Parašė Big Cat
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje
Collapse
X
-
2010-09-22, 10:00
"Akmenės cementas" atgaivins 330 mln. litų vertės investicijų projektą
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/e...rojekta-300520
Comment
-
„Sicor Biotech“ / TEVA į gamyklos plėtrą investuoja 23 mln. litų
Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“ / TEVA ima plėsti gamyklą. Sumontuotas naujas gamyklos modulis, kurį užbaigus bendrovė planuoja dvigubai išplėsti vaistų gamybos apimtis. Šis plėtros projektas, pritraukęs Lietuvai 23 mln. Lt užsienio investicijų, leis padidinti šaliai aukštųjų technologijų eksportą.
Comment
-
Lietuvoje kuriasi JAV sparčiojo interneto milžinas
28-iose šalyse veikianti JAV interneto paslaugų bendrovė "Cogent" įsteigė antrinę įmonę Lietuvoje.
Registrų centro duomenimis, „Cogent Lithuania“ antradienį užregistruota Vilniuje, jai vadovauja Davidas Schafferis, „Cogent“ kompanijos įkūrėjas.
Naujosios įmonės Lietuvoje įstatinis kapitalas 5 kartus viršija nustatytą minimalų ir siekia 50.000 Lt.
„Cogent“ savo tinklapyje skelbia klientus Šiaurės ir Baltijos šalyse iki šiol aptarnavusi iš Švedijos. Iš Rytų Europos šalių „Cogent“ įmonę iki šiol turėjo tik Vengrijoje.
1999 m. įsteigta „Cogent“ skelbiasi esanti viena iš 5-ių didžiausių sparčiojo interneto tiekėjų pasaulyje ir valdo 40 duomenų centrų. Jos akcijos kotiruojamos „Nasdaq“ biržoje Niujorke.
Bendrovės pajamos pernai siekė 235,8 mln. USD (palyginimui, 2008 m. – 215,5 mln. USD). Tačiau praėję metai įmonei buvo nuostolingi – patirta 17,2 mln. USD nuostolių.
Comment
-
Estija mokosi iš Lietuvos, kaip pritraukti užsienio investuotojus
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36800311
Geriausia citata:
„Lietuva moka reklamuoti savo investavimo klimatą, todėl ir sulaukia didelio tarptautinių kompanijų dėmesio. Manau, kad mums visiems ne pro šalį būtų to pasimokyti.“
Ir kodėl Lietuva negalėjo turėti tokios vyriausybės nuo pat 1991? Gal šiandien "lenktyniautume" ne su Latvija ar Estija, bet bent jau su Slovėnija?
Comment
-
Amerikiečiai į Lietuvos sparčiojo interneto rinką sprausis kitąmet
JAV sparčiojo interneto bendrovė „Cogent“, užregistravusi įmonę Lietuvoje, savo paslaugas mūsų šalyje planuoja pasiūlyti jau kitąmet. Be to, rengiamasi ir paslaugų teikimui Latvijoje.
Comment
-
Šita bendrovė yra žinoma dėl nesutarimų su kitais interneto tiekėjais, tarp jų ir TeliaSonera, kuri valdo Teo LT.
http://gigaom.com/2008/03/14/the-tel...-web-for-many/
Nelabai jie man patiktimi atrodo, o ir dirbo nuostolingai praeitais metais, na bet investicijos Lietuvoje bet kokiu atveju yra geras dalykas.
Comment
-
Parašė Gytaz Rodyti pranešimąŠita bendrovė yra žinoma dėl nesutarimų su kitais interneto tiekėjais, tarp jų ir TeliaSonera, kuri valdo Teo LT.
Nelabai jie man patiktimi atrodo, o ir dirbo nuostolingai praeitais metais, na bet investicijos Lietuvoje bet kokiu atveju yra geras dalykas.Aš tikrai myliu Lietuvą!
Comment
-
Parašė le bronius Rodyti pranešimąTai labai gerai, kad nesutaria su TEO. Reikia šiam monopolistui sudaryti konkurenciją. O dėl nuostolingumo pernai, tai kuri gi įmonė pernai dirbo pelningai? Dauguma krito...
