Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[Aleksio]

Su Yazaki tai gal ir nieko blogo, kad sweatshopai (kur moterys darbščipmis rankomis laidus dėlioja) į pigesnes šalis, kaip Serbija, kraustosi.

Taip, bet tos moterys dabar arba emigruos, arba dirbs mažiau apmokamą darbą, arba taps bedarbėmis. Visi variantai yra blogi.

[index]

Taip, bet tos moterys dabar arba emigruos, arba dirbs mažiau apmokamą darbą, arba taps bedarbėmis. Visi variantai yra blogi.

Greičiausiai dirbs geriau apmokamą darbą, našesnėse įmonėse. Ir išeina būtent dėl augančių atlyginimų, darbuotojų skaičių stipriai mažino jau pastaruosius kelis metus, dabar tik galutinai užsidaro.

Realiai čia tokia pat įmonė, kaip tos Bangladeše, kur vaikai rankomis siuva futbolo kamuolius.

[Kristisz]

Ne vien investicijos vyksta, bet ir traukimasis:

Iš Lietuvos „Yazaki“ keliasi į Serbiją – ten pigiau - Verslo žinios (vz.lt)



Gamybą į Lenkiją perkelianti „Wavin Baltic“ atleidžia dalį darbuotojų - Verslo žinios (vz.lt)

Tai čia tos tvariosios investicijos į pramonę? Kur neapsisuks ir per vieną dieną neišeis palikdamos visus įrengimus?

[liutass]

kad, sako, ten rankomis viska vynioja, nera jokiu irengimu

[Gator]

Tai čia tos tvariosios investicijos į pramonę? Kur neapsisuks ir per vieną dieną neišeis palikdamos visus įrengimus?

Tvarios kur aukštesnių verčių darbuotojai dirba (sunkiau iš naujo kitur surinkti). Šiuo atveju elementarus rankjnis darbas.

[index]

Tvarios kur aukštesnių verčių darbuotojai dirba (sunkiau iš naujo kitur surinkti). Šiuo atveju elementarus rankjnis darbas.

Čia tokia pramonė, kuriai svarbus pigus rankų darbas. Ne veltui perkėlė viską į Serbiją.

O šiaip jau daug tokios pramonės Lietuvą paliko. Prieš 10-15 metų žinojau įmonę, kuri užsiimdavo tuo, kad darbuotojai rankomis iš plastiko liejinių išlaužydavo telefonų dangtelius, patikrindavo dėl broko, surinkdavo ir sudėdavo į dėžutes.

O šiaip, ar tai būtų pramonė ar paslaugos, stabiliausios yra įmonės, kurių pagrindas - aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Nes įrengimus gali perkelti, pigių robotukų būrį surinkti irgi nesunku, susidirbusią aukštos kvalifikacijos komandą - bėda.

[acetonas]

Taip, bet tos moterys dabar arba emigruos, arba dirbs mažiau apmokamą darbą, arba taps bedarbėmis. Visi variantai yra blogi.

Klaipėdoje dabar statomi, bent du nauji logistikos centrai ir tikrai ne viena gamykla:
https://www.atviraklaipeda.lt/2021/0...ovaciju-parka/
https://www.atviraklaipeda.lt/2020/0...00-darbuotoju/
https://investlithuania.com/lt/nauji...uppen-gamykla/
https://www.atviraklaipeda.lt/2020/0...nauja-gamykla/

Tai darbo vietų bus užtektinai. Pati gamykla mažina darbuotojų skaičiu jau kelis metus, dideli atleidimai prasidėjo dar prieš karantiną. Pats koncernas pastaruoju metu užstriges nesibaigiančioje reorganizacijoje ir net drįsčiau abejoti jo ateitimi.

[Aleksio]

Realiai čia tokia pat įmonė, kaip tos Bangladeše, kur vaikai rankomis siuva futbolo kamuolius.

Nematau nieko blogo, jeigu prasčiokų vaikai rankomis siuva kamuolius (prie Smetonos taip buvo ir visi buvo patenkinti, o visi nepatenkinti yra vatnikai).

