Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Arunasx]

JAV kompanija pasirinko Vilnių

p.s. aišku socdemų gerbėjai net prikalti prie kryžiaus nepripažins kad Kubiliaus vyriausybė įsuko paslaugų centrų veiklą Lietuvoje (WU, Barclays, SEB, Danske), kurie moka 100% legalius ir kelis kartus didesnius nei vidurkis uždarbius.

Kažkaip neatsirado argumentuoto socdemų fano atsako, kuris vis bando minėti kažkokius tik jam žinomus jaunuosius konservatorius.
Žymiai malonesni socdemams yra koalicijos partneriai, kurie visi bendrai skamba vos ne kas savaitę po naują skandalą dėl korupcijos, prekybos poveikiu ir t.t.

Tęsiant temą:

„Swedbank“ grupė Lietuvoje įkūrė paslaugų centrą
Švedijos bankininkystės grupė „Swedbank“ antradienį Vilniuje atidaro nefinansinių paslaugų filialą.

Filiale dirbantys darbuotojai atliks įvairias funkcijas, reikalingas visai „Swedbank“ grupei aptarnauti, pranešė bankas.

Šiame filiale dirbs Švedijos rinka aptarnaujantys specialistai, kurie, pavyzdžiui, dirba su klientų būsto paskolų sutarčių ruošimu, paskolų sąlygų keitimu, plėtoja ir palaiko bankinius produktus (mokėjimus, lizingo, draudimo paslaugas, paskolas), aptarnauja banko valdomus fondus ar vykdo atsiskaitymus už „Swedbank“ grupės klientų bei banko sandorius akcijomis, obligacijomis.
Kiek tiksliai žmonių filiale dirbs, kol kas neskelbiama.

http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudi...aslaugu-centra

[Arunasx]

patikslinimas:

„Swedbank“ atskyrė paslaugų centrą nuo banko ir ieško 400 darbuotojų

Švedijos bankininkystės grupė „Swedbank“ antradienį Vilniuje atidarė nefinansinių paslaugų filialą, kuriame iki 2018 m. žada įdarbinti apie 400 žmonių. Tai nėra nauja investicija, „Swedbank“ tiesiog juridiškai atskyrė Vilniuje jau veikiantį nefinansinių paslaugų filialą nuo banko.

Plačiau: http://vz.lt/sektoriai/bankai-draudi...sko-darbuotoju

[Eidvis]

Paslaugų centrai Lietuvoje: darbuotojai viliojami didesniu atlyginimu

„Vidutinis paslaugų centrų algų vidurkis yra apie pusantro karto didesnis nei Lietuvos vidutinis darbo užmokestis, tai net jauni žmonės startuoja ne nuo Lietuvos regionų atlyginimų vidurkio“, – teigė Mantas Katinas, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.

„Ir dabar vedamos derybos bent su keturioms penkiom kompanijomis dėl paslaugų centrų. Ar jie nuspręs ateiti šiemet, negaliu pasakyti, bet kad dar yra kompanijų, kurios domisi Lietuva, tai tikrai“, – tikino M. Katinas.Lietuvoje veikia 54 pasaulinių bendrovių paslaugų centrai. Pasak „Investuok Lietuvoje“, Vilnius dar neišnaudojęs visų galimybių ir galėtų augti antra tiek, be to, dar net nepradėtos išnaudoti Kauno ir Klaipėdos galimybės.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=70568198

Darbuotojų taip trūksta, kad net siūlo premijas

Neseniai Lietuvoje veiklą pradėjusi išmaniųjų atsiskaitymo sistemų bendrovė iš JAV Lietuvoje toliau ieško darbuotojų: už rekomenduotus kandidatus žadamos premijos. Specialistų vertinimu, kai kurių darbuotojų Lietuvoje taip trūksta, kad įmonės vis dažniau siūlo premijas už tinkamus kandidatus.

Šiemet informacinių technologijų (IT) bendrovė „Revel systems“ Vilniuje planuoja įdarbinti per 100 naujų žmonių, nuo jos veiklos pradžios 2015 m. rugsėjį įmonėje dirba 97 žmonės.

