Investicijos į pramonės bei paslaugų plėtrą Lietuvoje

[D.P]

Gerai, kad nori steigti, gerai, kad Vyriausybe pateikia pasiulymą steigti ne Vilniuje - dėl to bus mažiau kalbų, kad vien Vilnius siurbia investicijas. Man tik kyla klausimas, ar Kaunas pajėgus rasti atitinkamą skaičių specialistų su tinkama kvalifikacija? Jei taip, puiku. Panašios skandinavų investicijos tik į naudą Lietuvai plečiant investicijų geografiją (nors kita vertus, tai sukelia papildomų problemų) ir atip atveriavartus aktyvesnėm skandinavų investicjoms ( Lietuvos skandinavizacija ? )

[Big Cat]

Lietuva – viena iš lyderių pasaulyje pagal plačiajuosčio interneto greitį

Lietuva yra sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį išvysčiusi šalis Europoje ir antra pasaulyje. Tai skelbia pasaulinė plačiajuosčio interneto greičio testavimo lyderė „Ookla“. Sparčiau nei Lietuvoje plačiajuostis internetas veikia tik Pietų Korėjoje.

Interneto greičio testavimas atliekamas matuojant tris rodiklius – parsiuntimo (angl. download) ir išsiuntimo (angl. upload) greitį bei gaišties laiką (angl. ping).

[Gator]

Gerai, kad nori steigti, gerai, kad Vyriausybe pateikia pasiulymą steigti ne Vilniuje - dėl to bus mažiau kalbų, kad vien Vilnius siurbia investicijas. Man tik kyla klausimas, ar Kaunas pajėgus rasti atitinkamą skaičių specialistų su tinkama kvalifikacija?

Kodel neturetu buti pajegus? Cia jei IT specialistu reikia tai butent KTU ruosia geriausius ir gal net daugiausiai Lietuvoje.

[D.P]

Kodel neturetu buti pajegus? Cia jei IT specialistu reikia tai butent KTU ruosia geriausius ir gal net daugiausiai Lietuvoje.

kadangi nesu IT, aš nežinau, dėl to ir klausiu.nepažįstu Kauno rinkos ir jos galimybių ar investicinės aplinkos (išskyrus LEZ)
Esmė ne kiekybeje, o kokybėje.Trakim, teisininkai. kadangi pats esu šios srities atstovas, drąsiai galiu pasakyti, kad jų iškepama daug, bet tik ~40proc visų jų pasiekia didesnes aukštumas, o kiti papildo "diplomuotų bedarbių ar dirbančių ne pagal specialybę" gretas. Dėl univerų nesiginčysiu - VU ir KTU konkuruoja ir "gerumas" čia veikiau subjektyvūs dalykai (prisimenu prieš porą metų atliktą apklausą (?) dėl LT univerų populiarumo, tai KTU aplenkė VU, o kriterijus - tinklapį aplankiusųjų skaičius ). Konkurencija tarp univerų yra gerai, yppač kas liečia specialistų kokybę, bet atliekamos statistikos ne visada atspindi realybę - apie tai buvo ne kartą rašyta. Tokios ne visada teisingos statistikos yra būdingos ir tarp pasauliniu mastu reitinguojamų univerų. Galbūt statistika tarp baigusių VU/KTU ir po to dirbančių konkrečioje su studijom susijusioje įmonėje būtų tikslesnės, bet cia vietiniu mastu. tad nesiryžčiau tegti, kad "geriausias" yra KTU.(ypač žinat kad VUusniku IT paklausą - na, čia ne mano žoddžiai, galbūt ta sakęs asmuo ir pagražino, nepriimk kaip už gryną pinigą).
Galų gale mane truputi juokina pats pavadinimas univeras. jei žiūrėti į konkrečią šios įstaigos pavadinimo reikšmę ir paanalizuoti europos/jav kontekstą, tai pamatytume,kad VGTU/KTU/MRU/KMU/SU/KU veikiau yra INSTITUTAI, nei universitetai dėl siauresnės dėstomų dalykų, programų srities(institutai yra specializuoti). sakyčiau sovietiniai pavadinimai buvo tikslesni nei dabartiniai.pavyzdžiui, masaciusetso technologinis tech. institutas .ir tai toli gražu nereiškia,kad mokymosi įstaiga yra prasta ar ne universitetinė. bet čia lietuviška praktika,kurios nenorima taisyti dėl finansinių apektų.(pvs ISM ir jo steigėjs Bergeno vadybos/ekonomikos institutas, o ism patapo univeru...).

Visa bėda, kad Lietuvoje akcentuojamos "barbės devyndarbės", o ne konkrečių sričių profesionalai-specialistai. Apie tai kalbėjo ir I.Laursas.

Džiugu dėl perspektyvų ir galimų investicijų ir į Kauną. Bet manau daug kas priklausys ne tik nuo vyriausybės pastangų, bet ir nuo savivaldybės iniciatyvų - jei nepasimokys iš klaidų (coca cola), gausis šnipštas.

[andyour]

Kodel neturetu buti pajegus? Cia jei IT specialistu reikia tai butent KTU ruosia geriausius ir gal net daugiausiai Lietuvoje.

Geriausi specialistai ten, kur stojant mokytis didžiausia konkurencija, o tai ne KTU. Sostinė iš visos Lietuvos sutraukia gabiausius. Žinoma, tas gabių žmonių skaičius yra baigtinis.

[Nas]

Kodel neturetu buti pajegus? Cia jei IT specialistu reikia tai butent KTU ruosia geriausius ir gal net daugiausiai Lietuvoje.

Per daug drąsu sakyti geriausius. Nemanau, kad VGTU ruošia blogesnius specialistus.

[Gator]

Džiugu dėl perspektyvų ir galimų investicijų ir į Kauną. Bet manau daug kas priklausys ne tik nuo vyriausybės pastangų, bet ir nuo savivaldybės iniciatyvų - jei nepasimokys iš klaidų (coca cola), gausis šnipštas.

Ne tik i Kauna (nes tuoj islys forumo Kauno fobai su "smaiksciais" pasisakymais), o dziugu, kad kazkur kitur nei vienam taske apskritai. Tai yra dziugu, kad bet kur Lietuvoje.
O del savivaldybes pastangu - kokius veiksmus jie turetu atlikti siuo konkreciu atveju?

[Raptor]

Svarsto galimybę atidaryti „Ikea” parduotuvę Vilniuje

Pirmoji Švedijos baldų milžinės „Ikea” parduotuvė Baltijos šalyse gali būti atidaryta Lietuvoje. Teigiama, kad „Ikea” franšizę norinti gauti Islandijos firma jau domėjosi tokiai parduotuvei tinkamais sklypais Vilniuje, rašo „Verslo žinios“.

Apie tai, kad pirmoji „Ikea” parduotuvė įsikurs ne Rygoje, o Lietuvoje, skelbia naujienlaiškis „news2biz“. Esą tai paaiškėjo, kai „Ikea” atstovų buvo užklausta apie jų planus Estijoje.

Charlotte Lindgren, „Ikea” atstovė spaudai, informavo, kad „Ikea” neturi jokių planų atidaryti savo parduotuvę Estijoje ar Latvijoje.

„Tačiau mes atidžiau stebime Lietuvos rinkos plėtrą ir tikėtina, jog ten per artimiausius 3–5 metus gali atsirasti „Ikea” parduotuvė“, – pranešė ji „news2biz“.

[bebop]

Naujasis VU reaktorius stiprina Lietuvos puslaidininkių sritį

Besikuriančiame „Saulėtekio“ slėnyje penktadienį oficialiai pristatytas metaloorganinio cheminio nusodinimo iš garų fazės (MOCVD) reaktorius Lietuvoje leis išauginti puslaidininkius ir turėtų sustiprinti šią perspektyvią mokslo bei technologijų sritį.

Naujajame reaktoriuje bus galima auginti indžio galio nitrido (InGaN) ir aliuminio galio nitrido (AlGaN) kristalus – medžiagas, iš kurių sudaryti visi šiuo metu populiariausi šviesos diodai. Įrenginys taip pat leis gaminti nanotechnologijų ar lazerių pramonei reikalingas medžiagas. Pirmuosius porą metų reaktorius bus naudojamas medžiagų tyrimams, vėliau planuojama auginti daugiasluoksnes puslaidininkines struktūras, kurios bus naudojamos šviesos diodų ar saulės elementų gamybai.

„Tai universalus, tarpinis tarp laboratorinio ir nedidelei gamyklai skirto reaktoriaus. Jo visiškai užtektų, pavyzdžiui, nedidelei optinius elementus ar lazerius gaminančiai bei parduodančiai įmonei“, - komentuoja Vilniaus Universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) mokslo darbuotojas Arūnas Kadys.

Naujasis reaktorius jau šiemet turės darbo, jis padės vykdant 1 mln. Lt vertės su saulės energetikos technologijomis susijusį projektą, DELFI teigia VU TMI direktorius Artūras Žukauskas. Tačiau, pasak jo, jau kitą savaitę Lietuvos fizikai rinksis į susitikimą, kuriame visa Lietuvos akademinė bendruomenė bus kviečiama teikti projektus darbui su MOCVD reaktoriumi.

„Be lazerių ir biochemijos, šis mokslinis-technologinis įrenginys Lietuvoje atidaro ir trečią aukštųjų technologijų sektorių – puslaidininkius. Reaktoriuje bus galima auginti moderniausius puslaidininkius, naudojamus šviesos diodų, tranzistorių, saulės modulių gamyboje. O potencialo išnaudoti jo galimybes tikrai turime. Pirmųjų patentų tikimės už poros metų“, - reaktoriaus pristatymo metu kalbėjo A. Žukauskas.

Pasak jo, net puslaidininkių neauginančio reaktoriaus išlaikymas kainuoja apie 50 tūkst. Lt per metus, o norint išnaudoti įrenginio potencialą, jam kasmet reikalingas bent vienas didelis projektas, tačiau A. Žukauskas yra įsitikinęs, kad Lietuvos mokslininkams ir verslui tai pavyks.

Vien Vokietijos bendrovės AIXTRON pagamintas įrenginys kainavo apie 1 mln. eurų, o viso ES remiamo OPTOMOS projekto, kurio metu buvo įrengtas šis reaktorius bei keletas kitų mokslinių įrenginių, vertė siekia 10 mln. eurų.

[bebop]

Lašišos produktų migracija rūpinasi lietuviai

Lietuvos žuvų produktų perdirbėjai sparčiai investuoja į lašišų cechus, kad galėtų didinti gamybą – iš rinkos traukiantis ES šalių senbuvių perdirbėjams, siekiama konkuruoti su lenkais ir užimti didesnę rinkos dalį.

„Vičiūnų“ įmonių grupė 2010 m. į plėtrą investavo 15 mln. Lt, „Norvelita“ šiemet planuoja gauti ES paramą ir už 20 mln. Lt statyti dar vieną cechą.

„ES, bent jau mūsų srityje, darbo jėga per brangi, kad šalys senbuvės galėtų konkuruoti su tokiomis valstybėmis kaip Lietuva. Pas mus atlyginimai mažesni nei, tarkime, Vokietijoje“, – paprastas konkurencingumo priežastis įvardina Jordanas Kenstavičius, „Norvelitos“ direktorius.

Jo skaičiavimais, panaudojus investicijas bus sukurta 150–200 naujų darbo vietų ir įmonė turės potencialą keletą metų didinti apyvartą. Šiandien bendrovėje dirba apie 700 žmonių. Šio projekto įgyvendinimas metinę apyvartą padidintų 60–80 mln. Lt. 2010 m. įmonės apyvarta buvo 297 mln. Lt.

„Norvelitos“ kelias tinkamas, nes Lietuva geografiškai patraukli perdirbimo pramonei. Žuvys auginamos Skandinavijoje, pas mus perdirbamos ir eksportuojamos“, – aiškina Visvaldas Matijošaitis, „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas. Jo žodžiais, konkuruoti žuvų pirštelių ar žuvų miltų rinkose sunkiau, nes žaliava vežama iš Pietų Amerikos.

„Šiandien skaičiuojame kiekvieną centą ir galime rasti nišą tik gamindami geriau ir pigiau“, – neslepia p. Matijošaitis. Anot jo, senieji gamintojai neišsilaiko, jų verslą supirkinėja lenkai.

„Norvelitos“ vadovas sako, kad nėra kito kelio, tik plėstis. Bendrovės įrenginiai apkrauti beveik 100%, nors įmonė nekuria savo prekių ženklo ir specializuojasi gaminti pagal prekybininkų užsakymus.

„ES turime savo rinkas ir padidinę pajėgumą tiesiog gautume didesnių užsakymų“, – dėl galimo perprodukcijos nesirūpina p. Kenstavičius. Jis pažymi, kad kol kas konkuruoja tik su Lenkijos gamintojais.

„Norvelitos“ direktorius sako, kad šiandien Lietuvos verslininkai galėtų būti aktyvesni ieškodami rinkų, nes jų yra. Verslininko skaičiavimu, dauguma mūsų pramonės šakų galėtų didinti eksportą. Pati „Norvelita“ Lietuvoje parduoda 8–9% gaminių.

[bebop]

Lietuvos verslui daugėja galimybių bendradarbiauti su Izraeliu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje

Mokslo inovacijų ir technologijų agentūra su Lietuvos Izraelio prekybos rūmais pirmadienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo skatinti dvišalį bendradarbiavimą pramoninių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų srityje.
Susiję rašiniai vz.lt

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėms ši sutartis gali būti naudinga, nes šioje srityje Izraelis – viena pirmaujančių šalių pasaulyje, 16% jos BVP sukuriama būtent šių įmonių.

Siekiant sukurti kuo palankesnę aplinką dvišaliam įmonių bendradarbiavimui planuojama kartu rengti ir įgyvendinti įvairius ES projektus ir iniciatyvas, organizuoti dvišalius susitikimus, viešinti įmonių mokslinius ir technologinius pasiekimus bei dalyvauti abejose šalyse tobulinant įstatyminę bazę.

„Tiek Lietuva, tiek Izraelis – valstybės, kurių vidaus rinkos yra mažos. Negalime pasigirti ir gausiais naudingų iškasenų ištekliais. Todėl abiejų šalių sėkmingai verslo plėtrai svarbus aukštos pridėtinės vertės paslaugų ir produktų eksportas, leidžiantis konkuruoti ir įsitvirtinti tarptautinėse rinkose. Čia iš Izraelio galime pasisemti geros patirties“, – sako Vladas Bumelis, Lietuvos Izraelio prekybos rūmų (LICC) prezidentas ir biotechnologijų bendrovės „Sicor Biotech“ (SB) vadovas.

SB šiuo metu priklauso Tel Avive įsikūrusios vienos didžiausių pasaulyje generinių vaistų gamintojų „TEVA“ grupei. Tačiau su Izraeliu p. Bumelis ir jo įkurta įmonė bendradarbiauja jau daugelį metų.

„Net be biotechnologijų mes turime ką pasiūlyti Izraelio verslininkams – švarios energetikos projektus, lazerius, medicinos įrangą ir pan.“, – dėsto p. Bumelis.

Arūnas Karlonas, Mokslo inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas, pridūrė, kad lietuvių mokslininkų stalčiuose dulka dešimtys įvairiausių projektų. Tereikia gauti finansavimą ir sukurti veikiančius prototipus. Daugiausia esą yra ultragarso ir konstruojant robotus naudojamų mechatronikos įrenginių.

Teigiama, kad Lietuvoje yra apie 30 įmonių, susidomėjusių Izraelio rinka. Naujų verslo kontaktų tikimasi surasti jau pavasarį, kai į Lietuvą atvyks aukštų Izraelio pareigūnų ir maždaug 50-ties verslininkų delegacija.

[bebop]

Lietuva pernai pritraukė 41,3 proc. daugiau kapitalo nei 2009 m

Lietuva 2010 m. prisiviliojo penktadaliu daugiau investicinių projektų ir pritraukė 41,3 proc. daugiau kapitalo nei pernai. Lietuvoje numatoma sukurti daugiau nei 3.300 darbo vietų. Tokius duomenis paskelbė verslo informacijos grupės „The Financial Times Ltd.“ valdoma „fDiMarkets.com“.

“2010 m. užsienio kompanijos paskelbė apie 42 tiesioginių užsienio investicijų projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Projektų inicijuota 20 proc. daugiau nei 2009 m., kai buvo paskelbta apie 35 projektus. Numatoma investuoti 4 mlrd. litų arba 41,3 proc. daugiau nei 2009m., kai skelbta apie 2,83 mlrd. litų pritraukimą. Tai rekordinė suma nuo pat 2003-ųjų”, - naujausius duomenis apibendrina “Investuok Lietuvoje” generalinis direktorius Mantas Nocius.

Iš šio sąrašo „Investuok Lietuvoje“ 2010 m. pritraukė 11 projektų, kurių bendra vertė yra daugiau 101 mln. Lt ir planuojama sukurti 1250 darbo vietų. Tiesioginių užsienio investicijų projektų įgyvendinimas nuo jų paskelbimo, įskaitant kapitalines investicijas bei įkuriamas darbo vietas, paprastai užtrunka nuo 6 mėnesių iki 3 metų.

„fDiMarkets.com“ skelbia duomenis apie konkrečių bendrovių visame pasaulyje įgyvendinamus tiesioginių užsienio investicijų projektus, investuojamą kapitalą bei sukuriamas darbo vietas.

Čia skelbiami numatomų investicijų duomenys nėra lygintini su Statistikos departamento ir Lietuvos banko fiksuojamais faktiniais-istoriniais duomenimis: ten atsispindi tiek tiesioginių užsienio investicijų atėjimas, tiek jų pasitraukimas, investuotojo išmokamų dividendų akcininkams ar sugrąžintų paskolų užsienio subjektams pavidalu bei kitomis formomis.

[index]

„Google“ turi planų Baltijos šalyse


Interneto bendrovė „Google“ ieško vadovo Baltijos šalims ir Vilniuje dirbsiančio pramonės vadovo (angl. industry manager). Be to, „Google“ svarsto galimybę regione atidaryti biurą.

„Baltijos regionas mums įdomus. Svarstome galimybę jame atidaryti biurą. Šiuo metu daugiau neturime ką pranešti“, - DELFI informuoja Piotras Zalewskis, „Google“ Lenkijos padalinio komunikacijos ir viešųjų reikalų atstovas.

„Google“ regione taip pat ieško mažiausiai dviejų darbuotojų. Sausio pabaigoje – vasario pradžioje patalpintuose skelbimuose rašoma, kad ieškomi du žmonės dirbs su reklamos pardavimų, rinkodaros ir verslo plėtros projektais. Skelbimai galioja iki vasario pabaigos – kovo pradžios.

....

http://www.delfi.lt/news/daily/techn....d?id=41719967

Spėjimai pradeda pasitvirtinti.

[blitz]

Nevisai, spėjimai buvo apie dideles investicijas, o čia juk rašo, kad jiems reikės vos kelių žmonių mažuose biuruose.

[index]

Nevisai, spėjimai buvo apie dideles investicijas, o čia juk rašo, kad jiems reikės vos kelių žmonių mažuose biuruose.

Tai čia kol kas tik pradžia. Nemanau, kad ten ir dirbs tik tie du žmonės. Tam atskiro padalinio nekurtų ir naujų vadovų nesamdytų. Manau, vėlesni planai priklausys nuo to kaip jiems seksis iš pradžių.

[blitz]

Reikia tikėtis, bet pažiūrėjus į darbo apibūdinimus (pagrindinės rolės - pritraukti naujų klientų Google paslaugoms ir, iš esmės, būti kontaktiniu Google asmeniu regione) ir paskaičius jų oficialią poziciją, manau, kad spręsti apie besipildančias prognozes dar yra labai per anksti. Aišku naujienos geros, ir reikia tikėtis, kad bus taip, kaip tu sakai.

[groundzer]

„Adampolis“ Klaipėdoje investuoja 5 mln. Lt
http://verslas.delfi.lt/automoto/ada....d?id=41856537

[bebop]

SEB Enskilda: investuotojų susidomėjimas Lietuvos rinka yra išaugęs

Investuotojų susidomėjimas Lietuvos rinka pastaruoju metu yra padidėjęs, teigia Skandinavijos SEB grupei priklausančio investicijų banko "SEB Enskilda" įmonės Lietuvoje vadovas.

"Privataus kapitalo fondų domėjimasis Lietuvos rinka tikrai suaktyvėjęs. Jie atvažiuoja, klausinėja, kas vyksta, ar yra pirkinių", - ketvirtadienį žurnalo "Valstybė" surengtoje konferencijoje sakė Žygintas Mačėnas.

Jis pažymėjo, kad grįžta ir Skandinavijos investuotojų susidomėjimas. Pasak Ž.Mačėno, pastebimas ir padidėjęs Lenkijos investuotojų susidomėjimas.

Anot jo, tai patvirtina pastaruoju metu įgyvendinami dideli sandoriai - Lenkijos geležinkelių infrastruktūros grupės "Trakcja Polska" ir didžiausios Lietuvos kelių infrastruktūros grupės "Tiltra Group" susijungimas, antros pagal dydį Lenkijos naftos perdirbimo bendrovės "Lotos" ir Lietuvos investicijų bendrovės "Hermis Capital" sandoris dėl naftos gavybos ir žvalgybos įmonių grupės "Geonafta įsigijimo.

"Nuo 2009 metų pabaigos iki 2010 metų vidurio niekas nesidomėjo, niekas neprašė. Dabar tas įdomumas yra, tačiau negali pasakyti, kad dabar puls ir pirks", - BNS sakė Ž.Mačėnas

Jo teigimu, šiemet daugiausia sandorių gali įvykti paslaugų sektoriuje: "Iš to, ką mes matome, kur patys dirbame, ką rinkoje girdime, tai paslaugų sektorius turėtų dominuoti, bet jis visada dominuoja".

Jis užsiminė, kad šiuo metu kai kurios derybos jau baigiamos: "Porą sandorių, mūsų pačių daromų, per pirmąjį pusmetį gali būti įgyvendinti".

Ž.Mačėnas neprognozavo, kiek įsigijimo ar pardavimo sandorių gali būti 2011 metais.

"SEB Enskilda" yra pirmaujantis investicinis bankas Šiaurės ir Baltijos šalyse, teikiantis paslaugas įmonių finansų bei vertybinių popierių prekybos ir akcijų tyrimų srityse.

[Raptor]

Tauragėje Korėjiečiai atidaro šviestuvų surinkimo gamyklą

Ketvirtadienį Pietų Korėjos įmonė UAB "LK Green Energy" Tauragėje atidaro LED (šviesos diodų) šviestuvų surinkimo gamyklą. Planuotos investicijos siekia 15 mln. Lt.

„Viskas pagal planą“, - VZ.LT sako Aurimas Stankevičius, tai pačiai "LK group", kaip ir "LK Green Energy" priklausančios UAB „LK Development“ Plėtros departamento direktorius.

Paklaustas, ar atidarius gamyklą, kaip ir planuota, bus sukurta 130 darbo vietų, o investicijos sieks 15 mln. Lt, p. Stankevičius teigė, kad „netgi bus visko daugiau“.

„Tai – oficialus atidarymas. Paskui vyks bandymai, linijų paleidimai ir taip toliau. