Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[John]

Investicijos, žinoma, gerai, bet tas „HuaweY“ kelia juoką. Inovacijų centras. O gal kopijavimų?

Kaži, ar tikrai taip:

In 2005, Huawei’s international contract orders exceeded its domestic sales for the first time. Huawei signed a Global Framework Agreement with Vodafone. This agreement marked the first time a telecommunications equipment supplier from China had received Approved Supplier status from Vodafone Global Supply Chain. The agreement established the terms and conditions for the supply of Huawei's solutions to any one of the Vodafone operating companies worldwide.[18] Huawei also signed a contract with British Telecom (BT) for the deployment of its multi-service access network (MSAN) and Transmission equipment for BT's 21Century Network (21CN), providing BT and the UK telecommunications industry with infrastructure necessary to support future growth.[19]

ir t.t.

Jei tai tebūtų "kopijuokliai", Europoje ir JAV jie būtų užtampyti po teismus ir nešdintųsi atgal į savo Kiniją. Bet nieko panašaus nevyksta. Atvirkščiai, šiandien jie jau tikriausiai yra didžiausi pasaulyje telekomų įrangos tiekėjai. Nieko stebėtino, nes jie turi praktiškai neribotas galimybes atsirinkti žmogiškuosius resursus. Ligšioloniams lyderiams (Ericsson) tai daryti kur kas sunkiau.

[LC.]

Akivaizdu, kad įmonė plečia savo veiklą, pasirašo pardavimų kontraktus ir pan. Bet ar tai nėra tos nukopijuotos technologijos? Argi „Huawey“ pati sukūrė liečiamus ekranus ir panašias įrangos detales, kurias dabar plačiai naudoja? Nežinau, ką jie ten tirs, bet jokių inovacijų nebus, jeigu jie nieko patys neišras ir nesumąstys.

[John]

Akivaizdu, kad įmonė plečia savo veiklą, pasirašo pardavimų kontraktus ir pan. Bet ar tai nėra tos nukopijuotos technologijos? Argi „Huawey“ pati sukūrė liečiamus ekranus ir panašias įrangos detales, kurias dabar plačiai naudoja? Nežinau, ką jie ten tirs, bet jokių inovacijų nebus, jeigu jie nieko patys neišras ir nesumąstys.

Visų pirma, ne Huawey, o Huawei

O jei jau kalbame apie detalių kūrimą, tai lygiai tą patį reiktų pasakyti ir apie Apple ir Samsung, ir LG, ir daugybę kitų pažangiausių pasaulio kompanijų.

Telekomų įrangoje taip pat svarbu ir programinė įrangą.

Dėl inovacijų, jie juk turi ne vieną R&D centrą ne vienoje valstybėje. Turi ir patentus. Būtų keista, jei tokius centrus kurtų šiaip sau ir nieko juose neveiktų. O visų patentų nenusipirksi. Vien kopijuodamas nepadarysi nei tokios apyvartos, nei augimo, nei tokios rinkos dalies. O jei jau taip, tai jie turi būti visiški genijai, kad vien "kopijuodami" net be JAV rinkos sugebėtų tapti pasaulio Nr.1. Tai tikriausiai reikštų, kad jų pardavimų ir marketingo departemente dirba pats Chuck'as Norris'as

[LC.]

Visų pirma, ne Huawey, o Huawei

Pardon.

O jei jau kalbame apie detalių kūrimą, tai lygiai tą patį reiktų pasakyti ir apie Apple ir Samsung, ir LG, ir daugybę kitų pažangiausių pasaulio kompanijų.

Apple specialistai tikrai yra išradę galybę gerų dalykėlių, kurie būtent ir yra naudojami minėtų Samsung, LG (čia tos įmonės, kurios dulkių siurblius gamina?), Huawei, ar dar kokių nors azijietiškų korporacijų.

Telekomų įrangoje taip pat svarbu ir programinė įrangą.

O jie jau tokią turi?

Būtų keista, jei tokiu centrus kurtų šiaip sau ir nieko juose neveiktų. O visų patentų nenusipirksi.

Kai „inovacijų“ centras įsikurs ir nuveiks ką nors ypač vertingo žmonijai, tada aš pakeisiu savo nuomonę.

Vien kopijuodamas nepadarysi nei tokios apyvartos, nei augimo, nei tokios rinkos dalies.

Taigi Kinijos rinka ir jos gamybiniai pajėgumai milžiniški. Jeigu dar tokia kompanija yra valstybinė, tai produkciją prakišt, manau, nėra sunku.

[D.P]

Tik ne Huawey, o Huawei.

