Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[deep'as]

Pagal atlyginimus iš top 20 įmonių, beveik visos užsiimančios gamyba, nors didžioji dalis įmonių ir žmonių dirba paslaugų srityje:
http://www.veidas.lt/vertingiausios-lietuvos-imones-2
Beto gamybą žymiai sunkiau iškelti, nes reikalauja pradinių didesnių investicijų ir įdirbio. Pietų Europa dabar ir sėdi tokioje duobėje, nes gamyba smukus, o iš paslaugų sotus nebūsi. Apskritai krizę geriausiai atlaikė tos šalys, kurios turi stiprią pramonę.

1. Ar skaičiuojant atlyginimų vidurkius buvo vertinamos tokios įmonės kaip Barclays, Western Union, CSC Baltic, COWI baltic, ABB Group ir t.t. Be jokių abejonių atlyginimų vidurkis šiose įmonėse yra kurkas didesnis, nei tose perkeltose į Lietuva gamybinėse įmonėse.

2. Netiesa. Gamybos įmones taip pat paprasta iškelti ir ko gero statistika patvirtintų, kad gamybos įmonės yra kurkas dažniau iškėlinėjamos nei paslaugų. Perskaityk ciurlionio straipsnį, kad įsitikintum kaip be vargo gamybinės įmonės perkėlinėjamos iš Norvegijos į Lietuvą. Nereikia supriešinti paslaugų ir gamybos, bet reikia žvelgti kokios pridėtinės vertės paslaugos ar gamyba yra kuriamos ir kuo ta vertė didesnė tuo didesnės kompetencijos reikalauja ir tuo sunkiau surasti atitinkamų darbuotojų kitoj šaly. Ar bent viena paslaugų įmonė iš silicio slėnio buvo perkelta į Kiniją? O kaip su gamybos įmonėm? Kur surinkinėjami Iphonai ir visokie gadgetai?

3. Netiesa. Pietų Europa sėdi duobėje ne dėl to, kad ten sumenko gamyba, bet dėl to, kad prieškrizinius metus ekonomika buvo išpūsta skolintų pinigų srautų, kurie pagrinde sukosi statybos sektoriuoje. Srautams nutrūkus jos tiesiog pasikoregavo iki sustainable lygio. Kuo tokios į paslaugas orientuotos ekonomikos kaip UK, Singapūras ar Šveicarija yra blogiau už industrines ekonomikas?

[Lettered]

1. Ar skaičiuojant atlyginimų vidurkius buvo vertinamos tokios įmonės kaip Barclays, Western Union, CSC Baltic, COWI baltic, ABB Group ir t.t. Be jokių abejonių atlyginimų vidurkis šiose įmonėse yra kurkas didesnis, nei tose perkeltose į Lietuva gamybinėse įmonėse.

2. Netiesa. Gamybos įmones taip pat paprasta iškelti ir ko gero statistika patvirtintų, kad gamybos įmonės yra kurkas dažniau iškėlinėjamos nei paslaugų. Perskaityk ciurlionio straipsnį, kad įsitikintum kaip be vargo gamybinės įmonės perkėlinėjamos iš Norvegijos į Lietuvą. Nereikia supriešinti paslaugų ir gamybos, bet reikia žvelgti kokios pridėtinės vertės paslaugos ar gamyba yra kuriamos ir kuo ta vertė didesnė tuo didesnės kompetencijos reikalauja ir tuo sunkiau surasti atitinkamų darbuotojų kitoj šaly. Ar bent viena paslaugų įmonė iš silicio slėnio buvo perkelta į Kiniją? O kaip su gamybos įmonėm? Kur surinkinėjami Iphonai ir visokie gadgetai?

3. Netiesa. Pietų Europa sėdi duobėje ne dėl to, kad ten sumenko gamyba, bet dėl to, kad prieškrizinius metus ekonomika buvo išpūsta skolintų pinigų srautų, kurie pagrinde sukosi statybos sektoriuoje. Srautams nutrūkus jos tiesiog pasikoregavo iki sustainable lygio. Kuo tokios į paslaugas orientuotos ekonomikos kaip UK, Singapūras ar Šveicarija yra blogiau už industrines ekonomikas?

