Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Ribotos pašalpos = mažesni mokesčiai = daugiau pelno kompanijoms = daugiau darbo vietų/didesnės algos.
    Kam mažesni mokesčiai - darbuotojams ar verslui? Tai yra tipinis darbo jėgos "squeezinimas": nenori dirbti, tau neapsimoka? Priversim. Nubraukus pašalpas juk galima mažinti ir minimalų atlyginimą, nes baudžiaunininkas neturės kur dėtis, bus priverstas dirbti. O jei labai bijos prarasti darbo vietą, galima didinti krūvį tol, kol paveš. Per krizę tai puikiai ir vyko. Žmona nedirba, turi vaikų ir paskolų? Tai dirbk už du arba eik lauk. Jei nėra kur eiti, tai dirbi už du ir tiek. Ir savininkas gali vis tiek laikyti veltėdžiu, nes jis norėtų, kad dirbtum ir už tris.
    O daugiau pelno įmonėms pirmiausia reiškia paprastą dalyką - didesnį savininkų turtą. Didesnis savininkų turtas nebūtinai reiškia didesnes investicijas, didesnį vartojimą ir t. t. Kai baudžiauninkas gauna papildomą litą, jį išleidžia. Kai turtingas gauna papildomą litą, dažniausiai jį saugiai pasideda.
    Visgi dalis tikrai liks vietoje ir teiksis pajudinti pirštus už 1500Lt.
    Kodėl baudžiauninkui tiek daug mokėti? Išpuiks. Reikia priimti puse etato (500 Lt) ir versti dirbti visu etatu. Kad netaptų veltėdžiu. Tai dažno Lietuvos darbdavio svajonė. Jis tik taip supranta konkurencingumo didinimą.
    Paskutinis taisė senasnamas; 2014.04.11, 15:17.

    Comment


      Parašė blitz Rodyti pranešimą
      Ribotos pašalpos = mažesni mokesčiai = daugiau pelno kompanijoms = daugiau darbo vietų/didesnės algos. Paprasta ir aišku, ir daug geriau veikia, nei abra-kadabra su spausdintais pinigais, ir tu tai žinai (ar bent jau žinojai iki to incidento su balkonu).
      Čia ne UK, o Lietuva. Pašalpos berods apie 300lt, bei kažkokios nuolaidos šildymui. Kadangi daugiausia pašalpinių kaimuose, tai jie kaip ir negauna kompensacijų už šildymą, bent jau negirdėjau.
      Jeigu žmogus sutinka gyventi už tiek, tai reiškia, kad dirbdamas jis daugiau neužsidirbtų. Ir skiriama ne tam, kad žmogus nenori dirbti, o turi būti realios priežastys - daug vaikų, negalia ir pan.

      Comment


        Parašė John Rodyti pranešimą
        Kodėl gi ne? Kai pareis badas, tinginiai/vergai/nuskriaustieji, ar kaip juos bepavadinsi, eis dirbti ir už varganus 1500.
        Eis su lazdomis dauzyti Seimo langu.

        Comment


          Parašė blitz Rodyti pranešimą
          Ribotos pašalpos = mažesni mokesčiai = daugiau pelno kompanijoms = daugiau darbo vietų/didesnės algos. Paprasta ir aišku, ir daug geriau veikia, nei abra-kadabra su spausdintais pinigais, ir tu tai žinai (ar bent jau žinojai iki to incidento su balkonu).
          Pašalpos sudaro nykstamai mažą dalį valstybės išlaidų, bent Lietuvoje. Daugiausia išleidžiama sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kt. sritims. Tad net visas pašalpas panaikinus mokesčiai beveik nemažėtų.
          Flickr

          Comment


            2012 metų SODRos statistiniai duomenys:
            http://www.sodra.lt/get.php?f.24143

            Buvau kiek nustebęs, kad net penktadalį pensijų sudaro invalidumas. Atrodo įtartinai.

            Comment


              Parašė balietis Rodyti pranešimą
              2012 metų SODRos statistiniai duomenys:
              http://www.sodra.lt/get.php?f.24143

              Buvau kiek nustebęs, kad net penktadalį pensijų sudaro invalidumas. Atrodo įtartinai.
              Nebūtinai tai yra kažkoks negeras daiktas (nors tokių ir pasitaiko). PVZ - Jeigu žmogui jam dar dirbant buvo nustatytas neterminuotas invalidumas, tai sulaukus senatvės pensijos jis gali pasirinkti kokią pensiją jis nori gauti. Jeigu priskaičiuota senatvės pensija yra 1000 litų, o invalidumo 1010, galima spėti, kad jis pasirinks invalidumo vien dėl jos dydžio.

