Siekdamas tapti tiltu tarp Europos ir Azijos, Kazachstanas ketina įvairiose šalyse kurti logistikos centrus. Kur ketinama juos steigti ir ar atsiras toks centras Lietuvoje, pavyzdžiui, Klaipėdoje?
Tai, jog Kazachstanas neturi priėjimo prie jūros, mes norime iš minuso paversti pliusu. Kuriame transporto tinklą – plėtojame automobilių kelius, geležinkelius, susisiekimą oro transportu. Taip pat steigiame logistikos centrus. Pats stambiausias tarptautinės prekybos logistikos centras pasienyje su Kinija bus Chargos‘e. Per jį eis pagrindinis prekių srautas tarp Azijos ir Europos. Be to didelį logistikos centrą Kazachstanas kuria rytinėje Kinijos pakrantėje – uostamiestyje Lianyungang. 2015 metais mes čia baigsime statyti modernų konteinerių terminalą, kuriame Kazachstanas formuos krovinių siuntas iš Azijos į Europą ir iš Europos į Aziją.
Įgyvendindamas Pasaulio banko projektą Kazachstanas taip pat plėtoja multimodalinį koridorių „Vakarų Kinija–Vakarų Europa“. Šiame projekte taip pat dalyvauja Rusija, Kinija, Baltarusija. Net 2 700 km šio koridoriaus – nuo Kinijos ir Kazachstano sienos, nuo Chargos‘o iki Rusijos – yra Kazachstano teritorijoje. Kita kryptis – Kaspijos jūros uostas Achtau. Čia taip pat kuriami logistikos centrai, sandėliai ir kita infrastruktūra.
Siekdami paspartinti krovinių judėjimą ketiname pagreitinti ir supaprastinti pasienio ir muitinės procedūras. Kadangi geležinkelio vėžės Kinijoje ir Kazachstane skirtingos, krovinių perkrovimą paspartins diegiamos modernios technologijos.
Mes labai tikimės, kad Klaipėda taps vienu iš mūsų logistikos centrų tinklo tašku. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje su vizitu lankėsi Kazachstano nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ vadovai. Jie susipažino su Lietuvos galimybėmis, lankėsi Klaipėdoje. Tikimės, kad sutarsime dėl abiems šalims naudingų ekonominio bendradarbiavimo sąlygų. Be to, mes svarstome galimybę sukurti taškus ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune ir Vilniuje.
Galimybių įsteigti logistikos centrą prie jūros į Vakarų, Centrinę ir Rytų Europą yra ne vienas. Yra Klaipėda, yra Rusijos, Latvijos, Estijos uostai, todėl vyksta konkurencija ir nuo ekonominių sąlygų priklausys, ką pasirinks verslas. Todėl svarstysime visus pasiūlymus, o sprendimą lems ekonominis naudingumas. Ne vyriausybė parinks maršrutus, o verslininkai. Kur pasiūlys ekonomiškai pagrįstus naudingus tarifus, kur bus palankiausios sąlygos atlikti muitinės procedūras, kur krovinių gabenimas vyks sparčiausiai, ten verslas ir eis.
Tai, jog Kazachstanas neturi priėjimo prie jūros, mes norime iš minuso paversti pliusu. Kuriame transporto tinklą – plėtojame automobilių kelius, geležinkelius, susisiekimą oro transportu. Taip pat steigiame logistikos centrus. Pats stambiausias tarptautinės prekybos logistikos centras pasienyje su Kinija bus Chargos‘e. Per jį eis pagrindinis prekių srautas tarp Azijos ir Europos. Be to didelį logistikos centrą Kazachstanas kuria rytinėje Kinijos pakrantėje – uostamiestyje Lianyungang. 2015 metais mes čia baigsime statyti modernų konteinerių terminalą, kuriame Kazachstanas formuos krovinių siuntas iš Azijos į Europą ir iš Europos į Aziją.
Įgyvendindamas Pasaulio banko projektą Kazachstanas taip pat plėtoja multimodalinį koridorių „Vakarų Kinija–Vakarų Europa“. Šiame projekte taip pat dalyvauja Rusija, Kinija, Baltarusija. Net 2 700 km šio koridoriaus – nuo Kinijos ir Kazachstano sienos, nuo Chargos‘o iki Rusijos – yra Kazachstano teritorijoje. Kita kryptis – Kaspijos jūros uostas Achtau. Čia taip pat kuriami logistikos centrai, sandėliai ir kita infrastruktūra.
Siekdami paspartinti krovinių judėjimą ketiname pagreitinti ir supaprastinti pasienio ir muitinės procedūras. Kadangi geležinkelio vėžės Kinijoje ir Kazachstane skirtingos, krovinių perkrovimą paspartins diegiamos modernios technologijos.
Mes labai tikimės, kad Klaipėda taps vienu iš mūsų logistikos centrų tinklo tašku. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje su vizitu lankėsi Kazachstano nacionalinės geležinkelių kompanijos „Kazakstan Temir Žoly“ vadovai. Jie susipažino su Lietuvos galimybėmis, lankėsi Klaipėdoje. Tikimės, kad sutarsime dėl abiems šalims naudingų ekonominio bendradarbiavimo sąlygų. Be to, mes svarstome galimybę sukurti taškus ne tik Klaipėdoje, bet ir Kaune ir Vilniuje.
Galimybių įsteigti logistikos centrą prie jūros į Vakarų, Centrinę ir Rytų Europą yra ne vienas. Yra Klaipėda, yra Rusijos, Latvijos, Estijos uostai, todėl vyksta konkurencija ir nuo ekonominių sąlygų priklausys, ką pasirinks verslas. Todėl svarstysime visus pasiūlymus, o sprendimą lems ekonominis naudingumas. Ne vyriausybė parinks maršrutus, o verslininkai. Kur pasiūlys ekonomiškai pagrįstus naudingus tarifus, kur bus palankiausios sąlygos atlikti muitinės procedūras, kur krovinių gabenimas vyks sparčiausiai, ten verslas ir eis.
.
Comment