Ale gi pono išrankumas, dar nurodyk kokios spalvos oda turi būti pas to užsienio investuotojo CEO.
Pasakei lyg čia mano nauja pozicija, kai jau ne vienus metus išskiriu gamybą.
Ir užvakar rašiau, kad gamyklos statomos ne Vilniuje pagrinde todėl, kad dėl geresnių kitų investicijų (paslaugų centrai pvz) ten jau sunku rasti kas eis į tuos prastewnius gamybiniis darbus.
Tai priverstinai tenka investuot vargingesniuose miestuose, tad nėra čia to, kad daro kažką gero, tiesiog priverstinai tenka eiti kitur dėl per aukšto lygio Vilniuje.
Tad ir nėra to džiaugsmo, kad va prieš Vilnių laimėjo Šiauliai dėl šios investicijos.
Nevisai gal tos priežastys lemia gamybos išsikėlimą.
Bet ar nėra regioninės politikos viena iš priemonių - įstatyminės ir finansinės palankesnės sąlygos juose?
Viena iš priežasčių - Vilniuje jau seniai įmonės negali pretenduoti į daugelį europinių paramos fondų paramą.
Kita priežastis - NT kaina, mokesčiai ir plėtros galimybės Vilniuje labai ribotos (nors vizualiai atrodo, kad tokių teritorijų nemažai).
Vien pagal naują Vilniaus BP didžioji dalis Žemųjų Panerių buvusios gamybinės zonos verčiama komercine ir, kas svarbiau, gyvenamąja paskirtimi.
Dėl gamybos jau rašiau.
Aš noriu naujo užsienio investuotojo paslaugų centro Šiauliuose.
Kad ir 5 kartus mažiau darbo vietų nei čia.
Tai regionams dar geriau, jei ten statomos gamyklos. Ilgalaikės investicijos.
Jos sukuria ženkliai daugiau papildomų darbo vietų.
Šiaulių/Panevėžio paslaugų centro darbuotojai tikėtina, kad savaitgalį važiuotų išleisti didžiosios dalies eurų į tą patį Vilnių, gal net gyventų Vilniuje ar Kaune.
Šiandien paslaugų centras dirba, o po metų kitų užsidaro ir išsikelia į kokią Indiją.
Problema regionuose - mažai darbuotojų, algos ir jų didinimas, trijų iksų maksimų nebuvimas, nt nebuvimas ir kainos, rizika pasilaidot nusipirkus ar pasistačius namą/butą ir kt.
Važiuoji savaitgaliais išleist eurų į didesnius miestus.
Sakykim Panevėžyje tarptautinė įmonė "Amilina" nedidino algų nei vienu procentu (prisidengta tuo, kad visos grupės įmonės dėl pandemijos veržiasi diržus), nors kasmet pelningai veikia (pelnas ~ 10 mln.), kai Mačiulis skalambina per visą žiniasklaidą apie 10 proc. kasmet Lietuvoje kylančias algas.
Vidurkiai ir statistika rekvizituose dar ne viskas.
JAV informacinių technologijų įmonė „Rocket Software“ trečiadienį Vilniuje atidaro biurą.
Įmonė iki 2023 m. pradžios Lietuvoje ketina įdarbinti 200 programinės įrangos inžinierių ir aukštos kvalifikacijos programuotojų.
Telekomunikacijų bendrovės „Telia“ kompetencijų centras Vilniuje „Telia Global Services Lithuania“ iki 2024 metų planuoja pasamdyti 400 naujų darbuotojų.
Šiandien paslaugų centras dirba, o po metų kitų užsidaro ir išsikelia į kokią Indiją.
Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu
Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.
Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.
Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu
Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.
Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.
Gamybą perkelti yra sudėtingiau ir brangiau, reikia iš naujo statyti pačią gamyklą, kas nemažai kainuoja, o su paslaugų centrais tiesiog pasibaigus vienoje šalyje biuro nuomos sutarčiai sudaryti kitą kitoje.
Sakyčiau nėra skirtumo tarp gamyklų ir paslaugų centrų šituo aspektu, viskas priklauso nuo to kokio lygio know-how turi darbuotojai.