              Comment


                Parašė senasnamas Rodyti pranešimą

                Kodėl baudžiauninkui tiek daug mokėti? Išpuiks. Reikia priimti puse etato (500 Lt) ir versti dirbti visu etatu. Kad netaptų veltėdžiu. Tai dažno Lietuvos darbdavio svajonė. Jis tik taip supranta konkurencingumo didinimą.
                Jeigu baudžiauninkas nenori dirbti už 500 puse etato, gali eiti dirbti už 10000Lt už ketvirtį etato. Niekas gi nedraudžia. Kaip ir neverčia dirbti už 500Lt. Jei tik yra reikiamos kvalifikacijos, patirtis, darbo etika, tai bus ir dar daugiau mokama.

                Blogiausia yra tuomet, kai tinginiai ir nevykėliai galvoja, kad jiems kažkodėl turi būti mokama daug pinigų. Būtent tokius ir turiu omeny. Negailestingai kirsti per pašalpas ir varyti darban už 500Lt pusei etato.

                O jei tikrai netenkina uždarbis ir nori daugiau, eik sukurk verslą, įdarbink žmonių ir mokėk jiems kad ir 10 kartų daugiau, nei konkurentai.

                Man tik keista skaityti tokia logika grįstus nusišnekėjimus iš suaugusio ir išsilavibnusio (spėju) forumiečio. Lyg iš kokių Lenino raštų.
                Paskutinis taisė John; 2014.04.11, 22:40.

                Comment


                  O jei tikrai netenkina uždarbis ir nori daugiau, eik sukurk verslą, įdarbink žmonių ir mokėk jiems kad ir 10 kartų daugiau, nei konkurentai.
                  Pamiršai pasiūlyti emigruoti .
                  Blogiausia yra tuomet, kai tinginiai ir nevykėliai galvoja, kad jiems kažkodėl turi būti mokama daug pinigų.
                  Ne daug, o tiek, kad dirbant visu etatu (kad ir nekvalifikuotą darbą), būtų galima iš to pragyventi ir neprašyti išmaldos iš valstybės. Verslas naudojasi pigia darbo jėga, prie kurios pragyvenimo dar turi prisidėti valstybė. Tada ir mokesčių reikia didelių, ir Sodros biudžetas vis probleminis. Minimalios algos formulė paprasta: esama minimali alga + pašalpos/lengvatos, kurias iš valstybės gauna tokią alga uždirbantis.

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    Jeigu baudžiauninkas nenori dirbti už 500 puse etato, gali eiti dirbti už 10000Lt už ketvirtį etato. Niekas gi nedraudžia. Kaip ir neverčia dirbti už 500Lt. Jei tik yra reikiamos kvalifikacijos, patirtis, darbo etika, tai bus ir dar daugiau mokama.

                    Blogiausia yra tuomet, kai tinginiai ir nevykėliai galvoja, kad jiems kažkodėl turi būti mokama daug pinigų. Būtent tokius ir turiu omeny. Negailestingai kirsti per pašalpas ir varyti darban už 500Lt pusei etato.

                    O jei tikrai netenkina uždarbis ir nori daugiau, eik sukurk verslą, įdarbink žmonių ir mokėk jiems kad ir 10 kartų daugiau, nei konkurentai.

                    Man tik keista skaityti tokia logika grįstus nusišnekėjimus iš suaugusio ir išsilavibnusio (spėju) forumiečio. Lyg iš kokių Lenino raštų.
                    Kur nebus keista, kai vietoj realybės matai tik kažkokį arogancijos iškreiptą šaržą, kur bedarbiais būna tik tinginiai, nevykėliai ir alokoholikai, pašalpos yra tik prageriamos ir jas yra dar kur mažinti, o jei dirbantis žmogus nori padoriai pragyventi iš savo atlyginimo, tai turi eit kurti verslų ar velniai žino kokią kompetenciją įgyti.