O šiaip, puikios naujienos. Labai tinka prie Lietuvos pastangų kelti IT rinką ir know-how.

Be jokios abejonės. Juolab tai tik mokslinis tyrimų centras (kaip rašoma, Kinijoje lankėsi universitetų studentai), galbūt su laiku įsikurs ir vienas iš jų centrų. Jau Apskritai, Lietuva turėtų žvalgytis ne tik JAV, Vokietijos (stipri biotech srityje, o čia ir mes ne paksutiniai esame), Izraelio (IT), bet bandyti tapti langu į Vakarų erdvę Azijos bendrovėms, ypač progresyvioms Kinijos, Singapūro ir pan. Tas Vyriausybės tikslas tapti Šiaurės/Viduri Europos palsugų sektoriaus lyderiais yra tinkamas ir kaip matyti, šiuos žodžius bando įrodinėti darbais. Azijos rinka yra didelė, tad išnauditi šią galimybę turi būti privaloma.

[John]

Apple specialistai tikrai yra išradę galybę gerų dalykėlių, kurie būtent ir yra naudojami minėtų Samsung, LG (čia tos įmonės, kurios dulkių siurblius gamina?), Huawei, ar dar kokių nors azijietiškų korporacijų.

Šiaip tai Samsung yra vienas pagrindinių kompotnentų (įskaitant procesorius ir atmintį) tiekėjų Apple. Tik po paskutinių teisinių kivirčų Apple lyg ir pradėjo labiau diversifikuoti tiekėjus. Patys jie praktiškai tik software tegamina. O didžiąją dalį komponentų iPhonams ir iPadams tame pačiame Šendženo mieste (iš kur yra ir Huawei) gamina Taivano kompanija Foxconn, kuri netrukus ten taip pat steigs R&D centrus.

O jie jau tokią turi?

Kadangi tokia įranga negali funkcionuoti be programinės įrangos, tai reiktų manyti, kad turi.

Kai „inovacijų“ centras įsikurs ir nuveiks ką nors ypač vertingo žmonijai, tada aš pakeisiu savo nuomonę.

Tai jau nuveikė. Kaip manai, kodėl mažiau turtingos pasaulio šalys (Azijoje, P.Amerikoje ar net Afrikoje) ar tiesiog šalys, nelinkusios mesti pinigų į balą, išgalėjo pasistatyti normalius mobiliojo ryšio tinklus už joms prieinamą kainą? Būtent dėl Huawei, kurie pasiūlė pigesnę įrangą ir priežiūrą, bet tokią pat gerą ar net geresnę kokybę. Iš čia ir augimas po keliasdešimt % per metus.

Taigi Kinijos rinka ir jos gamybiniai pajėgumai milžiniški. Jeigu dar tokia kompanija yra valstybinė, tai produkciją prakišt, manau, nėra sunku.

Huawei yra privati kompanija, o dauguma (t.y. daugiau, nei 50%) pardavimų įvykdomi užsienyje.

Kaip ten bebūtų, jei galvoji, kad tai kažkokia "neaiški" kompanija, labai klysti, nes tai viena lyderiaujančių pasaulio IT kompanijų ir lyderė savo srityje (telekomų įranga), dėl kurios atėjimo mums reiktų tik džiaugtis.

[LC.]

Kaip ten bebūtų, jei galvoji, kad tai kažkokia "neaiški" kompanija, labai klysti, nes tai viena lyderiaujančių pasaulio IT kompanijų ir lyderė savo srityje (telekomų įranga), dėl kurios atėjimo mums reiktų tik džiaugtis.

Tiesiog neigiamai žiūriu į Kinijos pramonės produkciją ir pats Huawei produkto nepirkčiau. Nors esu bandęs Huawei mobiliųjį telefoną - jis išties niekuo nesiskiria nuo kitų, tik yra žymiai pigesnis. Įdomu, koks jo patvarumas naudojantis intensyviai.

[index]

Tiesiog neigiamai žiūriu į Kinijos pramonės produkciją ir pats Huawei produkto nepirkčiau. Nors esu bandęs Huawei mobiliųjį telefoną - jis išties niekuo nesiskiria nuo kitų, tik yra žymiai pigesnis. Įdomu, koks jo patvarumas naudojantis intensyviai.

Kinijoje pagaminta produkcija tikrai nėra prasta, o elektronikos juk didelė dalis ten pagaminama.

Pats turiu tokį, veikia normaliai, kaip ir visi androidai. Aišku, su ne smartfonais palyginus, lengvai lėtokas ir baterija nedidelė. Laikyt laiko gerai, ir nedažnai naudojamas. Netgi braižosi mažiau nei apple.