Produkto kūrimą aš laikau šiuo atveju gamyba, o ne paslaugų sektoriumi. Ir nuo kada Šveicarija tapo paslaugų šalimi? Čia tik stereotipai, jog gyvena vien tik iš bankų. Pats mačiau, kiek net ir nedideliuose miestuose gamybos įmonių, kaip pri&%$ visur. Apskritai, tai viena daugiausiai eksportuojančių šalių, jei ne pati pirma. Nėra pasaulyje tokios šalies, kuri gerai gyventų vien tik iš kitas įmones aptarnaujančių bankų, teisininkų ar IT sektoriaus. Tuo tarpu Graikijos eksportas per capita 4 mažesnis net už Lietuvos, tai kaip ji gali augti? Kažkoks NT burbulas, kuris visame pasaulyje buvo, čia nei prie ko. Dėl UK, tai labai abejoju, ar ji yra geresnėje situacijoje nei Vokietija, ar tas išpūstas finansų sektorius dar ilgai tems visą ekonomiką? Šalis prasikolinus dar daugiau už Pietų Europą, pasižiūrėjus į šią statistiką, kuri yra dar blogesnė nei kokios nors Graikijos, neatrodo, kad tas orientavimasis į paslaugų sektorių duoda rezultatų:
http://cdn.static-economist.com/site...png?1372679783
http://cdn.static-economist.com/site...png?1372679760

[senasnamas]

Reikėtų atsakyti sau į klausimą, ką geriau būtų valdyti - dviračių gamyklą ar dviračių taisyklą? Žiūrint bendrai, tai dviračių gamykla sukuria darbo ir dviračių taisyklai, o taisykla gamyklai darbo nesukuria. Aišku, yra paslaugų, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, tačiau daiktų jos nepakeis. Ir tai, ko šalis nepasigamina, turės importuoti. Tai blogins jos einamosios sąskaitos balansą.
Mačiau straipsnių, kuriuose teigiama, kad stambios šalys pigiomis prekėmis dempinguoja skurdesnes šalis, kad tik šioms neapsimokėtų gaminti, bet prekes pirktų iš turtingesnių šalių. Kai jos gamybos atsisako, tada kainos pakyla. Man rodos, kažkas panašaus galėjo būti daroma ir su Rytų bloko šalimis po 1990 m., bet neturiu pavyzdžių.
Kad JAV perkelia gamybą į Aziją iš to išlošia tik konkrečios įmonės, o ne visa šalis. Tiek JAV, tiek Europa šiandien daug tvirčiau laikytųsi, jei gamintų pas save - būtų daugiau darbo vietų, tolygesnis pajamų pasiskirstymas.

http://verslas.delfi.lt/verslas/siau....d?id=61991321

Restruktūrizuojamos įmonės „Šiaulių tauro televizoriai“ vadovo Rimanto Žukausko sūnus Vilius Žukauskas įsteigė bendrovę „Televiza“ ir imasi televizorių gamybos – pirmojo gaminio turėtume sulaukti dar šiemet gruodį.

[tajus]

1. Ar skaičiuojant atlyginimų vidurkius buvo vertinamos tokios įmonės kaip Barclays, Western Union, CSC Baltic, COWI baltic, ABB Group ir t.t. Be jokių abejonių atlyginimų vidurkis šiose įmonėse yra kurkas didesnis, nei tose perkeltose į Lietuva gamybinėse įmonėse.

2. Netiesa. Gamybos įmones taip pat paprasta iškelti ir ko gero statistika patvirtintų, kad gamybos įmonės yra kurkas dažniau iškėlinėjamos nei paslaugų. Perskaityk ciurlionio straipsnį, kad įsitikintum kaip be vargo gamybinės įmonės perkėlinėjamos iš Norvegijos į Lietuvą. Nereikia supriešinti paslaugų ir gamybos, bet reikia žvelgti kokios pridėtinės vertės paslaugos ar gamyba yra kuriamos ir kuo ta vertė didesnė tuo didesnės kompetencijos reikalauja ir tuo sunkiau surasti atitinkamų darbuotojų kitoj šaly. Ar bent viena paslaugų įmonė iš silicio slėnio buvo perkelta į Kiniją? O kaip su gamybos įmonėm? Kur surinkinėjami Iphonai ir visokie gadgetai?