                    Comment


                      Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                      Pamiršai pasiūlyti emigruoti .

                      Ne daug, o tiek, kad dirbant visu etatu (kad ir nekvalifikuotą darbą), būtų galima iš to pragyventi ir neprašyti išmaldos iš valstybės. Verslas naudojasi pigia darbo jėga, prie kurios pragyvenimo dar turi prisidėti valstybė. Tada ir mokesčių reikia didelių, ir Sodros biudžetas vis probleminis. Minimalios algos formulė paprasta: esama minimali alga + pašalpos/lengvatos, kurias iš valstybės gauna tokią alga uždirbantis.
                      Ne verslo reikalas, kam nors užtikrinti "pragyvenimą". Darbdavys perka paslaugą iš darbuotojo. Darbuotojas tą paslaugą arba parduoda, arba neparduoda. Kaip ir pirkdamas duonos kepalą parduotuvėje tikriausiai nesirūpini, ar tai kam nors neša pelną, ar neneša. Reikia duonos? Kaina tinkama? Perki. Jei netinka - neperki.

                      Comment


                        Parašė John Rodyti pranešimą
                        Ne verslo reikalas, kam nors užtikrinti "pragyvenimą". Darbdavys perka paslaugą iš darbuotojo. Darbuotojas tą paslaugą arba parduoda, arba neparduoda. Kaip ir pirkdamas duonos kepalą parduotuvėje tikriausiai nesirūpini, ar tai kam nors neša pelna, ar neneša. Reikia duonos, kaina tinkama, perki. jei netinka - neperki.
                        O kur aš sakiau, kas yra verslo reikalas? Kalba tai ėjo apie pašalpas - valstybės reikalą. Tik kažkaip staiga tada jau pasidaro ir verslo bei visokių patogiai gyvenančių ponaičių reikalas paaiškinti kaip ir kiek valstybė turi padėti žmonėms išgyventi.

                        Comment


                          Ne verslo reikalas, kam nors užtikrinti "pragyvenimą".
                          Taip, verslas tik naudojasi situacija. Valstybės pareiga būtų užtikrinti, kad verslas savo darbuotojų pragyvenimo klausimų nekrautų valstybei ant sprando.

                          Comment


                            Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                            Taip, verslas tik naudojasi situacija. Valstybės pareiga būtų užtikrinti, kad verslas savo darbuotojų pragyvenimo klausimų nekrautų valstybei ant sprando.
                            Valstybės pareiga kurti patrauklią verslo aplinką, kuri skatintų investicijas ir pritrauktų kokybiškas ir aukštą vertę kurinčias kompanijas, kurios moka gerus užmokesčius savo darbuotojams (pvz., Barclays Vilniuje). Taip pat tai reiškia, kad valstybės reikalas paruošti reikiamą kiekį reikiamos srities specialistų, kuriems verslas būtų pasiruošęs mokėti gerus pinigus (švietimo politika).

                            Pašalpos, mokesčiai ir minimalios algos to niekada niekur nepadarė ir niekada nepadarys. Nors bandymų buvo, pradedant Sovietų Sąjunga, baigiant Graikija.

                            Yra ir puikus praktikoje veikiantis pavyzdys - Singapūras. Aišku, ne visiems tai pavyks ir ne visi net ryžtasi bandyti, bet empiriniai duomenys rodo, kad tai puikiai veikia ir reikia iš to mokytis t.y. gniaužti korupciją, kurti nepriekaištingą verslo aplinką ir priversti visuomenę įsisąmoninti, kad niekada nieko iš nieko šiaip sau dykai negaus. Kaip rodo to paties Singapūro pavyzdys, rezultatai gali būtų stulbinančiai geri.

                            Comment


                              Parašė haveimooed Rodyti pranešimą
                              O kur aš sakiau, kas yra verslo reikalas? Kalba tai ėjo apie pašalpas - valstybės reikalą. Tik kažkaip staiga tada jau pasidaro ir verslo bei visokių patogiai gyvenančių ponaičių reikalas paaiškinti kaip ir kiek valstybė turi padėti žmonėms išgyventi.
                              Nežinau, ką ir kur sakei, nes su tamsta iki šiol kaip ir nediskutavom.