„Premijų sistemą įvedėme tik prieš porą savaičių, o iki tol darbuotojai naujus kolegas net rekomenduodavo patys savo noru ir be papildomo atlygio. Tačiau, suprasdami, kad darbuotojai, norėdami, kad prie komandos prisijungtų puikūs ir profesionalūs kolegos, į jų paiešką įdeda ir patys darbo, todėl nusprendėme už tai papildomai atsilyginti. Premija už rekomenduotą ir įdarbintą darbuotoją siekia 250 eurų jau atskaičius visus mokesčius“, - DELFI pasakojo bendrovės vadovas Baltijos šalims Tadas Vizgirda.

Užsieniečiai šiuo metu „Revel Systems“ Lietuvos biure sudaro apie dešimtadalį visos komandos, jie taip pat aktyviai dalyvauja naujų specialistų paieškoje.

Skaitykite daugiau: http://www.delfi.lt/verslas/mano-eur....d?id=70331578

Pradeda jaustis darbuotojų trūkumas, nors visi rezervai dar ir neišnaudoti. Jeigu pristos paslaugų centrų plėtra dėl darbuotojų trūkumo - tai stipriai paveiks ir naujų verslo centrų statybas, kurie šiuo metu Vilniuje yra 'ant bangos'. Turėtų šita banga atsiristi ir iki Kauno ar net Klaipėdos, taigi rezervų dar yra. Vilniuje gal dar irgi kiek vietos likę, o beto yra ir kitų rezervų - emigrantų sugrįžimo ir imigracijos iš trečių šalių (čia ne apie pabėgelius, o kvalifikuotus darbuotojus). Antra vertus darbuotojų trūkumas didins spaudimą atlyginimų kilimui, taigi Lietuvos ekonomikos kilimui didesnę įtaką gali pradėti daryti ne naujų centrų įsteigimas, o jau esamų centrų darbuotojų algų kilimas. Belieka tikėtis, kad Lietuva sugebės išspausti visą potencialą.

[dr-rox]

Daiktų interneto bendrovė iš Baltarusijos keliasi į Lietuvą: samdys specialistus

http://vz.lt/sektoriai/informacines-...s-specialistus

Elektronikos prietaisus bei programinę įrangą kurianti baltarusių bendrovė „Promwad“ atidaro padalinį Vilniuje. Čia planuoja įdarbinti iki 25 specialistų.
„Dirbdami su klientais Europos Sąjungos šalyse supratome, kad privalome būti kaip įmanoma arčiau jų. Kadangi tyrimų ir produktų vystymo centras įsikūręs Minske, Vilnius buvo logiškiausias sprendimas. Be to, Lietuvoje gausu ir jaunų kūrybingų specialistų, ir vyresnių, patyrusių inžinierių, puikiai mokančių anglų kalbą“, – VšĮ „Investuok Lietuvoje“ išplatintame pranešime komentuoja Romanas Pakholkovas, „Promwad“ vadovas.
Lietuvoje bendrovė ketina samdyti projektų vadovus, programinės įrangos ir įrenginių inžinierius, gamybos specialistus bei pardavimų vadybininkus. Ji jau turi savo atstovybes Danijoje, Rusijoje ir Kinijoje bei tyrimų ir produktų vystymo centrą Minske.

[Arunasx]

Daiktų interneto bendrovė iš Baltarusijos keliasi į Lietuvą: samdys specialistus

http://vz.lt/sektoriai/informacines-...s-specialistus

Čia Batkos agentai, kurie per daiktų interneto sprendimus užvaldys lemiamu metu net mūsų šaldytuvus, o kokia gali būti kova tuščiu skrandžiu?

[Galis]

Čia Batkos agentai, kurie per daiktų interneto sprendimus užvaldys lemiamu metu net mūsų šaldytuvus, o kokia gali būti kova tuščiu skrandžiu?