[Romas]

15min.lt 2021.04.26
„Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ uždaro gamyklą Klaipėdoje ir atleidžia 435 darbuotojus
https://www.15min.lt/m/id/verslas/fi...us-662-1492688

BNS 2021.04.26
„Yazaki“ traukiasi iš Lietuvos, atleidžia daugiau nei 400 darbuotojų
https://www.delfi.lt/verslas/article.php%3fid=87030961

[Arunasx]

Manyčiau tokie sprendimai kloja pagrindą aukštos pridėtinės vertės sukūrimui: https://www.vz.lt/inovacijos/2021/05...uomenu-centras

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos institute (AGAI) kuriamas Aerokosmoso duomenų centras. „Planuojame, kad šis naujasis fakulteto padalinys taps vienu iš lyderiaujančių Baltijos jūros regione. Čia, pagal naujausius standartus bus apdorojami nuotolinių stebėjimų duomenys, kuriuos rinksime su pilotuojamais ir bepiločiais orlaiviais bei mažaisiais palydovais“, – sako instituto dekanas dr. Justas Nugaras. ILNIUS TECH AGAI padaliniai ir mokslinių tyrimų grupės bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, yra sukūrę daugiau kaip 10 įvairių nuotolinių duomenų rinkimo poreikiams skirtų bepiločių orlaivių (BO) prototipų, BO ir palydovų taikymą plėtoja šeši doktorantai. Nuotolinis stebėjimas, tai informacijos rinkimas, apdorojimas ir interpretavimas nesant fiziniam kontaktui su konkrečiu objektu. Vystant atskiras nuotolinio stebėjimo technologijas – fotokameras, aktyvius jutiklius bei pilotuojamus ir bepiločius orlaivius, nanopaydovus – nuolat didėja mokslinių tyrimų, sistemų vystymo, pritaikomumo darbų poreikis.
„Bepiločių orlaivių era prasidėjo prieš dešimtį metų, o 2018 m. pasiekė staigų augimo šuolį. Prognozuojama, kad ši rinka nuolat augs ir iki 2027 m. pasieks 56,18 mlrd. dolerių vertę. Taigi, tiek Lietuvoje, tiek globaliu mastu jau trūksta ir ateityje trūks specialistų, gebančių dirbti tarpdisciplininius vystymo darbus, apimančius vaizdus ir jų apdorojimą, dirbtinio intelekto taikymą, specifinių, tokių kaip miestų skenavimui pritaikytų, orlaivių ir palydovų projektavimą ir sistemų kūrimą“, – sako J. Nugaras. Nuotolinis stebėjimas naudojamas daugelyje sričių, įskaitant geografiją, žemės matavimus ir daugumą Žemės mokslo sričių – hidrologiją, ekologiją, meteorologiją, okeanografiją, glaciologiją, geologiją. Šis duomenų rinkimo būdas taip pat aktualus karinei pramonei, žvalgybai, įvairioms komercinėms, ekonominėms, valstybės ir miestų planavimo ar humanitarinėms veikloms, nelaimių likvidavimui.

[Arunasx]

„Teltonikos“ planas – 2,5 mlrd. Eur investicijų į puslaidininkių pramonę Lietuvoje https://www.vz.lt/inovacijos/2021/05...mone-lietuvoje

Pasaulį kaustant lustų krizei, Lietuvos daiktų interneto prietaisų projektuotoja ir gamintoja „Teltonika“ iki 2030 m. Lietuvoje planuoja pastatyti puslaidininkių gamyklą. „Gerai būtų gamyklą turėti jau 2030 m. 2,5 mlrd. Eur investicijų planą įgyvendinsime paeiliui. Turime pasiekti tam tikrą apyvartos lygį – mūsų gaminių skaičius auga, bet jis iki tų metų padidės dešimt kartų. Kiekvienas lustas mums labai svarbus. Jei ...

p.s. tokia pramonė kaip ir Northway Biotech https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas...o-koronaviruso duotų esminį postūmį Lietuvos ekonomikai ir žmonių gerbūviui bendrai, o ne visokių mokesčių nemokančių fūristų firmų veikla, nepaisant kiek ten atseit yra įnašas į BVP ar trinkelėmis iškloti bažnytkaimiai.

[Sula]

Nelabai aišku, kas yra planuojama. Žinau, kad kažkodėl "Teltonikos" požiūris sveikintinai pasikeitė nuo to, koks buvo prieš kokius penketą-šešetą metų.
Tokiam projektui reikia puikių, gerai apmokamų inžinierių, technologų.

[Arunasx]

Baltarusijos žaidimų milžinė „Wargaming“ skelbia atidariusi biurą Vilniuje, Konstitucijos prospekte esančiame komplekse „Quadrum“.Penkiuose aukštuose „Wargaming Vilnius“ kursis etapais: per 3-4 metus čia turėtų būti iki kelių šimtų darbuotojų. Tai, kad kompanija išsinuomojo beveik 5.000 kv. m ploto patalpas rytiniame komplekso korpuse, VŽ patvirtino...

https://www.vz.lt/nekilnojamasis-tur...biura-vilniuje

[Čikupakas]

Elono Musko „SpaceX“ kuriasi Lietuvoje | Verslas | 15min.lt

JAV verslininko Elono Musko kosminių technologijų įmonė „SpaceX“ įsteigė įmonę Lietuvoje, kuri teiks palydovinio interneto paslaugas. Registrų centro duomenimis, trečiadienį Lietuvoje registruota „Starlink Lithuania“. Susisiekimo ministras Marius Skuodis tai vadina gera žinia Lietuvai ir tikina, kad šalis pataikė į „Starlink“ plėtros strategiją. Vienas iš bendrovę ir Lietuvos Vyriausybę suvedusių asmenų buvo verslininkas Vladas Lašas, prieš keletą metų mėginęs į Lietuvą privilioti kitą E.Musko bendrovę „Tesla“, jos baterijų gamyklos „Gigafactory“ statyboms.

