Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[andyour]

/\ Gerai, kad ir kituose miestuose daro biurus, ne vien Vilniuje.

[Arunasx]

Nyderlandų bendrovė Kaune kuria paslaugų centrą

Nyderlandų bendrovė „GeoPhy“, teikianti pasaulinės NT rinkos duomenų rinkimo, apdorojimo ir analitikos paslaugas, kuria paslaugų centrą Kaune.

Bendrovė iki kitų metų vidurio planuoja Kaune įdarbinti iki 25 patyrusių specialistų, kurie bus atsakingi už duomenų iš viso pasaulio rinkimą ir jų analizę, skelbia „Investuok Lietuvoje“.

„GeoPhy“ vystoma technologija padeda iš daugelio skirtingų šaltinių surinktus duomenis įtraukti į duomenų bazę. Didžiųjų duomenų pagrindu paremtas skaičiavimo modelis padeda sudaryti visame pasaulyje esančio nekilnojamojo turto reitingą.
„GeoPhy“ paslaugomis daugiausia naudojasi bankai, pensijų fondai ir vyriausybinės įstaigos.
Šiuo metu „GeoPhy“ duomenų bazėje saugoma išsami informacija apie šimtus milijonų pastatų, stovinčių daugiau kaip penkiasdešimtyje valstybių. Bendrovė tikisi, kad iki 2017 m. pabaigos šis skaičius bus bent dvigubai didesnis.

http://vz.lt/sektoriai/nekilnojamasi...aslaugu-centra

[liutass]

Tik atsirado verslo centru pasiula, is paskos ateina investuotojai

[Arunasx]

Lietuvoje – dar viena „fintech“ įmonė iš Izraelio: kurs el. piniginę

Lietuvoje kuriasi dar viena Izraelio kapitalo finansinių technologijų (angl. fintech) įmonė „International Fintech“, kuri Lietuvoje žada sukurti 20 darbo vietų.

Šiemet spalį užregistruota UAB „International Fintech“ iš Lietuvos banko gavo elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kuri suteikia galimybę teikti elektroninės piniginės bei elektroninių pinigų paslaugas.
„International Fintech“ plėtos elektroninės piniginės projektą – tai bus sistema, leidžianti paprastai ir greitai atsiskaityti už internetu perkamas prekes ir paslaugas. Projekto pavadinimas kol kas neskelbiamas, tačiau nurodoma, kad pagrindiniai įmonės konkurentai bus tokios kompanijos, kaip „Paypal“ ar „Skrill“.
Pasak Algės Budrytės, laikinosios „International Fintech“ vadovės, užsienio investuotojų ir jų vadinamojo „know-how“ atėjimas stiprina Lietuvos autoritetą pasauliniu mastu ir suteikia galimybę tapti pilnaverčiais pasaulinės rinkos žaidėjais.
„Bendrovės „International Fintech“ savininkai savo tarptautinio verslo valdymo centru pasirinko būtent Lietuvą. Turime ne tik pateisinti mums parodytą pasitikėjimą, bet maksimaliai išnaudoti šią progą“, – sako p. Budrytė.
Teigiama, kad šiuo metu „International Fintech“ renkasi vadovą ir kitus darbuotojus, pirmiausia iš Vilniaus, atlieka biuro parengimo ir kitus verslo veiklos pradžios darbus.
Investicijų į kūrimąsi Lietuvoje suma nenurodoma, tačiau teigiama, kad planuojamas įmonės metinis biudžetas gali siekti beveik 900.000 Eur.
Šiuo metu Lietuvoje yra 12 elektroninių pinigų licenciją turinčių institucijų, iš kurių „International Fintech“ – jau 5-oji, finansuojama užsienio kapitalo.
„International Fintech“ savininkai – Izraelio verslininkai Eyalas Nachumas ir Tamiras Zoltovskis, kurie Lietuvoje įkūrė ir kitą „fintech“ kompaniją „Moneta International“. Skelbta, kad ši įmonė plėtoja verslui skirtą platformą, padedančią elektroninės prekybos bendrovėms tvarkytis su piniginėmis perlaidomis, mokėjimais ir lėšų valdymu.

„Moneta International“ Lietuvoje ketina investuoti daugiau nei 1 mln. Eur ir čia įdarbinti apie 15 žmonių. Centrinė įmonės būstinė yra Vilniuje, o mokslinių tyrimų, plėtros ir mokymų centras veiks Kaune.
VŽ rašė, kad mūsų šalies centrinis bankas Lietuvą ketina paversti tarptautiniu „fintech“ centru – šalimi, kurioje kurtųsi elektroninių mokėjimų, elektroninių pinigų ir elektroninių atsiskaitymų bendrovės iš viso pasaulio.
„Pasaulyje vyksta didelis lūžis, kai nedidelės nebankinės institucijos aktyviai braunasi į rinkoje jau įsitvirtinusių finansinių institucijų gretas. Lietuvos bankas kartu su VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir Finansų ministerija mato galimybę Lietuvai atsiriekti dalį šios pasaulinės rinkos ir daro sistemingus žingsnius siekdami į šalį pritraukti kuo daugiau finansinių technologijų įmonių“, – VŽ yra sakęs Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

http://vz.lt/rinkos/2016/12/15/lietu...urs-elpinigine

[andyour]

VŽ rašė, kad mūsų šalies centrinis bankas Lietuvą ketina paversti tarptautiniu „fintech“ centru – šalimi, kurioje kurtųsi elektroninių mokėjimų, elektroninių pinigų ir elektroninių atsiskaitymų bendrovės iš viso pasaulio.

Lietuva tampa antra Šveicarija.

[Arunasx]

Lietuva tampa antra Šveicarija.

Kaip sako duok dieve kad viskas kuo geriau vystytusi. Sakyčiau LB ir "Investuok Lietuvoje" yra 2 išskirtinės valstybinės įstaigos, kurios dirba teisinga kryptimi ir jomis pasitikiu. AtVėsaitė tapusi 2 ministerijų ministre pirmiausia bandė "pagerinti" "Investuok Lietuvoje" veiklą, gerai, kad nesugriovė. Nepanašu, kad valstiečiai suprastų šių įstaigų svarbą ir galimybes, užsienio investicijų pritraukimas jiems yra kosmosas.

[Eidvis]

Lietuva neturi stiprių nacionalių bankų, kaip kokie latviai, beveik visą bankinę rinką skandinavai užėmę. Steigti naujus nacionalinius bankus labai brangu ir labai rizikinga, dėl to labai teisinga ieškoti kitų, naujesnių ir modernesnių sprendimų, kur bankai tampa nereikalingi, nes tampa virtualūs.

[keen]

Lietuva tampa antra Šveicarija.

Pasvajoti galima, bet prisiviliojus douzeną fintech startuolių ir įdarbinus 100 programuotojų iki Šveicarijos dar labai toli
Pakeitimus reikia daryti švietimo sistemoje - pradinėje, vidurinėje ir šiek tiek aukstojoj mokyklose. Tuo labiau, kad pavyzdys kaip tai padaryti ranka pasiekiamas - Suomija. Kai kurybingumas, inovatyvumas ir nestandartinis mastymas taps svietimo pagrindu galima is esmes kazka pakeisti.

[Sula]

Pasvajoti galima, bet prisiviliojus douzeną fintech startuolių ir įdarbinus 100 programuotojų iki Šveicarijos dar labai toli
Pakeitimus reikia daryti švietimo sistemoje - pradinėje, vidurinėje ir šiek tiek aukstojoj mokyklose. Tuo labiau, kad pavyzdys kaip tai padaryti ranka pasiekiamas - Suomija. Kai kurybingumas, inovatyvumas ir nestandartinis mastymas taps svietimo pagrindu galima is esmes kazka pakeisti.

Bet Suomijoje irgi yra savų problemų. Nepalyginamų, aišku, su mūsų. Tiesa sakant, pas mūsų partnerius suomius nei vienas darbuotojas neturi universitetinio išsilavinimo, o pas mus - visi, kai kas net po kelis

[Galis]

Bet Suomijoje irgi yra savų problemų. Nepalyginamų, aišku, su mūsų. Tiesa sakant, pas mūsų partnerius suomius nei vienas darbuotojas neturi universitetinio išsilavinimo, o pas mus - visi, kai kas net po kelis

tai per baidarių žygius sunku rasti bendrų temų?

