Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Arunasx]

Bendram išsilavinimui sveika paklausyti apie paminėtą Firstpick ir naujas judesius startupų veikloje bendrai:

[Arunasx]

įdomi mintis buvo išsakyta, kad užsienio investuotojus traukia Baltic bendrai, kad startupai iškart orientuojasi į užsienio rinkas net nežiūrėdami į vietinę ir tai iš esmės yra labiau patrauklu dėl augimo galimybių investuojant.

[Sklansky]

Proveržis Alytuje: per kelis metus iškils penkios naujos gamyklos

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...aujos-gamyklos

[DeSadas]

Proveržis Alytuje: per kelis metus iškils penkios naujos gamyklos

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...aujos-gamyklos

Piarinis straipsnis, bedarbyste tik dideja per paskutinius 10 metu. Reikia laisvos ekonomines zonos kurios nera ir neisrupina dabartinis meras.

[Dundorfas]

SEB konsoliduoja SEB Baltics Taline
Kažkiek girdėjau, kad SEB Baltics "core bankining" sistema kurta estų? Išsigando netikėto solidarumo mokesčio? Išsigando Comerzbank?

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...tija-120073340

[Stadionas]

SEB konsoliduoja SEB Baltics Taline
Kažkiek girdėjau, kad SEB Baltics "core bankining" sistema kurta estų? Išsigando netikėto solidarumo mokesčio? Išsigando Comerzbank?

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...tija-120073340

kai viskas krūvoje, parduot lengviau

[Arunasx]

Paukštys aprodė „Teltonikos“ statybas: gamyklų gali atsirasti net daugiau, nei planuota https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...u-nei-planuota

A. Paukštys sakė, kad „Teltonika High Tech Hill“ (THTH) technologijų parke suplanuoto prekybos centro statyti neskuba, nes gali paaiškėti, kad jo vietą reikės užleisti gamykloms.
„Tų gamyklų, panašu, čia atsiras daugiau, nes reikia komponentų (baterijų, kaupiklių, variklių) – dar daug ką reiktų mums pasidaryti valdant rizikas, žiūrint į Aziją. Suprantu, kad neužteks vien lustus gaminti. Bet pirma reikia susiprojektuoti ir gauti technologijas“, – sakė jis.
Dar vienas „Teltonikos“ vertinamas projektas – vadinamųjų galios „waferių“ gamykla. A. Paukštys pastebėjo, kad šiuo metu pasaulyje iš viso statoma 14 tokių gamyklų, tačiau tik dvi iš jų yra Europoje.
„Tai yra 8 colių silicio karbido plokštelių gamyklos. Taivanas statosi su „Vanguard International“ ir „Epsil“ iki 2026 m. Jie mus aplenks“, – įspėjo pašnekovas. A. Paukštys pažymėjo, kad pastaruosius 20 metų Europa nestatė tokių gamyklų, kokios dabar kyla THTH technologijų parke. „Visi sako, kad mūsų žingsnis drąsus. Bet juk karinei technikai niekas negamins plokščių Kinijoje. Dar neaišku, kiek Kinija leis tuos komponentus tiekti į Europą ar į Ameriką.
Pašnekovas paaiškino, kad trys naujos gamyklos yra susijusios tarpusavyje – PCB ir plastiko dalių liejimo gamins tai, ką kitaip reikėtų vežti iš Kinijos, o elektronikos surinkimas leis padvigubinti „Teltonikos“ apimtis.
„Šiandien turime 2 tūkst. darbuotojų Lietuvoje. Mes norėjome dar tiek pat pasamdyti, šiose gamyklose dirbtų apie 1250, o dar apie 80 būtų inžinierių, vadybininkų ir projektuotojų.
Šiandien sukuriame 200 mln. eurų per metus bendrojo vidaus produkto (BVP). Sukurtume dar 200 mln. eurų. Tie 400 mln. eurų būtų kuriami šiame parke, tai yra 0,6 proc. Lietuvos BVP“, – sakė A. Paukštys.
„Visas projektas su milijardais investicijų užtruktų – reikalingas įrangos montavimas ir cechų plėtra. Bet man reikia pastato, kad galėčiau tą įrangą užsisakyti, jos tiekimas yra dveji metai.
Sklypo paskirties keitimas viską trukdo. Žinoma, kai nukirpo kabelį, tai ir tas sklypas ne taip aktualu. Tačiau jei kabelį grąžina, bus elektra 2028 m., tada reikia projektuoti lustų gamyklą, reikia sklypo užstatymo parametrų. Turiu žinoti, kiek galiu užstatyti ploto, kokio aukščio. Lustų gamyklose aukštis yra kritiškai svarbus. Švarūs kambariai, apačioje yra elektra ir chemija, viršuje cechas, ventiliacija ir kiti įrengimai. Reikia 3 aukštų. Jei išeis taip, kad negaliu 3 aukštų statyti, tada turiu statyti 2, bet eiti į plotį.
Nežinau, kiek galiu, neturiu parametrų. Mes surašėme preliminariai, kad ten galimas aukštingumas 20 metrų. Oro uostas mums leidžia 12 metrų statyti. Nebežinome, ar bus 12, ar 20 metrų. Jei arčiau oro uosto, tada žemesnis pastatas. Jei toliau – gali būti aukštesnis.
Dabar Ekonomikos ir inovacijų ministerija sprendžia šį klausimą. Paskirtis yra visuomeninė, o reikia pakeisti į pramoninę. Tiesa, net jeigu ir pakeis ją, tarkim, kitą vasarą, man neužtenka laiko, kad spėtume pastatyti ir įgyvendinti minimalius reikalavimus. Dar reikia pratęsti projektą nuo 2027 m. bent iki 2030 ar 2032 m., kad galėčiau jį įgyvendinti. Dabar Seimas turi priimti sprendimą, kad stambiems projektams dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių terminas galėtų būti pratęsiamas“, – sakė jis.
„Teltonikos“ įkūrėjas papasakojo, kad buvo sulaukęs pasiūlymo pirkti bankrutuojančią švedų baterijų gamintoją „Northvolt“.
„Mes pažiūrėjome – skolos kreditoriams siekia 8 mlrd. eurų. Kaip taip įmanoma? Jie gavo iš vieno kliento užsakymų už 2 mlrd. eurų. Nepagamino tų baterijų taip, kaip turėjo. Jiems atšaukė tą užsakymą ir jie bankrutavo dėl to. Aš taip nedirbu. Ant vieno užsakymo, kliento pastatyti gamyklą...“ – kalbėjo pašnekovas.

p.s. manau Teltonikos projektų sekmė yra 100 kartų svarbesnė Lietuvai nei tai, ar SEB liks kaip atskiras ar kaip filialas. Ir tai svarbu ne vien sumokėtais mokesčiais į biudžetą. Aš palyginčiau tai su pirmu lengvatiniu WU paslaugų centro atėjimu į Lietuvą ir į ką tai išsivystė dabar. Aišku kai kam tada buvo blogiausia vyriausybė.

[Lettered]

SEB konsoliduoja SEB Baltics Taline
Kažkiek girdėjau, kad SEB Baltics "core bankining" sistema kurta estų? Išsigando netikėto solidarumo mokesčio? Išsigando Comerzbank?

https://www.delfi.lt/verslas/verslas...tija-120073340

Gal labiau Taivano banko. Įdomu, kas realiai keisis apart formalaus adreso ir mokesčių jurisdikcijos, darbuotojų juk neperkels į Estiją.

[Dundorfas]

Paukštys aprodė „Teltonikos“ statybas: gamyklų gali atsirasti net daugiau, nei planuota https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...u-nei-planuota

p.s. manau Teltonikos projektų sekmė yra 100 kartų svarbesnė Lietuvai nei tai, ar SEB liks kaip atskiras ar kaip filialas. Ir tai svarbu ne vien sumokėtais mokesčiais į biudžetą. Aš palyginčiau tai su pirmu lengvatiniu WU paslaugų centro atėjimu į Lietuvą ir į ką tai išsivystė dabar. Aišku kai kam tada buvo blogiausia vyriausybė.

Tai aišku svarbiau nei kažkieno būstinės perkėlimas, bet yra niuansų, škias galį būt skandinavų kapitalas nebemato LT kaip savo įtakos zonos, gal blogos salygos bankams, išsiveš šimtus gerai apmokamų darbo vietų (čia kaip tos 80 kur Paukštys žada). Iš kitos puses neblogai trešė Baltijos šalis skandinavų bankai, na kiba kiti ateis.
O tai pirmas ne B atėjo 2009 smth?
ps: Europoje bankai stipriai atstovauja savo šalies interesus, skirtingai nei pvz JAV, nes ten 1 didelė šalis. Pvz labai nesunku labiau kredituoti projektus naudingus kilmės šalies bizniui, juolab ten dauguma banko klientų, bei gali netiesiogiai turėti kažkokį akciju paketą ir tt. Nežinau kaip dėl Taivanio, bet spėju dar labiau tas aktualu.