Bet kuo daugiau konkurencijos, tuo geriau!
Comment
-
Parašė Gytaz Rodyti pranešimąIr Teo nėra monopolistas šioje srityje.Aš tikrai myliu Lietuvą!
Comment
-
Atvėrę Vakarus investuoja į vartų gamyklą
UAB „Ryterna“, gaminanti garažų vartus, planuoja apie 10 mln. Lt investuoti į naujos gamyklos statybą, nes auga pardavimai Vakarų rinkose.
„Gamyba Lietuvos rinkai šiuo metu nėra pelninga, tačiau ir toliau didėja pardavimai Vakaruose, todėl matome, kad greitai mūsų turimų pajėgumų neužteks“, – kodėl nusprendė plėstis, pasakoja Vytautas Rinkevičius, „Ryternos“ generalinis direktorius, jis neslepia, kad jų sėkmės paslaptis ta, jog nekonkuravo su didžiausiais vartų gamintojais, bet rado nišų, kurios šiems neįdomios.
Comment
-
Ispanai "Sopena Group" Alytų iškeitė į Ventspilį
Lietuvą, triukšmingai skelbusią apie Ispanijos bendrovės „Sopena Group“ būsimas beveik 36 mln. Lt investicijas į aliuminio gaminių fabriką Alytaus pramonės parke, nukonkuravo kaimynė Latvija – net nepradėjusi projekto bendrovė traukiasi iš Dzūkijos, ir, tikėtina, imsis projekto Ventspilyje.
Ispanijos kompanijos sprendimą nebestatyti gamyklos Alytuje VZ.LT patvirtino tiek pačios bendrovės atstovas Lietuvoje, tiek VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovas, tuo tarpu Alytaus savivaldybės Investicijų skyrius aiškina, jog tokios žinios jų dar nepasiekė.
Arūnas Čiulada, UAB ,,Sopena Group (Baltic)", per kurią Ispanijos bendrovė tvarkė reikalus Lietuvoje, vadovas ir akcininkas, patvirtino, kad įmonė persigalvojo ir gamyklą statys Latvijoje.
Comment
-
Kubilius investuotojų ieškos Danijoje
Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama delegacija rugsėjo 28-30 dienomis vyksta Daniją, kurioje bus tęsiamos investuotojų paieškos.
Per darbo vizitą numatyti susitikimai su "Danske bank", Skandinavijos oro linijų, "Nordic Postal Services", "Dong Energy" ir kitų įmonių vadovais. Taip pat premjeras susitiks su Danijos lietuvių bendruomene ir garbės konsulais, dalyvaus oficialioje vakarienėje, kurią rengia Suomijos generalinis konsulas Fritzas Schuras.
Lietuvos Vyriausybės vadovą priims Danijos premjeras Larsas Loekke Rasmussenas. Premjeras, ūkio ministras Dainius Kreivys, kiti delegacijos nariai dalyvaus Kopenhagoje vyksiančiame Baltijos plėtros forume, tarptautinėje konferencijoje „Pasaulio klimato sprendimai2010/Žaliosios ekonomikos augimas: geriausi pavyzdžiai“.
"Tęsiame pasitvirtinusią ir konkrečių rezultatų atnešusią aktyvią investicijų medžioklę. Šįkart, be politinių, dvišalių tarpusavio santykių aptarimo, pristatysime Lietuvą bei jos investicinę aplinką Danijoje. Ši šalis yra labai svarbi visam Šiaurės–Baltijos regionui, kurio aukštųjų technologijų paslaugų centru siekia tapti Lietuva", – vizito išvakarėse sakė premjeras p. Kubilius.
Jis ir delegacijos nariai į Vilnių grįš ketvirtadienio popietę. Vizito metu premjerą pavaduos energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Nuo praėjusių metų pabaigos Lietuva be JAV technologijų bendrovės IBM viliojo dar 5 kitas tarptautinės bendrovės, skaičiuoja Bloomberg. Koją čia jau įkėlė trečias pagal dydį Jungtinės Karalystės bankas “Barclays”, norima prisikviesti ir didžiausią pasaulyje programinės įrangos kūrėją “Microsoft”. Gegužės pabaigoje apie Vilniuje steigiamą aptarnavimo centrą paskelbė grynųjų pinigų perlaidų bendrovė "Western Union".