Paslaugų centrai, kuriuose atliekamos verslo operacijos, programavimas, R&D neužsidarys greitai, nes perkelti žmonių žinias į kitą vietą yra sudėtingas ir ilgas procesas. Net kai įmonės tam ruošiasi - pvz nesamdo programuotojų, bet perka programavimo paslaugas iš išorinės įmonės per terminuotus kontraktus, dažnas to rezultatas vis tiek yra kad tiesiog ta programavimo paslaugų įmonė yra nusiperkama ir integruojama į užsakovo įmonę. Va praeitos savaitės pavyzdys: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/09...it-specialistu
Net užsidarius auktšos komptencijos paslaugų centrui ar gamyklai, žmonių kompetencijos lieka, todėl dažniausiai jiems nebus sunku surasti kitą darbą, gal net kitus investuotuojus paskatints plėstis konkurento išėjimas. Čia gamyklos net pavojingiau šiek tiek, nes net ir aukšto lygio kompetencija gali būti labai specifinė, o su kokiu programavimu aukšto lygio žinios bet kuriam kitam darbe bus pritaikomos.
Pati nestabiliausia inveticija yra kai pasamdo didelį kiekį žmonių darbui, kuriam nereikia aukšto lygio kompetencijų, nesvarbu ar tai būtų gamyba ar paslaugų centras. Tokiam investuotuojui išėjus (o išėjimo rizika irgi didėja kai kompetencijos nereikia - nes daugiau pasaulio šalių gali atlikti tą patį darbą), ypač jei iš mažesnio miesto - gali kilti socialinių problemų, kai keli šimtai žmonių liks be darbo.
Didžiausias skirtumas, kad gamykla lygiagrečiai sukurs daugiau papildomų darbo vietų kitiems to miesto sektoriams, plius įvairūs kiti dalykai, ko nesukuria paslaugų centras.
Didžiausias skirtumas, kad gamykla lygiagrečiai sukurs daugiau papildomų darbo vietų kitiems to miesto sektoriams, plius įvairūs kiti dalykai, ko nesukuria paslaugų centras.
Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.
gal tik tiek, kad gamykla sunkiau perkelti i kita sali. Paslaugu centra gali per pora savaiciu iskelti.
Aukštos kompetencijos paslaugų centro neiškelsi nei per kelias savaites, nei per kelis mėnesius. Metais trunka projektai perkelti verslo procesus į kitas šalis, ar sukurti naujas IT komandas. Šiuolaikinis verslas laikosi ant know-how - to kas yra žmonių galvose, o tas žinias perkelti kitiems nėra paprasta.
Dar kartą pasikartosiu: čia ne apie žemos kompetencijos paslaugų centrus (pvz skambučių centrus, kur iš gatvės atėjęs tą pačią savaitę pagal paruoštuką pradedi atsiliepinėti skambučius, kai kažkam Liverpoolyje televizija neveikia). Bet tokių centrų pas mus labai nedaug, nes mes nekonkurencingi savo atlyginimais tokiai paslaugai teikti. Čia klaida buvo žiniasklaidoje pastoviai maišyti terminus paslaugų centras ir skambučių centras, ir skambučių centrais vadinti visas investicijas, nekreipiant dėmesio kokios kompetencijos žmones samdo.
Paslaugų centras irgi sukurs. Abiem atvejais reiks poros kebabinių, kirpyklos ir t.t. Gamykla irgi nebūtinai pirks vietoj komponentus.
Labiausiai papildomų darbo vietų ir BVP sukuria gerai apmokamos darbo vietos, o ar jos yra gamybos ar paslaugų srities jau antraeilis nereikšmingas klausimas.
Gamyklos naudoja kitokius kiekius vandens, elektros, nuotekų ir kt.
Aplink plečiama infrastruktūra.
Skambučių centrai to nesukuria.
Tik kad papildomą infrastruktūrą dažniausiai apmoka valstybė ar savivaldybė, o ne investuotojas. O mainais taip pat gauni triukšmą ir taršą. Paslaugų centrai turi ir mažesnį infrastruktūros poreikį, ir mažesnius neigiamus "šalutinius efektus" (externalities angliškai).
Comment