Lemiamu momentu baltarusiai gali neturėti kuo atvažiuoti
http://vz.lt/sektoriai/prekyba/2016/...paign=mostread

Baltarusijos kariškiai perka dyzeliną iš NATO šalies – Lietuvos

[ONV_]

Einu atjungti saldytuva is elektros tinklo kad virusas desron neilistu. Atidarysiu o ten trojos arklys sedi. Kuo as ji sersiu?

[Arunasx]

500 mln. eurų vertinamos „Revel Systems“ startas – sėkmingas

Inovatyvius atsiskaitymo prekybos taškuose sprendimus visame pasaulyje teikianti JAV technologijų bendrovė „Revel Systems“ užbaigė pirmąjį plėtros etapą Lietuvoje ir nuo veiklos pradžios rugsėjį Vilniuje įdarbino per 100 darbuotojų. Šiais metais bendrovė planuoja komandą Lietuvoje išplėsti iki 200 darbuotojų bei vykdyti aktyvią plėtrą ne tik Lietuvoje, bet ir Estijoje, Lenkijoje bei Skandinavijoje.
http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...-sekmingas.htm

[nomad]

Einu atjungti saldytuva is elektros tinklo kad virusas desron neilistu. Atidarysiu o ten trojos arklys sedi. Kuo as ji sersiu?

'Daiktų internetas', iš tikrųjų, yra vienas absurdiškiausių frazių/koncepcijų ever

[KT315]

'Daiktų internetas', iš tikrųjų, yra vienas absurdiškiausių frazių/koncepcijų ever

IoT - Internet of Things - tai architekturiniu koncepciju visuma, kuri augins tinklo pletra ateinancius kelis desimtmecius, ir kas tiesiogiai itakos didziaja dali inovaciju gelezies ir softo pramoneje. Tai rimta, daug rimciau, nei kad dabartinis tinklo progresas.

[abruo]

Šaldytuvai su internetu jau kaži kiek laiko yra, bet niekam jų nereikia, tas pats ir su skalbyklėm ar televizoriais. Nors, aišku, visko gali būti, gal nutiks kaip kad su planšetėm – 10 metų niekam nebuvo įdomios, bet su geru Apple marketingu buvo paverstos reikalingomis.

[John]

'Daiktų internetas', iš tikrųjų, yra vienas absurdiškiausių frazių/koncepcijų ever

Čia reiktų visiškai nesutikti. Gal nereiktų to suprasti kaip interneto, kurį įsivaizduojame kompo ar mobiliako ekrane, bet visi elektriniai namų apyvokos daiktai (ar net nebūtinai elektriniai. Kad ir visokios durys, langai ir t.t.) anksčiau ar vėliau bus pajungti prie tinklo, turės savo IP adresą (ar bent jau sensorių, kuris ves į bendrą kontrolerį), atskirą kontrolerį ir juos bus galima monitorinti kaip bet kurį tinklo devaisą iš bet kurio interneto prieigą turinčio kompo bet kur pasaulyje. Tas pats galios ir automobiliams ir visiems kitiems dalykams, kurių būklę galima stebėti per juose įmontuotą centrinį kontrolerį ar "kompiuterį". Keista nebent tai, kad tokie dalykai kol kas tėra paplitę įvairių sričių profesionalioje komercinėje ir kitokiose veiklose. Paprastiems household'ams dar turbūt reiks palaukti metus kitus. Bet sąlygos tam jau yra: kontroleriai ir sensoriai kainuoja centus, internetas taipogi, interneto pralaidumas irgi pakankamia geras (bent jau tokiose šalyse, kaip Lietuva ).

Realiai tai ir dabar kai kur jau vyksta. Visokios profesionalios apšvietimo sistemos dideliuose namuose, AV instaliacijos, CCTV ir panašūs dalykai jau kurį laiką yra priklausomi nuo nuotolinio valdymo per tinklą. Jeigu bijai tokio technologijos progreso savo namuose, tai tamstos laukia sunkūs laikai.