3. Netiesa. Pietų Europa sėdi duobėje ne dėl to, kad ten sumenko gamyba, bet dėl to, kad prieškrizinius metus ekonomika buvo išpūsta skolintų pinigų srautų, kurie pagrinde sukosi statybos sektoriuoje. Srautams nutrūkus jos tiesiog pasikoregavo iki sustainable lygio. Kuo tokios į paslaugas orientuotos ekonomikos kaip UK, Singapūras ar Šveicarija yra blogiau už industrines ekonomikas?

Deep`ai galu gale turbūt visi sutiksime, kad ekonomikoje reikalingas balansas tarp gamybos ir paslaugų, tačiau būtent šiuo metu Lietuvai naudingiau mano nuomone gamybos plėtra negu paslaugų. Kelios priežastys:
1. Jeigu dėl atlyginimų tai reikia ir lyginti aukštos vertės gamyba vs aukštos vertės paslaugos, negalima lyginti maikių fabriko ir Barclays, reikia lyginti maikių fabriką ir valymo paslaugas tada. Ir skirtumas tada nesusidaro didelis.

2. Aukštos vertės gamyba suteikia galimybę didelius atlyginimus gauti ne tik kvalifikuotiems specialistams, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojams (pvz suvirintojai) ir tai labai sveika ekonomikai. Kadangi nesame visi lietuviai labai geri IT specialistai ir nebūsime, tai toks pasiskirstymas būtų naudingas. O imant tik aukštos kvalifikacijos specialistai gamybos įmonėse neuždirba mažiau negu paslaugų įmonėse.

3. Spillover efektą jau minėjau, bet dar kartelį pasakysiu, kad viena darbo vieta aukštos vertės gamyboje sukuria visą eilė kitų darbo vietų logistikos, žaliavų paruošimo ir kituose sektoriuose, ko nepadaro paslaugų įmonės.

4. Augant gamybai vietoje, didėja ir paslaugų poreikis kuo arčiau (vietoje). Pavyzdžiui reikia sukurti specialias programas tam tikram gamybos proceso sekimui, kokybes kontrolei ir tą lengviausia padaryti, kai yra žmonės vietoje. To paties atvirkščiai negalima pasakyti, juk kompiuterius galima atvežti iš Kinijos (na taip taip per vartojimą, bet vartoja juk ir gamybinių įmonių darbuotojai)


Pagrindiniai paslaugų sektoriaus pranašumai - ekologiniai aplinkosauginiai (neteršia aplinkos, nesukelia nepatogumų netoliese gyvenantiems), niekam nereikia išsipurvinti rankų, gražesni ir gyvesni miestų centrai su biurų darbuotojais, o ne laukuose įsikūrusiomis didelėmis pramonės įmonėmis. Visgi, nemanau, kad tai šiuo metu turėtų būti Lietuvos prioritetas.

[deep'as]

Tajus, turi visu pirma suprasti esmini Lietuvos ir Baltijos regiono konkurencinį pranašumą, kuris yra išsilavinę universitetus baigę ir kalbas mokantys žmonės. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau prieš kelerius metus tą atrado ir užsienio investuotojai ir reikia džiaugtis čia kuriamais jau minėtais paslaugų centrais, kurie yra tikrai neblogiau nei visi tie plastiko ar maikių gamintojai. Visi mes norėtume kad Lietuvoj būtų gaminami BMW bet žvelkim realiai, Lietuva yra labai silpna kokuruojant su Lenkija ar kitom centrinės Europos šalim tiek dėl kompetencijos stygiaus tiek dėl aukštų energijos resursų kainų. Kalbant apie paslaugų centrus tai niša kur Lietuva yra stipri ir nereikia skleisti pasakų kaip investuotojai susirinks šmutkes ir pabėgs.