[John]

Tiesiog neigiamai žiūriu į Kinijos pramonės produkciją ir pats Huawei produkto nepirkčiau. Nors esu bandęs Huawei mobiliųjį telefoną - jis išties niekuo nesiskiria nuo kitų, tik yra žymiai pigesnis. Įdomu, koks jo patvarumas naudojantis intensyviai.

Tai tu ir taip naudojiesi Huawei produktais vien naudodamasis mobiliuoju ryšiu, nes ir Lietuvos operatoriai naudoja Huawei produktus savo stočių ir kitoje įrangoje.
Huawei šiaip labiau specializuojasi profesionalios telekomunikacijų įrangos gaminime ir kūrime, kuomet mobilieji telefonai, kaip suprantu, yra mažiau svarbi sritis. Tai dėl to gal ir suprantama, kad tu tos įrangos nepirksi. Nebent pats įkursi mobiliojo ryšio kompaniją. Tuomet tikriausiai pirktum.

Čia, beje, visai įdomus straipsnelis lietuviškai apie Huawei.

Nauja žvaigždė technologijų pasaulyje: „Huawei“
http://blog.tele2.lt/2011/08/nauja-z...awei%E2%80%9C/

Pripažinkime: už tokius įspūdingus rezultatus prieš kompaniją „Huawei“ tikrai verta nukelti kepurę, juolab, kad ji veikia vos nuo 1987-ųjų. 2007 m. žurnalas „Forbes“ ją jau įtraukė į 200 gerbiamiausių pasaulio įmonių sąrašą, o 2008 m. „Huawei“ atsirado ir žurnalo „Business week“ sudaromame įtakingiausių įmonių sąraše. Toliau – „Fast Company“ ir penktos novatoriškiausios pasaulio bendrovės titulas, Pasaulio telekomunikacijų verslo inovacijų apdovanojimai už „Žaliosios bazinės stoties inovaciją“, „Vartotojų balso inovaciją“ ir kiti – visų ir neišvardinsi.

1998-2003 m. partnerystė su IBM kinams padėjo iš esmės pertvarkyti įmonės valdymo ir produktų plėtros struktūrą, ir šiuo metu viena svarbiausių „Huawei“ stiprybių neabejotinai yra intelektinė veikla. Investicijoms į tyrimus ir plėtrą kasmet skiriama apie 10 proc. metinių pajamų. Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) 2009 m. duomenimis, būtent „Huawei“ pirmavo pagal pateiktų prašymų naujiems patentams išduoti skaičių (1737 per 2008 metus).

Nors mums „Huawei“ pažįstama iš įrenginių – modemų, telefono aparatų, kompanijos veikla apima ne tik įrangos gamybą, bet ir kitus didelius verslo segmentus: telekomunikacijų tinklų bei sisteminės įrangos kūrimą ir eksploatavimo bei konsultavimo paslaugas verslo įmonėms. Praėjusiais metais kompanija taip pat ėmėsi kurti tinklų infrastruktūrą, fiksuotos ir bevielės komunikacijos, duomenų centrų sprendimus pasauliniams telekomunikacijų operatoriams. 2010 m. pradžioje su kinų bendrove bendradarbiavo apie 80 proc. iš 50 didžiausių pasaulio telekomunikacijų operatorių.

Ko gero, tuo viskas ir pasakyta.

[toleranceofculture]

Dėl Huawei, tai jau 5 metus naudoju jų telefoną ir neturiu nusiskundimų, ne kartą krito, bet sveikas liko, dizainas originalus, o kaina nedidelė. Tad neseniai nusipirkau ir Huawei išmanųjį. Ši kompanija ir ZTE netolimoje ateityje bus lygiavertės Samsung, HTC, Apple ar nokia konkurentės. Taip kad tokio centro steigimu Lietuvoje tikrai verta džiaugtis.

[a_p]

Who are they?

Šeip žinant kinus tai vargu ar bus kažkas daugiau nei "tramplynas" skirtas pardavimams į kitas ES rinkas. Ypač visokiems "jautriems" projektams tokiems kaip policijos, vyrausybinėms ar net karinėms ryšių sistemoms. Arba šeip nereikšmingiems darbeliams.
Kažkokio reikšmingesnio "know-how" kinai tikrai nepaleis iš savo šalies.

[John]

Who are they?

Šeip žinant kinus tai vargu ar bus kažkas daugiau nei "tramplynas" skirtas pardavimams į kitas ES rinkas. Ypač visokiems "jautriems" projektams tokiems kaip policijos, vyrausybinėms ar net karinėms ryšių sistemoms. Arba šeip nereikšmingiems darbeliams.
Kažkokio reikšmingesnio "know-how" kinai tikrai nepaleis iš savo šalies.