[abruo]

Tai, kad kokios nors technologijos jau egzistuoja ir yra pigios, dar nereiškia, kad jos yra reikalingos/naudingos. Tam, kad technologija paplistų, reikia arba jos sampratos konvertavimo į socialinio statuso/saviraiškos atributą, arba į darbo įrankį. Be automatinių durų ar šviesos reguliavimo laikai tikrai netaps sunkesni, veikiau – priešingai, nes kiekviena technologija sukuria tiek pat problemų, kiek ir išsprendžia.

[Aleksio]

visi elektriniai namų apyvokos daiktai (ar net nebūtinai elektriniai. Kad ir visokios durys, langai ir t.t.) anksčiau ar vėliau bus pajungti prie tinklo, turės savo IP adresą (ar bent jau sensorių, kuris ves į bendrą kontrolerį), atskirą kontrolerį ir juos bus galima monitorinti kaip bet kurį tinklo devaisą iš bet kurio interneto prieigą turinčio kompo bet kur pasaulyje. Tas pats galios ir automobiliams ir visiems kitiems dalykams, kurių būklę galima stebėti per juose įmontuotą centrinį kontrolerį ar "kompiuterį".

O kam tokia nuolatinė kontrolė reikalinga?

[taspac]

O kam tokia nuolatinė kontrolė reikalinga?

Gyvenimo palengvinimui, keli paprasti pavyzdziai:

• Saldytuvas "pranesa" ko reikia nupirkti parduotuveje, ar net pats e-shop'e uzsako tau reikalingas/rekomenduojamas prekes, o tu tik patvirtini krepseli.
• Langas pajutes svieciancia saule i ji, pasiulo tau ji praverti tau nebunant namuose (arba uzverti pajutes lietu), tu vienu paspaudimu tai patvirtini.
• Lygintuvas, pajutes kad jis yra ijungtas ir kazkuri laika nera judinamas, pranesa tau i tavo mobilu, kad "gal pamirsai ji isjungti".
• Kavos aparatas, suskambejus tavo zadintuvui, automatiskai pradeda daryti tau kava.

O kur dar visos nuotolinio saugumo (duru davikliai, judesio davikliai, video kameros). Galeciau testi ir testi.

[Aleksio]

Gyvenimo palengvinimui, keli paprasti pavyzdziai

Jokio gyvenimo palengvimnimo tavo argumentuose nepateikta. Atvirkščiai - aš tampu technikos įkaitu. To man nereikia. Ir ne tik man, bet ir kitiems.

[booraz]

Jokio gyvenimo palengvimnimo tavo argumentuose nepateikta. Atvirkščiai - aš tampu technikos įkaitu. To man nereikia. Ir ne tik man, bet ir kitiems.

TV turi namuose? Prieš 50 metų TV buvo irgi išmislas.
Kompiuterį turi (Forume matau rašai)? Prieš 25 irgi nesąmonė buvo.
Tiesiog praeis kažkiek laiko ir atrodys visokie 'išmanūs' šaldytuvai normalu. Prieš srovę nepapūsi.

[Lettered]

TV turi namuose? Prieš 50 metų TV buvo irgi išmislas.
Kompiuterį turi (Forume matau rašai)? Prieš 25 irgi nesąmonė buvo.
Tiesiog praeis kažkiek laiko ir atrodys visokie 'išmanūs' šaldytuvai normalu. Prieš srovę nepapūsi.

Čia kalba eina ne apie technologijas ar naujus įrenginius, o apie tai, ar verta prarasti gyvenimą visą dieną mobiliake reguliuojant tūkstančius buitinių prietaisų namuose. Todėl kol kas nelabai jie ir populiarėja arba dažnu atveju yra padaromi tik iš principo parodant technines galimybes ir praktikoje nenaudojami.

[taspac]

Čia kalba eina ne apie technologijas ar naujus įrenginius, o apie tai, ar verta prarasti gyvenimą visą dieną mobiliake reguliuojant tūkstančius buitinių prietaisų namuose. Todėl kol kas nelabai jie ir populiarėja arba dažnu atveju yra padaromi tik iš principo parodant technines galimybes ir praktikoje nenaudojami.