[Palpatine]

Turime, kuo didžiuotis: pagal iš tiesioginių investicijų sukurtų darbo vietų skaičių Lietuva – antra Europoje

Pagal investicijų pritraukimą Lietuva patenka į Europos šalių dvidešimtuką, o pagal tai, kiek darbo vietų buvo sukurta iš tiesioginių investicijų milijonui gyventojų, Lietuva Europoje – antra. Tokius tyrimo rezultatus renginyje „Baltic Investors' Forum“ pateikė bendrovės EY konsultacinių paslaugų praktikos vadovas Baltijos šalyse Linas Dičpetris.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...antra-europoje

[Arunasx]

Buvo visokių komentarų ir forume, kad Lietuva nesugeba net pvz pati duonos ar padažų gaminti, parsiduoda užseniečiams. Tai:
Augantis „Kaunas Metal“ įsigijo bendrovę Norvegijoje https://www.vz.lt/pramone/2021/06/28...ve-norvegijoje
„Solet Technics“ įsteigė įmonę Danijoje https://www.vz.lt/pramone/energetika...imone-danijoje

„Solet Technics“ veikia nuo 2011 metų. Įmonė užsiima lietuviškų fotoelektrinių modulių gamyba ir saulės jėgainių su jais įrengimu.

[Čikupakas]

Už fotoelektrinius modulius ir saulės energijos jėgaines galima daug duonos ir padažų nusipirkt

[Arunasx]

Yra taip: https://www.15min.lt/verslas/naujien...ek-663-1528552
tačiau valstybė nedidina vietų skaičių IT: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...st-pirmakursiu
Juk logiška būtų paimti duomenis iš Sodros, atlikti analizę ir pažiūrėti, kokių specialybių absolventai nesugeba įsidarbinti pagal specialybę ir toms kryptims mažinti finansavimą. jei neklystu, tai MOSTA skelbė kažką panašaus, atseit pvz teisininkai gal tik 20% įsidarbina.

[suoliuojantis]

Yra taip: https://www.15min.lt/verslas/naujien...ek-663-1528552
tačiau valstybė nedidina vietų skaičių IT: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...st-pirmakursiu
Juk logiška būtų paimti duomenis iš Sodros, atlikti analizę ir pažiūrėti, kokių specialybių absolventai nesugeba įsidarbinti pagal specialybę ir toms kryptims mažinti finansavimą. jei neklystu, tai MOSTA skelbė kažką panašaus, atseit pvz teisininkai gal tik 20% įsidarbina.

Nėra taip paprasta, čia situacja žymiai gilesnė. Šiek tiek žinau apie situaciją šioje srityje. Bėda, kad paskutiniais metais IT srityje ir taip visos valstybės skiriamos vietos nebūdavo išnaudojamos. Vietų yra, o studentų nornčių studijuoti šiose srityse nėra. Tuo tarpu daugelyje kitų sričių atvirkščiai, tie patys VU teisininkai bent jau anksčiau net stengėsi, kad jiems sumažintų valstybės skiriamų vietų skaičių: jie tiesiog daugiau priimdavo į valstybės nefinansuojamas vietas ir už brangiau. O norinčių vis tiek pakakdavo duagiau nei reikia.
Problemos sprendimas čia sunkus, ilgalaikis, pradedamas nuo mokyklos suolo. Ir tai neaišku ar pasiseks matant kas kituose kraštuose darosi: visur trūksta, ir visur jaunimas vangiai renkasi šias specialybes. Sunkus darbas vis tik...

[Lettered]

Nėra taip paprasta, čia situacja žymiai gilesnė. Šiek tiek žinau apie situaciją šioje srityje. Bėda, kad paskutiniais metais IT srityje ir taip visos valstybės skiriamos vietos nebūdavo išnaudojamos

Medikų darbas irgi nelengvas, bet ten kažkaip užsipildo visos vietos, ne tik valstybės finansuojamos, bet ir mokamos. Manau problema ta, kad tiesiog IT darbas ir apskritai tikslieji mokslai nelaikomi prestižiniais, o vien tik "gerai apmokamais" darbais studentų prikviesti irgi neišeina, nes ekonomika klesti, galima neblogai užsidirbti ir dirbant įdomesnius darbus.