Comment
-
Britanijos mėsos prekybos milžinas įsigijo Panevėžio bendrovę
Jungtinėje Karalystėje įsikūręs mėsos prekybos milžinas „Vestey Foods Group Ltd" įsigijo Panevėžyje dirbančią UAB „Baltic Foods Company" ir su šia įmone planuoja plėsti veiklą tiek Lietuvoje, tiek visose Baltijos valstybėse, rašo „Verslo žinios”.
2008 m. įkurta UAB „Baltic Foods Company" jau pervadinta į UAB "Vestey Foods Baltics" (VFB).
„Mūsų įmonė sėkmingai dirba. Tiesiog pasikeitė savininkai - anglai įsigijo kontrolinį akcijų paketą ir dėl to galime greičiau plėstis, nei būtume galėję vien tik savo jėgomis", - pasakoja Virginijus Šlakaitis, VFB valdybos narys ir vienas iš bendrovės savininkų.
Už kiek buvo parduotos akcijos, V. Šlakaitis neatskleidžia.
Pagrindinė įmonės veiklos sritis – žaliavinės mėsos ir mažmeninei prekybai skirtų produktų prekyba.
Kiaulių augintojai, šiandien didžiausius pelnus gaunantys Rusijos rinkose, kol kas į Didžiosios Britanijos įmonės atėjimą žiūri gan abejingai.
Comment
-
„Euronics“ atidarė parduotuvę Šiauliuose
http://www.delfi.lt/news/economy/bus....d?id=36999825
Šiauliuose prekybos centre „Saulės miestas” atidarytas elektronikos ir buities prekių tinklo „Euronics“ parduotuvė. „Euronics“ parduotuvių tinklas veikia Panevėžyje, Kaune, o dabar ir Šiauliuose. Nuo spalio 1 dienos „Euronics“ duris atvers Vilniuje.
Pasak, „Euronisc“ prekybos tinklo vadovo Petro Čepkausko, vieno didžiausių Europos prekybos tinklų atėjimas į Šiaulių rinką dar labiau priartins šiauliečius prie technologinių naujienų ir skatins jų domėjimąsi buities modernizavimu.
„Euronics“ užima 731 kv.m. plotą ir yra trečia pagal dydį centro parduotuvė.
„Euronics“ Lietuvoje veikia franšizės pagrindu bendradarbiaudama su „Topo centru”.
„Euronics“ 29 Europos šalyse jungia daugiau nei 11000 parduotuvių tinklą. Metinė prekybos tinklo apyvarta siekia 48, 4 mlrd. litų (14,4 mlrd. eurų).
Comment
-
Stringa dar viena užsienio investicija:
Italų investicija Kauno LEZ kol kas įstrigo
Italų planai Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje dar šiemet pradėti rinkti dvimotorius penkiaviečius lėktuvus stringa. Pagrindiniu barjeru įvardijama negauta parama iš Italijos vyriausybės. Derybas dėl investicijų viliamasi atnaujinti gruodį.
Kauno oro uosto pašonėje norinti įsikurti bendrovė „Oma Sud“, žadanti 2-4 mln. Lt investicijas bei pasitelkti vietos darbo jėgą, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdytoją informavo, kad be Italijos žadėtos paramos – lėktuvų surinkimo teks palaukti.
"Oma Sud" dar kartą patikino, kad projektas Kaune bus, tačiau Italijos valdžia dar neskyrė pinigų, kuriuos buvo numačiusi“, - VZ.LT pasakojo Vytautas Petružis, UAB "Kauno LEZ valdymas" direktorius.
Anot jo, lėktuvų detalių gamintoja buvo gavusi savo šalies vyriausybės pažadą prisidėti plėtojant projektą, tačiau ekonominis sunkmetis sujaukė įmonės planus.