[tajus]

Tajus, turi visu pirma suprasti esmini Lietuvos ir Baltijos regiono konkurencinį pranašumą, kuris yra išsilavinę universitetus baigę ir kalbas mokantys žmonės. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau prieš kelerius metus tą atrado ir užsienio investuotojai ir reikia džiaugtis čia kuriamais jau minėtais paslaugų centrais, kurie yra tikrai neblogiau nei visi tie plastiko ar maikių gamintojai. Visi mes norėtume kad Lietuvoj būtų gaminami BMW bet žvelkim realiai, Lietuva yra labai silpna kokuruojant su Lenkija ar kitom centrinės Europos šalim tiek dėl kompetencijos stygiaus tiek dėl aukštų energijos resursų kainų. Kalbant apie paslaugų centrus tai niša kur Lietuva yra stipri ir nereikia skleisti pasakų kaip investuotojai susirinks šmutkes ir pabėgs.

Aš irgi džiaugiuosi, kad atėjo Barclays, WU ir t.t., bet manau, kad Intersurgical, Thermo fisher scientific, Schmitz Cargobull, Stansefabrikken ar CIE automotive žaidžia svarbesnę rolę Lietuvos ekonomikoje, nors ir yra mažiau matomi. Ir šios įmonės yra įrodymai, kad galime pritraukti aukštos vertės gamybą (nepaisant aukštų energetikos išteklių kainų). O atsižvelgiant į geografines sąlygas (šaltas klimatas, daug lygumų) esame itin palanki valstybė vystyti pramonei. Tikiuosi teritorijų planavimo pakeitimai bei dujų terminalas padės proveržį šioje srityje.

Dėl iškėlimo grėsmės, ko gero, tavo tiesa - šiais laikais ne problema viską iškelti pasikeitus sąlygoms, nesvarbu ar paslaugos, ar gamyba. Todėl belieka nebloginti sąlygų

[andyour]

Tuo tarpu Graikijos eksportas per capita 4 mažesnis net už Lietuvos, tai kaip ji gali augti? Kažkoks NT burbulas, kuris visame pasaulyje buvo, čia nei prie ko. Dėl UK, tai labai abejoju, ar ji yra geresnėje situacijoje nei Vokietija, ar tas išpūstas finansų sektorius dar ilgai tems visą ekonomiką? Šalis prasikolinus dar daugiau už Pietų Europą, pasižiūrėjus į šią statistiką, kuri yra dar blogesnė nei kokios nors Graikijos, neatrodo, kad tas orientavimasis į paslaugų sektorių duoda rezultatų:
http://cdn.static-economist.com/site...png?1372679783
http://cdn.static-economist.com/site...png?1372679760

Graikijoje gamyba negalėjo konkuruoti su turizmu ir NT. O kad turizmas su NT užsirišo, tai ar ne dėl to, kad pas tuos europos tikruosius gamintojus pasibaigė pinigėliai? Pažiūrėsm, kaip naftos kainos atsilieps tokiai Vokietijai, kur auto pramonė ir su ja susijusios pramonės šakos sudaro didelę dalį ekonomikos. Nebus kaip Detroite? Tiesiog noriu pasakyti, kad vien į daiktų gamybą orientuotis nėra kažkokia panacėja, tuo labiau, kad jų paklausa gali mažėti, neskaitant besivystančių rinkų. Pvz. jei smarphone'ai, pabrėžiu buityje, pakeis kompiuterius, kompiuterių ir jų komponentų gamyba smarkiai susitrauks, nes vienas įrenginys pakeis kelis. Europje NT pagal Japonijos modelį išliks flat'e kelis dešimtmečius. Vadinasi nereikės gaminti statybinių medžiagų. Apie buities techniką irgi buvau rašęs, kuomet žmonės daugiau valgys kavinėse, kuriose buitinė technika optimaliau išnaudojama, kuomet žmonės daugiau keliaus ir bus mažiau aktualus reiškinys namie švęsti šventes, tuomet nebereikės "apsistatyti" butų.