Kaip ir R&D centrai Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Švedijoje ir Indijoje. Kokie tramplinai ten?

[blitz]

Aš tai manau, kad tas centras bus užmaskuotas komunistinės propagandos centras.

[Wycka]

Aš tai manau, kad tas centras bus užmaskuotas komunistinės propagandos centras.

blitz — tavyje įsikūnijo A|1 klonas

[blitz]

Tu atskleidei mano siaubingą paslaptį. Dabar tu turi būti pašalintas, nes žinai per daug.

[a_p]

Kaip ir R&D centrai Vokietijoje, Rusijoje, JAV, Švedijoje ir Indijoje. Kokie tramplinai ten?

Sprendžiant iš to ką rašo ir kokių žmonių Europoje ieško pats Huawei - tikrai taip. Tai ką jie steigia labiau panašu į "on-site support" centrą skirtą tinklų instaliacijai, priežiūrai beigi kitos vietinės specifikos padengimui.
Tokius darbus labai sudėtinga atlikt tiesiai iš Kinijos ar tiesiog nukomandiravus keletą darbuotojų. Paprasčiau pristeigt vietinių filialų, juos skambiai pavadint R&D ar "inovacijų" centrais ir per juos dirbt su klientais. Bet tai nėra ta vieta kur vyksta kažkokios svarbios inovacijos. Tiesiog formuluojamos specifikacijos, lokali projektų priežiūra beigi atliekama gatavų produktų integracija į kliento infrastruktūrą.

Vienaip ar kitaip žinoma gerai, kad huawei tokį centrą atidarė Lietuvoje o ne Estijoje ar Lenkijoje. Vis kelios papildomos darbo vietos. Bet nemanau kad tai bus kažkoks didelis laimėjimas lietuvos mokslui ar IT know-how.

[Gator]

Sprendžiant iš to ką rašo ir kokių žmonių Europoje ieško pats Huawei - tikrai taip. Tai ką jie steigia labiau panašu į "on-site support" centrą skirtą tinklų instaliacijai, priežiūrai beigi kitos vietinės specifikos padengimui.
Tokius darbus labai sudėtinga atlikt tiesiai iš Kinijos ar tiesiog nukomandiravus keletą darbuotojų. Paprasčiau pristeigt vietinių filialų, juos skambiai pavadint R&D ar "inovacijų" centrais ir per juos dirbt su klientais. Bet tai nėra ta vieta kur vyksta kažkokios svarbios inovacijos. Tiesiog formuluojamos specifikacijos, lokali projektų priežiūra beigi atliekama gatavų produktų integracija į kliento infrastruktūrą.

Vienaip ar kitaip žinoma gerai, kad huawei tokį centrą atidarė Lietuvoje o ne Estijoje ar Lenkijoje. Vis kelios papildomos darbo vietos. Bet nemanau kad tai bus kažkoks didelis laimėjimas lietuvos mokslui ar IT know-how.

Bergzdziai bandysi kazka blogo irodyt apie kinus dzonui

[a_p]

Jei tai tebūtų "kopijuokliai", Europoje ir JAV jie būtų užtampyti po teismus ir nešdintųsi atgal į savo Kiniją. Bet nieko panašaus nevyksta. Atvirkščiai, šiandien jie jau tikriausiai yra didžiausi pasaulyje telekomų įrangos tiekėjai. Nieko stebėtino, nes jie turi praktiškai neribotas galimybes atsirinkti žmogiškuosius resursus. Ligšioloniams lyderiams (Ericsson) tai daryti kur kas sunkiau.

Šeip nedidelė pastaba - tiek Huawei tiek ZTE gali laisvai kopijuoti viską ką tik užsimanę ir niekas jų netampys po jokius teismus. Net jei yra už ką. Nes už jų nugaros stovi Kinija ir nei viena iš kompanijų nenori su ja pyktis, nes visu 100% nuo jos priklauso (sultingi kontraktai beigi komponentų tiekimas).

Tiesa ilgalaikėje perspektyvoje tai žinoma savižudybė, bet šiuolaikinis menedžmentas deja nebegalvoja toliau nei pora ketvirčių į priekį. Kinai tuom ir naudojasi.

Be to tiek ZTE tiek Huawei turi praktiškai neribotus resursus ir gali sau leist neskaičiuot pinigų, nes jei reikės jų visada paskolins/padovanos valstybė. Todėl taip greitai ir vystosi ir gali sau leist dempinguot. Tokioje šalyje kaip Kinija telekomunikacijų bendrovės tiesiog negali egzistuot be itin gerų ryšių su valdžia, nesvarbu ar atseit privačios ar ne. Tos pačios Huawei įkūrėjas yra Kinijos armijos majoras beigi pačios kompanijos nuosavybės struktūra yra visiškai neaiški.