[andyour]

Pasvajoti galima, bet prisiviliojus douzeną fintech startuolių ir įdarbinus 100 programuotojų iki Šveicarijos dar labai toli

Mums gyvenimas gerėja, nors ir po truputį, mes jaučiam kaip geryn eina, o vakarų Europoje jie jaučia, kad negerėja ir net blogėja. Vakariečiai pripratę prie aukštesnio komforto lygio, jiems mūsų lygis būtų kančia, dėl to jų neguodžia, kad kažkas gyvena prasčiau.

[Sula]

tai per baidarių žygius sunku rasti bendrų temų?

Ne, bet išgirtas suomių išsilavinimas yra šiek tiek pervertinamas.

[index]

Pasvajoti galima, bet prisiviliojus douzeną fintech startuolių ir įdarbinus 100 programuotojų iki Šveicarijos dar labai toli
Pakeitimus reikia daryti švietimo sistemoje - pradinėje, vidurinėje ir šiek tiek aukstojoj mokyklose. Tuo labiau, kad pavyzdys kaip tai padaryti ranka pasiekiamas - Suomija. Kai kurybingumas, inovatyvumas ir nestandartinis mastymas taps svietimo pagrindu galima is esmes kazka pakeisti.

Šiaip, čia apskritai ne Šveicarijos bankininkystės modelis. Šveicarija yra iš esmės patogi jurisdikcija pasidėti pinigams. Čia panašiau į Latviją.

Mes, panašu, labiau bandome siekti Londono modelio t.y. patogi (atvira, su gera teisine sistema etc.) jurisdikcija vykdyti veiklą ir dirbti su kitomis išorės jurisdikcijomis.

Vat čia klystate ponas - pagal Mačiūlį konvergencijos nebus

Jeigu nenustosime smaugti biudžeto (ko vakarų Europa nedaro) ir nesutvarkysime mokesčių sistemos, labai gali būti, kad nebus. Jei šito nedarysime - turėtų būti dar ir kaip.

[Arunasx]

Tarptautinė finansinių technologijų bendrovė iš Jungtinės Karalystės kuriasi Vilniuje

Finansinių technologijų sprendimus verslo įmonėms Europos ekonominėje erdvėje teikianti Jungtinės Karalystės bendrovė „Contis Group“ kuria savo padalinį Vilniuje, rašoma pranešime spaudai.

Padalinys bus atsakingas už verslo plėtrą ir ryšius Baltijos bei Šiaurės Europos regione bei tarpbankinius atsiskaitymus visiems „Contis group“ klientams euro valiuta. Per artimiausius dvejus metus į naują padalinį bendrovė planuoja investuoti apie 1 mln. eurų ir įdarbinti apie 20 specialistų. „Contis“ įmonių grupė unikali tuo, jog galime pasiūlyti verslui alternatyvios bankininkystės, mokėjimo kortelių bei procesingo paslaugas, įskaitant technologinius sprendimus bei operuoti reikiamas licencijas, iš vienų rankų.

Lietuvoje radome tai, ko reikia mūsų verslo plėtrai euro valiutos zonoje. Be to, svariai prisidėjo ir atviras Lietuvos banko požiūris, darbo patirties bankų sektoriuje turinčių specialistų gausa“, - teigia „Contis Group“ valdybos pirmininkas Peter Cox.

Lietuvoje dirbsiantys specialistai bus atsakingi už bendrovės klientų paiešką ir aptarnavimą, projektų įgyvendinimą bei euro zonai skirtų technologinių produktų vystymą bei diegimą.

„Tikimės, kad bendrovė per metus paaugs apie 150 proc. Tai atvers milžiniškas karjeros galimybes darbuotojams, kurie prie mūsų prisijungs jau artimiausiu metu“, - teigia P. Cox.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/....d?id=73360490

[Arunasx]

Lietuva kovos dėl „Tesla Gigafactory“
http://vz.lt/informacines-technologi...la-gigafactory

[dr-rox]

Investuok Lietuvoje dažnai gauną klausimą dėl geopolitinio saugumo. Vien tokio klausimo egzistavimas gerokai mažina patrauklumą..