                              Comment


                                Bėda, kad tinkamų pašalpų negauna s tie, kurie iš esmės privalo jas gauti - invalidumą turintys asmenys ir pan. Dauguma pašalpinių, ypač rajonuose, turi du pasirikimus: vogti arba gauti pašalpą (ją pragerti). Taigi, pašalpos iš emės mokamos tam, kad patenkntų dalį visuomenės, kuri potencialiai, negavusi pašalpos, rajone pridirbs daugiau problemų. Retas kuris ketintų emigruoti. Kaip išspręsti šią problemą? Matyt, nelabai įmanoma. Įvairios soc.programos neveikia arba jos nepasiekia (blaivių) adresato ausų.
                                Imho, tam, kad išspręstume šia problemą, prieš tai riekia atlikti daugybę kitų darbų. Tai nėra "socialinės atsakomybės" bėda, nei soc.politikos prastas suformulavimas ir įgyvendimas. Tai paprasčiausi kultūriniai dalykai.
                                Jei to nepadarėme nuo nepriklausomybės pradžios, kažin ar kas dabar ryžtųsi.

                                Reikėtų siekti, kad pašalpų skirstymas būtų skaidrus (ne valdžios rėmuose), t.y. kad gautų tie, kuriems tikrai reikia.

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Ne verslo reikalas, kam nors užtikrinti "pragyvenimą". Darbdavys perka paslaugą iš darbuotojo. Darbuotojas tą paslaugą arba parduoda, arba neparduoda. Kaip ir pirkdamas duonos kepalą parduotuvėje tikriausiai nesirūpini, ar tai kam nors neša pelną, ar neneša. Reikia duonos? Kaina tinkama? Perki. Jei netinka - neperki.

                                  Ne darbuotojo reikalas dirbt uz kapeikas, kad kazkoks danas sau dar pora vasarnamiu galetu nusipirkt ar kokiu ferrariu. Pasiulys normalu atlyginima, eis dirbt, nepasiulys, tegul toliau verkia, kad negali darbininku rast ir visi yra pasalpiniai tinginiai. Zmones, kaip ir verslas iesko pelno. 1000 litu nera joks pelnas. Juo labiau toks kuris motyvuotu, but lojalu ir produktyviu. Tik didele dalis verslininku to nesupranta ir geriau laikys stakles be darbo, nei mokes konkurencingus atlyginimus.
                                  Gyvenam demokratineje visuomeneje ir negalime kazko verst per prievarta vergaut. Nurasinet tas menkas pasalpas galima kiek nori, bet neis zmones i ta siuvykla uz 1000 dirbt. Emigruos, ieskos darbo Vilniuje ar suks kokias nors varkes.

                                  Parašė D.P Rodyti pranešimą
                                  Reikėtų siekti, kad pašalpų skirstymas būtų skaidrus (ne valdžios rėmuose), t.y. kad gautų tie, kuriems tikrai reikia.
                                  Manau, kad valstybe turetu moket tik invalidumo, globos pasalpas ir pensijas. Visa kita turetu but paciu zmoniu atsakomybe. Kol dirbi, moki i kazkoki privatu fonda kazkokia dali atlyginimo. Praradus darba, uzsitaisus vaika ar susirgus tau mokamos ismokos, kuriu dydis priklauso nuo to kiek laiko turi draudima ir kokio dydzio imokas mokejai. Kazkas panasaus i daniska ''A-Kasse''.
                                  Paskutinis taisė TH1; 2014.04.12, 00:05.
                                  .

                                  Comment


                                    Parašė senasnamas Rodyti pranešimą
                                    Taip, verslas tik naudojasi situacija. Valstybės pareiga būtų užtikrinti, kad verslas savo darbuotojų pragyvenimo klausimų nekrautų valstybei ant sprando.
                                    Sykiu patys darbuotojai, t.y. visuomenė plačiąja prasme turi susimąstyti: ar verta imti lizingą, kreditus ar paskolas (namams, butams, automobiliams etc), ar verta gimdyti vaikus ir t.t. Iš visų mano pažįstamų, didžioji dalis gyvena sunkiai, nors gauna nemažas pajamas. Kodėl? Nes būdami 26m. prisiėmė lizingų ir kt įsipareigojimų.
                                    Valstybė neturi reguliuoti tokių dalykų. Būten toks žiaurus kišimąsis pablogintų esamą padėtį. Pavyzdys galėtų būti ir Danija, ypač kiek tai susiję su labai liberalia verslo aplinka (darbo santykiai), minimaliu valdžios reguliavimu.
                                    Nepaslaptis, kad jau nuo 1918 Lietuvos politikams trūko elementaraus įžvalgumo. Tačiau visuomėnės branda (žemas runkelizacijos lygis) taipogi vaidina esminį vaidmenį.