[Gator]

Pažiūrėsm, kaip naftos kainos atsilieps tokiai Vokietijai, kur auto pramonė ir su ja susijusios pramonės šakos sudaro didelę dalį ekonomikos. Nebus kaip Detroite?

Placiau pakomentuok sita savo teigini... Naftos kainos mazesnes nei tarkim buvo pries kelis metus, ir kuo cia jos turetu numust Vokietija iki Detroito?

[andyour]

O kam buvo valstybės programos remiančios automobilio pirkimą? Net ir prie tokių gerų sąlygų(auto paklausa, naftos kainos neaukštos), jau reikia remti? Azijoje vartojimas tik įsibegėja, monstras Kinija ir užkels naftos ir žaliavų kainas ir dar patys pasigamins pigesnių automobilių. Žinoma, čia buvo tik kaip pvz., kuomet ekonomika labai susijusi su autopramone. Ką norėjau pasakyti, kad vieną dieną gamyba gali ir nustoti augti ir nuolat kristi, dėl jau minėtų priežasčių, resursai nėra begaliniai bei keičiasi žmonių įpročiai. Čia yra mano hipotezė, nepranašystė.

[John]

O kam buvo valstybės programos remiančios automobilio pirkimą? Net ir prie tokių gerų sąlygų(auto paklausa, naftos kainos neaukštos), jau reikia remti? Azijoje vartojimas tik įsibegėja, monstras Kinija ir užkels naftos ir žaliavų kainas ir dar patys pasigamins pigesnių automobilių. Žinoma, čia buvo tik kaip pvz., kuomet ekonomika labai susijusi su autopramone. Ką norėjau pasakyti, kad vieną dieną gamyba gali ir nustoti augti ir nuolat kristi, dėl jau minėtų priežasčių, resursai nėra begaliniai bei keičiasi žmonių įpročiai. Čia yra mano hipotezė, nepranašystė.

Be jokios abjonės. Keičiasi paklausa (visų pirma dėl augančių ekonomikų, pradedant Azijos šalimis, baigiant Rytine Europa), dėl ko senka resursai, reikia ieškoti alternatyvų, kad nereiktų didinti kainų, kyla naftos kainos ir veikia daugybė kitokių niuansų, kurie gali paveikti tiek paklausą, tiek pasiūlą.

Vieno dėdės žodžiais tariant (tokio seno Singapūro ex-premjerministro) "survival requires you to change". Bet ar ne dėl to Vokietija ir yra Vokietija (t.y. jos kompanijos, tiek didelės, tiek mažos), nes visada laiku (ar net anksčiau laiko t.y. prieš visus kitus) pateikia produktą, kuris nugali konkurencinėje kovoje visame pasaulyje? Dar praeis labai daug metų, kol kinai ims rodyti preferencijas savo automobiliams (net jei jie tikrai bus geri). Net Japonijoje vokiškos mašinos yra statuso ar net priklausymo Yakuzoms simbolis. Bankoke ant savo naujų BMW turtingi vietiniai užsiklijuoja "dekoratyvinius" lipdukus, kur parašyta "German Auto". Londone ant dviračių parduotuvės vitrinos pakabintas didelis lipdukas-plakatas "Made in Germany" be tolesnių komentarų.

Iš esmės Vokietija turi susikūrusi bene stipriausią pasaulyje brand'ą, kuris irgi atsirado ne šiaip sau, o dėl gero įdirbio toje srityje t.y. gamyboje. Būtų šiek tiek nepagrįsta tikėtis, kad staiga kris paklausa ir niekas nebepirks vokiškų prekių. O tai ką pirks? Nieko? Galbūt ieškos alternatyvų? Ir tai tikriausiai reiškia, kad nebepirks kitų prekių, bet pirks vokiškas.

[andyour]

/\ Tiesiog, automobilis taps mažai žmonių grupei prieinama prabangos preke ir tiek. Čia tik artimiausiu metu drįsčiau prognozuoti. Gal viskas į gerą, miestai taps švaresni, žmonės daugiau fiziškai judės, mažiau bus nelaimingų autoįvykių, VT pataps prioritetu, kas sąlygos aukštesnę VT kokybę.
Įdomu, kiek Kinijoje augs vartojimas. Net ir smarkiai išaugusi smartphone'ų paklausa, gali pabranginti automobilių elektroniką. Kai kiekvienas kinas galės įpirkti buitinės technikos ekvivalentą vakarų vartotojui, tai gali ir plieno kainą išauginti. Ir t.t..

[John]

/\ Tiesiog, automobilis taps mažai žmonių grupei prieinama prabangos preke ir tiek. Čia tik artimiausiu metu drįsčiau prognozuoti. Gal viskas į gerą, miestai taps švaresni, žmonės daugiau fiziškai judės, mažiau bus nelaimingų autoįvykių, VT pataps prioritetu, kas sąlygos aukštesnę VT kokybę.
Įdomu, kiek Kinijoje augs vartojimas. Net ir smarkiai išaugusi smartphone'ų paklausa, gali pabranginti automobilių elektroniką. Kai kiekvienas kinas galės įpirkti buitinės technikos ekvivalentą vakarų vartotojui, tai gali ir plieno kainą išauginti. Ir t.t..

Andyour, mane stebina tavo įžvalgos ir jų dreifavimas tolyn nuo logikos. Ir kodėl gi automobilis staiga turėtų tapti "prabangos preke", kai visi indikatoriai rodo, kad yra atvirkščiai? Tiesą sakant, automobiliai šiais laikais yra tokie pigūs ir tokie ekonomiški, kad vienintelis būdas kontroliuiti jų "populiaciją" yra visokie dirbtiniai apribojimai mokesčių ar net kvotų pavidalu, nes kitu atveju, net ir pristačius autostradų ir plačių prospektų, gatvės užsikemša nuo mašinų.

Dėl to gali nesijaudinti. Automobiliai tikrai nebrangs dėl didėjančio vartojimo. Jei ir brangs, tai nebent dėl įvestų papildomų mokesčių, kurie reikalingi, nes automobilio pirkimas ir išlaikymas dabar yra smarkiai per pigūs.

[senasnamas]

Apie vokiškus ir angliškus automobilius :

On the surface, the factory seems a splendid all-English success story. After all, last year more than 300,000 Minis were sold all over the world.
But there is a twist in the tale. Far from being an emblem of British industrial success, the Cowley plant, like the Mini itself, has become the supreme symbol of a new economic empire, forged from the ashes of war - the empire of the Germans.

Cowley was once a beacon of British industrial power. But now, under the ownership of BMW, it has become an outpost of Germany's economic imperium. And it is far from alone.
Goodwood, the Sussex home of Rolls-Royce, also belongs to BMW. And Bentley Motors - another British icon - is owned by Volkswagen.

When YouGov asked British drivers to pick their preferred car brands, Volkswagen came top, with Audi second and Mercedes third.

We do still make 1.5 million cars a year, providing jobs for thousands of British workers. But there is no escaping the fact that the profits from all those Bentleys and Minis end up in Wolfsburg and Munich, lining the pockets of Germany's economic titans.
Once, our car industry was one of the Germans' chief competitors. Now, it has become one of their biggest assets, an essential prop of Germany's economic empire.

http://www.dailymail.co.uk/debate/co...time-1941.html

[bebop]

Toks jau per daug saldus straipsnelis

[senasnamas]

Autorius britas ir dar istorikas. Jei rašytų vokietis, būtų galima sakyti, kad neobjektyvus. Be to, nieko lyg ir neišgalvota - karą laimėjusi šalis dirba pralaimėjusios šalies gamyklose. Apskritai pokarinio ekonomikos bumo laiku anglai atsiliko tiek nuo vokiečių, tiek nuo prancūzų. Kol Thatcher kažkiek išjudino.