[Galis]

Investuok Lietuvoje dažnai gauną klausimą dėl geopolitinio saugumo. Vien tokio klausimo egzistavimas gerokai mažina patrauklumą..

tai šitas faktorius galioja visai rytų Europai.
Su Lenkija mūsų pliusas jei ir yra tai šioks toks klaustukas dėl jų politikos, buvo gi planai pas juos apmokestinti didžiuosius prekybininkus ir bankus.
Dar mūsų pliusas galėtų būti lankstumas pritraukiant kvalifikuotą darbo jėgą iš rytų, bet čia reikia šiokio tokio nestandartinio mąstymo politiniame lygmenyje.

[andyour]

/\ Lenkai turės didinti mokesčius, kaip tai yra Vakarų Europoje. Jau seniai ten laikas tai padaryti. Tas pats galioja ir mums, tai neišvengiama. Kitu atveju atsiras deficitas valstybės tarnautojams, ypač skaudi vieta medicinos darbuotojai. Tai liečia ir kelių ir VT transporto paslaugų kokybę.

[digital]

„CES 2017“: parodoje pristatytas naujausias „Deeper“ produktas

Išmaniais echolotais Lietuvą ir užsienio rinkas užkariavusi „Deeper“ didžiausioje JAV technologijų parodoje „Consumer Electronics Show“ (CES) oficialiai pristatė naujausią savo produktą – išmanią spyną dviračiams „Deeper Lock“. Šis produktas jau spėjo sulaukti dėmesio – jis yra nominuotas bevielių produktų kategorijoje CES parodoje.

„CES 2017“ – tai kasmet sausio pradžioje JAV, Las Vegase, vykstanti didžiausia technologijų paroda, kurioje kasmet pristatomi naujausi technologijų išradimai ir naujovės. „Deeper“ yra vienintelė įmonė Lietuvoje, kurios sukurti produktai antrus metus iš eilės yra nominuoti kaip geriausi bevielių produktų kategorijoje. Pernai metais CES parodoje išmanusis „Deeper“ sonaras taip pat buvo nominuotas ir išrinktas geriausiu šioje produktų kategorijoje.

„Išmani spyna dviračiams – naujas produktas mūsų kuriamų produktų kategorijoje. Visuomet stengiamės vartotojams pasiūlyti naujausius technologinius sprendimus, tad ir „Deeper Lock“ yra išskirtinė savo parametrais – tai vienintelė išmani spyna dviračiams, turinti GPS imtuvą“, – teigia išmanius elektronikos prietaisus kuriančios „Deeper“ direktorius Aurelijus Liubinas.

Kuriant išmanią spyną „Deeper Lock“, daugiausia dėmesio buvo skirta saugumui. Išmanios spynos korpusas yra pagamintas iš tvirto aliuminio, kuris yra sutvirtintas plienu, o spynos užrakinimo elementas yra pagamintas iš 12 mm. storio grūdinto plieno. Be to, išmani spyna turi integruotą GPS sekimo sistemą bei 110 dB garso sireną, atkreipiančią dėmesį vagystės metu. Vartotojo patogumui, spyna yra užrakinama bei atrakinama, naudojant mobiliąją aplikaciją, tad vartotojui nebereikia turėti tradicinio rakto. Taip pat vartotojas turi galimybę suteikti teisę naudotis dviračiu, būdamas bet kurioje pasaulio vietoje.

[Arunasx]

Marijampolėje investuoja „Velux“ gamintoja: 100 mln. Eur, 1.000 darbo vietų

http://vz.lt/sektoriai/pramone/2016/...ciju-lietuvoje

Danų milžinės užmojis Lietuvoje – gaminti po langą per minutę

Danijos langų ir lauko durų gamybos milžinė „Dovista A/S“ medinių langų gamybą Marijampolėje planuoja pradėti šiemet IV ketvirtį. Projektinis gamyklos pajėgumas sieks 60 langų per 1 valandą – 331.200 vienetų per metus.

http://vz.lt/pramone/2017/01/10/danu...nga-per-minute