ka balsavo)
2) Galimybe nebalsuoti (As galiu nemesti balsavimo biuliotenio / mesti neuzpildyta)
3) Balsu apskaita (As galesiu balsuoti tik karta)

* - Uztikrina bent jau sistema, jei balsavimo prieziuros nera ar ji korumpuota - tai keicia situacija.

Blockchain technologija yra paremta principu kad visi zino visa informacija. Visa informacija esanti blockchain'e yra viesa. Tai nera suderinama su auksciau aprasytais 3 punktais. Geriausiu atveju gaunasi "pick 2 out of 3". Zinoma, jei visuomene nuspres**, kad uztenka 2 is 3 - tada block-chain'as gali buti naudojamas balsavimui. Bet jei mes norim visu 3 savybiu - tada block-chain ne sprendimas.

** - To pavyzdzys yra vertybiniai popieriai bendraja prasme. Iki atsirandant elektroniniams depozitoriumams, buvo placiai paplite anoniminiai vertybiniai popieriai. Kai ateidavo laikas ismoketi dividendus, juos galedavo atsiimti betkas, pateikes popierine anonimine akcija. Atsiradus elektroniniams depozitoriumams, visos akcijos tapo vardines - atsirado galimybe atlikti akcininku apskaita. Buvo tuo labai nepatenkintu, bet oh well. Dabar anonimines akcijos praktiskai neegzistuoja (ne UAB'uose) ir visiems OK.

Prie tų trijų - balsavimas turi būti lengvai patikrinamas be specialių žinių. Popieriniu atveju kiekvienas pradinukas gali stebėti balsavimą ir skaičiuoti balsus. Su blockchain (ar kitokiu e balsavimu) sėkmės, folijos kepuraitės už kampo po €3.14...

Be to, popieriniu atveju, nėra ką parodyti balso pirkėjams/prievartautojams. Dėl to tetos prie kabinų stebi ar niekas nefotkina savo biuletenio Gali balsuot kaip nori ir niekas neturi jokių būdų patikrinti. Jei ant lapuko paliksi kokią slaptą žymą - skaitysis kaip sugadintas biuletenis. Tuo tarpu su blockchain ar pan būtų galimybė post factum patikrinti kaip balsavai.

[mantasm]

O blockchain panaudojimas galimas tik kriptovaliutose?

Net ir valiutose blockchain panaudojimas labai ribotas. Indėlių draudimas? Pavedimų atšaukimas? Nusikaltimų užkardymas? Meh, atgyvena!

[index]

Šiaip tai, blockchain tėra būdas patikimai ir tuo pačiu decentralizuotai saugoti informaciją (aišku, tuo pačiu ir brangiai). Panaudojimas gali būti įvairus ir jeigu su juo dirbantys tuo užsiims neaiškiam daiktui gali atsirasti visokių pritaikymų. Jei užsiims tik kriptovaliutomis - gali būti, kad ir nepasiseks. Bet bet kokiu atveju kažką veikiantys ir kuriantys žmonės visada gerai, o dabar esant blockchaino ir kriptovaliutų bumui - dar ir neblogas būdas mums pasidaryti "mes esam high tech šalis/miestas" PR.

[Tomas]

Net ir valiutose blockchain panaudojimas labai ribotas. Indėlių draudimas? Pavedimų atšaukimas? Nusikaltimų užkardymas? Meh, atgyvena!

Bent jau bitcoine tai ne bug, o feature. Bitcoinas išrastas kaip elektroninis grynųjų pinigų pakaitalas su visais jų trūkumais. Tik tiek, kad bent jau anksčiau bitkoinų tranzakcijos buvo lėtos, t.y. praktiškai nepritaikomos pvz. atsiskaitymui maksimose (nežinau kaip dabar).

[mantasm]

Bent jau bitcoine tai ne bug, o feature. Bitcoinas išrastas kaip elektroninis grynųjų pinigų pakaitalas su visais jų trūkumais. Tik tiek, kad bent jau anksčiau bitkoinų tranzakcijos buvo lėtos, t.y. praktiškai nepritaikomos pvz. atsiskaitymui maksimose (nežinau kaip dabar).

Programerių dilema #1 - bug ar feature

Bet realiai kiek procentų žmonių sutiktų atsisakytų šitų kasdienės bankininkystės privalumų?