[bebop]

Turiu omeny ne tai, kad išgalvota ar tikra, o straipsnio stilių. Labai saldus stilius. Vargšus britus užėmė Vokietijos imperija. Aj aj aj. Delfio lygio straipsnelis. Bet tai suprantama, nes juk patalpintas Dailymail. Bet užtat paskaičius labiausiai rekomenduojamus komentarus, pastebime, kad žmonės nekaltina vokiečių, kad jiems gerai sekasi, o kaltina save (šalies valdžią), kad nualino šalį.

[John]

O ko tikiesi iš Daily Mail? Tai tabloidinis laikraštis ir jis visada rašo tokiu stiliumi.

[andyour]

Andyour, mane stebina tavo įžvalgos ir jų dreifavimas tolyn nuo logikos. Ir kodėl gi automobilis staiga turėtų tapti "prabangos preke", kai visi indikatoriai rodo, kad yra atvirkščiai? Tiesą sakant, automobiliai šiais laikais yra tokie pigūs ir tokie ekonomiški, kad vienintelis būdas kontroliuiti jų "populiaciją" yra visokie dirbtiniai apribojimai mokesčių ar net kvotų pavidalu, nes kitu atveju, net ir pristačius autostradų ir plačių prospektų, gatvės užsikemša nuo mašinų.

Dėl to gali nesijaudinti. Automobiliai tikrai nebrangs dėl didėjančio vartojimo. Jei ir brangs, tai nebent dėl įvestų papildomų mokesčių, kurie reikalingi, nes automobilio pirkimas ir išlaikymas dabar yra smarkiai per pigūs.

Aš minėjau, kad nuolat auganti žaliavų kaina koreliuoja su prekių kainomis.
Kad augant statistinio kino perkamajai galiai, žaliavų paklausa gali išaugti keliagubai, tai labai neatsilieps pigiems įrenginiams, tačiau atsilieps tokiam automobiliui, kuriam pagaminti santikinai reikia daug žaliavų. Kiek yra galinčių įpirkti automobilį ir kiek azijiečių greitu laiku galės įpirkti pigesnių įrenginių net jei jų kaina išaugtų dvigubai. Kas čia nesuprantamo?
Dėl apribojimų, tai automobilių tikrosios kainos sudedamoji dalis yra ne vien pats automobilis. Bent įsivaizduoji jei nebūtų akcizų ir kt. apribojimų, kokie būtų kamščių pridaromi nuostoliai visai ekonomikai, kiek dar kelių reiktų nutiesti.

[suoliuojantis]

Aš tik nesuprantu kodėl hipotetiškai augant naftos kainoms žmonės turėtų daugiau keliauti ? Juk pvz. ypač degalams imliai aviacijai tai peilis po kaklu. Low-costai nustos egzistuoti. Savaitgalinės kelionės į Europos miestus nyks. Transokeaniniai ir transžemyniniai skrydžiai pasidarys prabangos dalyku ... Turizmo sektorius vegetuos.

Va dėl ko neabejoju - valgyti visada reikės. Ir jei tikrai žaliavos labai brangs, tai visų pirma grius šiuolaikinė agroindustrija, kuri kartais vadinama "naftos transformacija į maistą". O kadangi valgyti vis tiek reikės, tokiu atveju žemės ūkyje reikės daug daugiau rankų darbo. Ir vėl atgal į kaimą ?

[liutass]

Lietuvoje i pramone investuoja tik tiek, kiek apsimoka del labai pigios darbo jegos. Geriau gauti pasalpas nei ten dirbti.

Kazkuriam kaime yra kazkokia gamykla kuri gamina BMW kazkokius laidus ar panasiai, tai ten pastoviai truksta darbuotoju. Isivaizduoja, jus, "ekspertai", Lietuvoje BMW daliu gamykla nesurenka darbuotoju! U aha ha ha )

Turkijoje butu 10 i 1 vieta konkursas, bet ju minimali alga yra nekonkurecinga su lietuvos. Bemvas galvoja, o ten pigiai galesime pasigaminti, bet nixuja, pasirodo, cia socialines pasalpos panasios kaip ju siulomi atlyginimai )))