[Stadionas]

Tai aišku svarbiau nei kažkieno būstinės perkėlimas, bet yra niuansų, škias galį būt skandinavų kapitalas nebemato LT kaip savo įtakos zonos, gal blogos salygos bankams, išsiveš šimtus gerai apmokamų darbo vietų (čia kaip tos 80 kur Paukštys žada). Iš kitos puses neblogai trešė Baltijos šalis skandinavų bankai, na kiba kiti ateis.
O tai pirmas ne B atėjo 2009 smth?
ps: Europoje bankai stipriai atstovauja savo šalies interesus, skirtingai nei pvz JAV, nes ten 1 didelė šalis. Pvz labai nesunku labiau kredituoti projektus naudingus kilmės šalies bizniui, juolab ten dauguma banko klientų, bei gali netiesiogiai turėti kažkokį akciju paketą ir tt. Nežinau kaip dėl Taivanio, bet spėju dar labiau tas aktualu.

optimizuoja procesus ir mato palankesnė Estiją, Luminoras jau nuo 2017 rodos taip dirba, esmė tik kad esant didesnei konkurencijai nenuspręstu Baltikų prastum kokiam JAV fondui.

[John]

Su "solidarumo mokesčiais", panašu, truputį prisižaidėm

[Lettered]

Su "solidarumo mokesčiais", panašu, truputį prisižaidėm

Realiai jau atsipirko pagal tai, kiek sumokėjo, net jei kažkas bandys bėgti į ofšorus, kad nereiktų mokėti mokesčių. Beje, filialas registruotas lieka Lietuvoje, tai ar nebus taip, kad mokesčius reiks mokėti toje šalyje, kuroje teikiamos paslaugos? Manau kitaip visos įmonės senai būtų perregistruotos į ofšorus.

[Zygis]

Su "solidarumo mokesčiais", panašu, truputį prisižaidėm

Greičiausiai ir be mokesčio būtų iškėlę. Race to the bottom irgi nieko gero. + net išsikėlę mokės mokesčius kaip mokėję.

[digital]

Su "solidarumo mokesčiais", panašu, truputį prisižaidėm

Kažin, nes Latvijoj irgi naikina.

[suoliuojantis]

Šiaip tas žaidimas man įdomus ir jo pasekmės sunkiai suvokiamos. Nebūčiau toks tikras kad su mokesčiais viskas liks taip kaip ir buvo. Ypač šiame labai virtualiame pasaulyje. Esminis klausimas kurioje šalyje juridiškai bus Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitos, t.y. jose esantys pinigai. (Visi suprantame, kad šiais laikais pinigai sąskaitose tai ne kažkokie fiziniai pinigų maišai, o tiesiog įrašai IT sistemose, kurių juridinė priklausomybė gali būti įdomi). Kol tai buvo Lietuvos bankas SEB LT viskas aišku: tos sąskaitos vienareikšmiškai yra Lietuvos jurisdikcijoje, nes pats bankas Lietuvos jurisdikcijoje. Bet kai tai tampa Estijos banku ? Kas atsitinka ? Juk jeigu Lietuvos pilietis ar įmonė turi sąskaitą Vokietijos banke Deutsche Bank ar Nyderlandų banke ABN-AMRO niekam nekyla abejonių, kad tos sąskaitos ir pinigai juose yra Vokietijos ar Nyderlandų, o ne Lietuvos jurisdikcijoje. Tai kodėl kitaip turėtų būti su Estijos banku SEB EE ? Juk jeigu vienas Lietuvos pilietis, turintis sąskaitą Vokietijos banke Deutsche Bank atlieka mokėjimą kitam Lietuvos piliečiui ar įmonei turinčiam sąskaitą Vokietijos banke Deutsche Bank, tai visiem manau būtų akivaizdu, kad tai finansinė paslauga atlikta Vokietijos jurisdikcijoje ir apmokestinama pagal Vokietijos įstatymus į Vokietijos biudžetą. Tai kodėl kitaip turėtų būti su Estijos banku SEB EE ? Jeigu Lietuvos pilietis, turintis sąsakaitą Estijos banke SEB apmoka komunalinius mokesčius Lietuvos įmonėms, turinčioms sąskaitas tame pačiame Estijos banke SEB, tai kurios šalies juridikcijoje šios finansinės paslaugos suteiktos ? Jeigu Lietuvos pilietis, turintis sąskaitą Estijos banke SEB, pasinaudoja lizingo paslaugomis ir moka atitinkamas įmokas šiam Estijos bankui, tai kokios šalies juridikcijoje šios finansinės paslaugos suteikiamos ir atitinkamai kuriai šaliai mokami mokesčiai ?

[Stadionas]

Šiaip tas žaidimas man įdomus ir jo pasekmės sunkiai suvokiamos. Nebūčiau toks tikras kad su mokesčiais viskas liks taip kaip ir buvo. Ypač šiame labai virtualiame pasaulyje. Esminis klausimas kurioje šalyje juridiškai bus Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitos, t.y. jose esantys pinigai. (Visi suprantame, kad šiais laikais pinigai sąskaitose tai ne kažkokie fiziniai pinigų maišai, o tiesiog įrašai IT sistemose, kurių juridinė priklausomybė gali būti įdomi). Kol tai buvo Lietuvos bankas SEB LT viskas aišku: tos sąskaitos vienareikšmiškai yra Lietuvos jurisdikcijoje, nes pats bankas Lietuvos jurisdikcijoje. Bet kai tai tampa Estijos banku ? Kas atsitinka ? Juk jeigu Lietuvos pilietis ar įmonė turi sąskaitą Vokietijos banke Deutsche Bank ar Nyderlandų banke ABN-AMRO niekam nekyla abejonių, kad tos sąskaitos ir pinigai juose yra Vokietijos ar Nyderlandų, o ne Lietuvos jurisdikcijoje. Tai kodėl kitaip turėtų būti su Estijos banku SEB EE ? Juk jeigu vienas Lietuvos pilietis, turintis sąskaitą Vokietijos banke Deutsche Bank atlieka mokėjimą kitam Lietuvos piliečiui ar įmonei turinčiam sąskaitą Vokietijos banke Deutsche Bank, tai visiem manau būtų akivaizdu, kad tai finansinė paslauga atlikta Vokietijos jurisdikcijoje ir apmokestinama pagal Vokietijos įstatymus į Vokietijos biudžetą. Tai kodėl kitaip turėtų būti su Estijos banku SEB EE ? Jeigu Lietuvos pilietis, turintis sąsakaitą Estijos banke SEB apmoka komunalinius mokesčius Lietuvos įmonėms, turinčioms sąskaitas tame pačiame Estijos banke SEB, tai kurios šalies juridikcijoje šios finansinės paslaugos suteiktos ? Jeigu Lietuvos pilietis, turintis sąskaitą Estijos banke SEB, pasinaudoja lizingo paslaugomis ir moka atitinkamas įmokas šiam Estijos bankui, tai kokios šalies juridikcijoje šios finansinės paslaugos suteikiamos ir atitinkamai kuriai šaliai mokami mokesčiai ?

yra Luminoro pavyzdys, kaip ten?

[Bmweda]

. Esminis klausimas kurioje šalyje juridiškai bus Lietuvos gyventojų ir įmonių sąskaitos, t.y. jose esantys pinigai.

Estijoje. Jei bus bankrotas - Estijos draudimo fondas išmokės ir t.t ir pan.

. Jeigu Lietuvos pilietis, turintis sąskaitą Estijos banke SEB, pasinaudoja lizingo paslaugomis ir moka atitinkamas įmokas šiam Estijos bankui, tai kokios šalies juridikcijoje šios finansinės paslaugos suteikiamos ir atitinkamai kuriai šaliai mokami mokesčiai ?

22. Nuolatinė buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje arba Lietuvos vieneto veiklos užsienio valstybėje vieta, įskaitant veiklos vykdymą visoje arba tam tikroje atitinkamos valstybės teritorijoje. Užsienio vienetas laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje nuolat vykdo veiklą arba vykdo savo veiklą per priklausomą atstovą (agentą), arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos objektą, arba gamtos ištekliams tirti ar gauti naudoja įrangą arba konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus. Nuolatinumą apibrėžia, atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Užsienio vieneto mokesčio bazė yra:
1) užsienio vieneto per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamos, per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje uždirbtos tarptautinių telekomunikacijų pajamos bei 50 procentų transportavimo, kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamųir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos toms nuolatinėms buveinėms Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvos Respublikoje