Ponas Petružis sako negalįs įvardinti, iš kokių fondų tikėtina Kauno LEZ partnerė siekia lėšų. Anot pašnekovo, "Oma Sud" apie tolesnę derybų eigą, arba nutraukimą turėtų pranešti gruodį.
Anksčiau skelbta, kad italai gamykloje įdarbins 10 žmonių, o per porą metų, tikimasi, personalo skaičius išaugs iki maždaug 20. Per mėnesį planuojama surinkti 2 tokio tipo lėktuvus. Anot p. Petružio, "Skycar" lėktuvus Lietuvoje rinks vietos mechanikai. Italai už Kauno LEZ įkurtą lėktuvų rinkimo angarą mainais nori prieigos prie Kauno oro uosto.
"Jie mus pažadėjo informuoti iki Naujųjų apie padėtį", - sako "Kauno LEZ valdymo" direktorius, pažymintis, kad ryšys su potencialiais investuotojais palaikomas nuolat.
Kauno LEZ šiuo metu yra įsikūrusios aštuonios įmonės. Rugsėjį paskelbta apie devintąją - kooperatyvas "Pienas LT" pasirašė 95 metų trukmės nuomos sutartį su laisvąja ekonomine zona, kurioje ketina statyti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę.
Comment
-
Anhidrito Lietuvoje kasėjai kasmet sumokėtų 150-170 mln. litų mokesčių
Kantrybė turi būti tvirta kaip anhidritas, jei nori Lietuvoje investuoti 200 mln. litų, penktadienį tvirtina dienraštis "Verslo žinios".
Šį mineralą šalia Kauno planuojantys kasti verslininkai beveik pusantrų metų narplioja biurokratų suregztas pinkles - leidimo pradėti verslą dar negavo, nors poveikio aplinkai vertinimo ataskaita palaiminta dar vasarį.
Aplinkos ministerija kėlė vis naujus reikalavimus remdamasi Kauno Pagirių bendruomenės pretenzijomis. Ši bendruomenė susikūrė kaip tik tada, kai "Margasmiltė" prabilo apie naudingų iškasenų išgavimą. Jai atstovauja trys Tautos prisikėlimo partijos nariai - ši partija yra delegavusi į aplinkos ministrus Gediminą Kazlauską.
Galiausiai bendruomenė pareikalavo įmonės akcijų.
Nusprendusi įgyvendinti projektą bendrovė "Margasmiltė" deklaruoja, kad statant šachtą būtų įdarbinta 200 žmonių, vėliau, pradėjus eksploatuoti kasyklą, dirbtų 700 žmonių.
Vien šachtos infrastruktūrai sukurti numatyta 40 mln. litų, o visas projektas kainuos 160-200 mln. litų. Pradėjus telkinį eksploatuoti, į valstybės biudžetą anhidrito kasėjai kasmet sumokėtų 150-170 mln. litų mokesčių.
"Tai gėdingas verslo aplinkos elementas ir ne vienintelis pavyzdys, atmušantis norą investuoti ir kurti darbo vietas", - sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.
Anhidritas yra mineralas, plačiai naudojamas statybų ir chemijos pramonėje. Žaliava itin paklausi pasaulinėje rinkoje, o Lietuva turi vieną didžiausių pasaulyje anhidrito telkinių. Be to, lietuviškas anhidritas unikalus dėl savo švarumo.
Lietuvos geologai ne vieną dešimtmetį entuziastingai kalbėjo apie šio vertingo mineralo kasybos naudą šaliai.
Comment
-
Ambasadoriams nurodyta belstis į nusižiūrėtų investuotojų duris
Lietuvos ambasadoriai vienuolikoje užsienio šalių per 12 artimiausių mėnesių turi aplankyti daugiau kaip pusšimtį bendrovių, kurias Lietuva norėtų matyti tarp savo investuotojų. Lietuvos diplomatinių atstovybių užsienyje vadovams nurodyta aplankyti bendroves, dirbančias biotechnologijų, inžinerijos ir sveikatos apsaugos srityse, rašo žurnalas "Versus".
Comment
Comment