Grynieji būtent dėl to po biški ir nueina nuo arenos. Kiek žmonių laiko kojinėse grynuosius ar nešiojasi gatvėje €10k bei moka be jokių sąskaitų ir t.t.? Bitcoin praktiškai tas pats tik atseit progresyvu Kas antra bobutė yra off grid progresyvi antisisteminė kriptoanarchistė

Beje, su grynaisiais yra net mažiau problemų nei Bitcoin. Pvz pametei Bitcoin privatų raktą - sėkmės Jei pametei seifo raktą - dar turi būdų atrasti. Jei ištrynei Bitcoin piniginę - viskas. Jei nerandi kojinės namuose... Ieškok ir anksčiau ar vėliau rasi.

[andyour]

Programerių dilema #1 - bug ar feature

Bet realiai kiek procentų žmonių sutiktų atsisakytų šitų kasdienės bankininkystės privalumų?

Grynieji būtent dėl to po biški ir nueina nuo arenos. Kiek žmonių laiko kojinėse grynuosius ar nešiojasi gatvėje €10k bei moka be jokių sąskaitų ir t.t.? Bitcoin praktiškai tas pats tik atseit progresyvu Kas antra bobutė yra off grid progresyvi antisisteminė kriptoanarchistė

Beje, su grynaisiais yra net mažiau problemų nei Bitcoin. Pvz pametei Bitcoin privatų raktą - sėkmės Jei pametei seifo raktą - dar turi būdų atrasti. Jei ištrynei Bitcoin piniginę - viskas. Jei nerandi kojinės namuose... Ieškok ir anksčiau ar vėliau rasi.

Tai atsikopijuoji į 10 USB ir dar kompaktų pasidarai keliasdešimt, kuriuos suslepi skirtingose vietose

[mantasm]

Tai atsikopijuoji į 10 USB ir dar kompaktų pasidarai keliasdešimt, kuriuos suslepi skirtingose vietose

Aha. Ir tikiesi, kad niekas neras tavo paslėpto USB ar kompakto. Ir šiaip, technologijos turėtų gyvenimą palengvinti ar apsunkinti?

[digital]

Jei kalbate apie bitcoinus konkrečiai (ne apie bitcoinus Lietuvoje), eikite į Bitcoin temą.

[index]

Bent jau bitcoine tai ne bug, o feature. Bitcoinas išrastas kaip elektroninis grynųjų pinigų pakaitalas su visais jų trūkumais. Tik tiek, kad bent jau anksčiau bitkoinų tranzakcijos buvo lėtos, t.y. praktiškai nepritaikomos pvz. atsiskaitymui maksimose (nežinau kaip dabar).

Šiaip jau, Švedijos Riksbankas svarsto apie blockchaininės kronos - elektroninio casho, sukūrimą (tik kitaip nei bitcoinas tai būtų normali legal tender valiuta). Žinant, kad ten žmonės įprastų fizinių grynųjų praktiškai nenaudoja, tas visai tikėtina.

[dr-rox]

Bent IT srityje tie fintech plečiasi kažkiek Lietuvoje. Tas yra gerai iš dalies, bet pati fintech sritis turi ir savo tamsią pusę - inovacijos ir kūryba ten nelabai klesti. Didžiąja dalim tiek jei esi programuotojas, tiek jei esi smulkaus kažką kuriančio teamo vadovas - bus labai daug limitų ir dalykų, kurie kokie yra - tokie bus. Tad bendrai kažkokios inovacijos nelabai juda. Su estais lyginant, pvz Suomijos SUPERCELL dirba ir kuria nemažai žmonių iš to paties Talino. Ir ten realiai kuri ateitį, produktą, kuris yra žinomas visam pasauly. Supercell daro visus Clash of Clans or Clash Royale mobile žaidimus. Rovio irgi nemažai estų buvo. Tad tokioj srity padirbęs gauni žymiai platesnės patirties nei kažką darydamas fintech'e, kuris ribojamas milijono taisyklių. Blockchain dabar yra kažkas naujo ir žmonės, norintys kažko kitokio tuo visai mielai užsiima.

[Arunasx]

4 mln. Eur investicija Klaipėdos LEZ sukurs 40 darbo vietų

UAB „Focus Fabrication Group” Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje investuoja 4 mln. Eur į dujų vamzdynų surinkimo ir suvirinimo cechą.
Bendrovė 1.18 ha sklype iki 2019-ųjų vidurio planuoja pastatyti vamzdynų surinkimo ir suvirinimo cechą, įdarbinti apie 40 specialistų ir produkciją eksportuoti Vakarų Europos naftos ir dujų pramonės kompanijoms.

https://www.vz.lt/pramone/2018/01/31...40-darbo-vietu

[keen]

Tos naujienos su Blockchainais tikrai nedžiugina, ten veikėjai gyvena sapnais ir durnių ieškojimu, burbuliukas per ateinančius kelis metus bliukš ir bus daug liūdnų veidelių.

Kodel per kelis metus ? Kodel ne rytoj ? Kodel ne po 20 metu ? Kodel butent Blockhainas burbuliukas ir subliuks ? Kodel ne apple ar tesla ? Kodel ne facebook ar twitter? Arba ne spacex?
Kodel ne pvz Huawei ? Ar jei Musk'as statytu fabrika Lietuvoj irgi prognozuotum liudna veideli ?
Blockchain technologijai 10 metu Buvo visko ir kriziu ir pakilimu, bet populiariumas ir taikomumas, imoniu, specialistu skaicius nenumaldomai auga.

[keen]

Bent IT srityje tie fintech plečiasi kažkiek Lietuvoje. Tas yra gerai iš dalies, bet pati fintech sritis turi ir savo tamsią pusę - inovacijos ir kūryba ten nelabai klesti. Didžiąja dalim tiek jei esi programuotojas, tiek jei esi smulkaus kažką kuriančio teamo vadovas - bus labai daug limitų ir dalykų, kurie kokie yra - tokie bus. Tad bendrai kažkokios inovacijos nelabai juda. Su estais lyginant, pvz Suomijos SUPERCELL dirba ir kuria nemažai žmonių iš to paties Talino. Ir ten realiai kuri ateitį, produktą, kuris yra žinomas visam pasauly. Supercell daro visus Clash of Clans or Clash Royale mobile žaidimus. Rovio irgi nemažai estų buvo. Tad tokioj srity padirbęs gauni žymiai platesnės patirties nei kažką darydamas fintech'e, kuris ribojamas milijono taisyklių. Blockchain dabar yra kažkas naujo ir žmonės, norintys kažko kitokio tuo visai mielai užsiima.

Whoot ? Nera inovaciju finteche ? Revolut ? N26 ? Bitcoin ? XRP ? Dabar fintech'o amzius zmogau

[Gator]

Kodel per kelis metus ? Kodel ne rytoj ? Kodel ne po 20 metu ? Kodel butent Blockhainas burbuliukas ir subliuks ? Kodel ne apple ar tesla ? Kodel ne facebook ar twitter? Arba ne spacex?
Kodel ne pvz Huawei ?
Blockchain technologijai 10 metu Buvo visko ir kriziu ir pakilimu, bet populiariumas ir taikomumas, imoniu, specialistu skaicius nenumaldomai auga.

Keisti palyginimai - kompanijos su technologija.

[dr-rox]

Whoot ? Nera inovaciju finteche ? Revolut ? N26 ? Bitcoin ? XRP ? Dabar fintech'o amzius zmogau

Nėra, daugiausia tai inovacijos tų paslaugų marketinge bei biznio modelyje, iš vidaus veikomo ir naudojamų technologijų jos daugmaž tokios pačios kaip ir visi bankingo dalykai be to gana griežtai reguliuojamos. Ir dažnai naudoja pasenusias technologijas dėl tų pačių reguliacinių bei suderinamumo priežasčių. Tad pvz Revolut turi tik savo ale naujovišką biznio modelį, bet ne pačią technologiją, kaip jis veikia iš vidaus.
Blockchain projektai paprastai neturi jokių ribojimų ir gali naudoti bet ką ką jie nori, tai ten privalumas.

[Milwaukee]

„Devbridge Group“ pajamas augino 65%, Kaune keliasi į didesnį biurą


Dabar per visus bendrovės biurus joje dirba 325 žmonės. Iš viso šių metų pabaigoje tikimasi turėti 480–500 darbuotojų. Daugiausiai specialistų bus samdoma Lietuvoje. Šalies padalinių vadovas aiškina, kad daugiau nei 50% komandų ir departamentų vadovų bendrovė užsiaugina pati.

Plėtrai jau įsikurta naujame biure Kaune, kuris yra 3 kartus didesnis nei ankstesnis. Jame padaryta 200 daugiau darbo vietų nei dabar Kaune turima darbuotojų.


Plačiau: https://www.vz.lt/informacines-techn...#ixzz55rNyztgX