                                    Comment


                                      Parašė D.P Rodyti pranešimą
                                      Sykiu patys darbuotojai, t.y. visuomenė plačiąja prasme turi susimąstyti: ar verta imti lizingą, kreditus ar paskolas (namams, butams, automobiliams etc), ar verta gimdyti vaikus ir t.t. Iš visų mano pažįstamų, didžioji dalis gyvena sunkiai, nors gauna nemažas pajamas.
                                      Iki ko nusigyvenom, net nemažai uždirbantys nebegali turėti savo būsto, automobilio ir vaikų? Mąstyti gali nors ir visą gyvenimą ir taip mirti bemąstydamas, kokia to prasmė?
                                      Flickr

                                      Comment


                                        Sykiu patys darbuotojai, t.y. visuomenė plačiąja prasme turi susimąstyti: ar verta imti lizingą, kreditus ar paskolas (namams, butams, automobiliams etc), ar verta gimdyti vaikus ir t.t.)
                                        Lietuvoje tai labiau vos pradėjusio dirbti ir visko iškart norinčio jaunimo problema. Apskritai Lietuvoje privataus sektoriaus įsiskolinimas yra gana žemas. Iš atminties - ~70 proc. BVP. O kokioje Danijoje ar Švedijoje viršija 200 proc. O valstybė turi kištis tiek, kiek reikia, kad viskas gerai veiktų. Atrodo, Danijoje viskas liberalu ir gražu, bet, rodos, 80 proc. darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms (tuo tarpu Lietuvoje iš jų tėra tik pavadinimas). Tai yra nereikia kiekvienam asmeniškai kariauti su darbdaviu, daug darbo jau yra padaryta. Kartais tai net atsisuka antru galu, pvz., studentas sutiktų dirbti už mažiau, bet darbdavys negali mokėti jam mažiau, nes yra nustatytos konkrečios atlyginimo ribos, todėl visai nepriima Tai kai viskas sustyguota ir nedarbas vos keli procentai, valstybė gali ir nesikišti. O jei Ispanijoje, kur 50 proc. jaunimo neturi darbo, valstybė išvis nieko nedarys, tai kam ta valstybė išvis reikalinga.
                                        Dėl vaikų gimdymo Lietuvoje, tai valstybė turėtų apipilti dovanomis, pinigais ir lengvatomis kiekvieną gimdančią šeimą. Tik reikėtų saugiklių, kad tai netaptų asocialių ar imigrantų šeimų verslu . Bet vietoj to valstybė "pasiūlo" darželių trūkumą.
                                        Paskutinis taisė senasnamas; 2014.04.12, 00:33.

                                        Comment


                                          Parašė TH1 Rodyti pranešimą
                                          Ne darbuotojo reikalas dirbt uz kapeikas, kad kazkoks danas sau dar pora vasarnamiu galetu nusipirkt ar kokiu ferrariu. Pasiulys normalu atlyginima, eis dirbt, nepasiulys, tegul toliau verkia, kad negali darbininku rast ir visi yra pasalpiniai tinginiai. Zmones, kaip ir verslas iesko pelno. 1000 litu nera joks pelnas. Juo labiau toks kuris motyvuotu, but lojalu ir produktyviu. Tik didele dalis verslininku to nesupranta ir geriau laikys stakles be darbo, nei mokes konkurencingus atlyginimus.
                                          Gyvenam demokratineje visuomeneje ir negalime kazko verst per prievarta vergaut. Nurasinet tas menkas pasalpas galima kiek nori, bet neis zmones i ta siuvykla uz 1000 dirbt. Emigruos, ieskos darbo Vilniuje ar suks kokias nors varkes.
                                          Tai jeigu nenori dirbt už kapeikas, tegul randa, kur dirbti ne už kapeikas.
                                          Pasiūlymą dėl emigravimo (tiek į užsienį, tiek į Vilnių) užskaitau.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X