Nei tampi kazkokiu ikaitu, nei prarandi gyvenima sededamas mobiliake. Nauju technologiju principas butent ir yra taupyti laika, o ne ji suesti ziurint i ekrana. Nes technologija suteikia galimybe neprisiristi prie vietos, neprisiristi prie laiko ar prie pacio irenginio.

Kad ir pritaikant mano minetiem pavyzdziam:

• Kol saldytuvas uz tave prekinasi, uzsakineja prekes - tu gali leisti laika gamtoje ar kur kitur. Galu gale po darbo dienos jau tau nereikia vaziuoti parduotuve, gali laika leisti su seima. Vietoje beviltisko slankiojimo ir stumdymosi Maximose.
• Kol kavos aparatas pats verda tau kava, tu gali praleisti laika su seimos nariais vietoj begimo i virtuve.
• Langui automatiskai atsidarius tu ateini i jau isvedinta patalpa (tau tai kainavo 3 sek. paspaudti mygtuka, ir esme, kad tau nereikejo paciam budeti prie to lango valdymo pulto, o pats langas tau pranese kada jis siulo ji praverti), ar jam uzsiverus nereikia valyti aplyto kambario.
• Lygintuvui paciam su tavim susisiekus, nereikia eikvoti laiko vaziuojant namo ji isjungti ar sukti galva "isjungiau as ji ar ne".

Technologija tau suteikia galimybes, o kaip tas galimybes tu pats isnaudosi - cia jau tavo reikalas. Tarkim siuo metu as namie pasidares mini serveriuka, kuris automatiskai man atsiuncia mano norimus serialus t.y. isejus naujai serijai jis ja susiranda, atsiuncia, ir atejus namo isijungus televizoriu as iskart jau galiu pradeti juos ziureti (yra ideta serialo serijos posteriai, aprasymas, trukme ir kita informacija). Kai serialai atsiusti, as gaunu sms zinute su visa informacija. Plius per mobilu galiu prisijungti ir keisti nustatymus, prideti naujus serialus ir pan. Juos galiu ziureti budamas bet kurioje pasaulio vietoje su internetu ar per televizoriu namie ar per plansete guledamas lovoje/prie ezero/traukinyje ir pan. Be sito sprendimo as kelis kartus per savaite turedavau sedeti sumoje ~pora valandu kol susirasdavau reikiama serija, nustatydavau siuntima, persirasydavau i usb rakta, isidedavau i telika, o kur dar lansktumo nebuvimas. Dabar tas valandas praleidziu kur kas maloniau draugu kompanijoje ar kitoje sau malonioje veikloje. Cia tik primityvus pavyzdys kaip technologijos taupo laika ir suteikia galimybes.

[Aleksio]

TV turi namuose?

Neturiu.

Kol saldytuvas uz tave prekinasi, uzsakineja prekes - tu gali leisti laika gamtoje ar kur kitur. Galu gale po darbo dienos jau tau nereikia vaziuoti parduotuve, gali laika leisti su seima. Vietoje beviltisko slankiojimo ir stumdymosi Maximose.

Šaldytuvas nežino, ko man užsinorės valgyti šiandien/rytoj.

Kol kavos aparatas pats verda tau kava, tu gali praleisti laika su seimos nariais vietoj begimo i virtuve.

Kol aš ryte valgau sumuštinius (o joks aparatos to pats padaryti negali) - užverda vanduo.

Langui automatiskai atsidarius tu ateini i jau isvedinta patalpa (tau tai kainavo 3 sek. paspaudti mygtuka, ir esme, kad tau nereikejo paciam budeti prie to lango valdymo pulto, o pats langas tau pranese kada jis siulo ji praverti), ar jam uzsiverus nereikia valyti aplyto kambario.

Daviklis sugedo ir prie -15 atidarė langą.

Lygintuvui paciam su tavim susisiekus, nereikia eikvoti laiko vaziuojant namo ji isjungti ar sukti galva "isjungiau as ji ar ne".

Aš drabužius vistiek lyginu neskubant.