Tuo tarpu visokie ten Eriksonai, NokiaSiemensNetworks ir pan. turi kapstytis patys. Kažkokių subsidijų jie žinoma irgi susigraibo, bet tai palyginus yra niekai.

Tas pats beje ir su Kinijos automobilių pramone. Kadangi tai strateginė kryptis, tai dosniai laistoma pinigais, nesvarbu ar apsimoka ar ne.

[John]

Na taip, ir čia veikia tam tikras biznio realpolitik. Kaip ir visur kitur. Taip kad tai vargiai ką nors iš esmes keičia.

[Gytaz]

Patvirtintos užsienio investicijos Lietuvoje - 20 projektų už 366 mln. litų

Per tris šių metų ketvirčius Ūkio ministerija ir viešoji įstaiga „Investuok Lietuvoje“ su investuotojais pasirašė ketinimo protokolus dėl 20 investicinių projektų, kurių bendra vertė siekia 366 mln. litų, o juos įgyvendinančios užsienio bendrovės yra numačiusios sukurti daugiau kaip 2,5 tūkstančio naujų darbo vietų.

Nuo šių metų pradžios iki spalio penki ketinimų projektai pasirašyti su įmonėmis, planuojančiomis investuoti į gamybos sektorių, o likusios penkiolika įmonių veikia paslaugų srityje.

Pagal investicijų sumą didžiausi gamybos projektai – Danijos bendrovės „Danspin“ steigiama verpalų gamykla Raseiniuose (41,4 mln. litų) ir Jungtinės Karalystės bendrovės „Homegroup“ planai plėsti savo baldų fabriką Klaipėdoje (18,6 mln. litų). Pastarasis projektas yra reikšmingiausias pagal planuojamų darbo vietų skaičių: plečiant gamybą numatyta įdarbinti 1100 žmonių.

Paslaugų sektoriaus didžiausių projektų trejetuke – Jungtinės Karalystės bendrovės „Call Credit“ steigiamas klientų aptarnavimo centras (52,7 mln. litų), „Western Union“ klientų aptarnavimo centro plėtra (39 mln. litų) ir rinkos analizės bendrovės „GFK Austria“ atstovybės atidarymas Vilniuje (37,3 mln. litų). Daugiausia darbo vietų – po 200 – numatyta sukurti įgyvendinant „Call Credit“ ir „Western Union“ projektus.

„Šių metų tendencijos rodo, kad Lietuvą renkasi ir gamybos, ir paslaugų sektoriaus investuotojai. Tai reiškia, kad mūsų šalis gali pasiūlyti geras sąlygas ir kompetentingų specialistų įvairių sričių bendrovėms. Ypač svarbu tai, kad dalis projektų įgyvendinama mažesniuose miestuose, kuriuos investicijos pasiekdavo rečiau ir kur naujos darbo vietos yra itin aktualios“, – sakė ūkio ministras Rimantas Žylius.

Visi penki šįmet paskelbti gamybos projektai įgyvendinami ne Vilniuje, o iš paslaugų sektoriaus projektų tokių yra du.

Naujausi patvirtinti projektai – JAV bendrovės „Levanta Scientific“ investicija (16,2 mln. litų) į mokslinių tyrimų centrą Saulėtekio slėnyje, kur bus sukurta ne mažiau kaip 80 darbo vietų. Be to, lapkričio viduryje Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nusprendė Kauno oro uoste steigti lėktuvų techninio aptarnavimo centrą, į kurį bus investuota 12 mln. litų, čia dirbs iki 60 žmonių.

„Pažymėtina, kad Lietuvoje daugėja investicijų į tyrimų ir naujų produktų kūrimą gamybos sektoriuje. Be to, investuotojai skatina tam tikrų profesijų paklausą. Pavyzdžiui, neabejotina, kad pradėjus veikti naujajam „Ryanair“ centrui daugiau žmonių rinksis aviacijos technikų specialybes“, – tendencijas komentavo „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Nocius.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų suma šįmet per pirmuosius šešis mėnesius ūgtelėjo 1,411 mlrd. litų. Ūkio ministerijos analitikai skaičiuoja, kad per vienerius metus toks sukauptų TUI pokytis gali beveik vienu procentiniu punktu sumažinti nedarbo lygį ir beveik vienu milijardu litų padidinti šalies bendrąjį vidaus produktą.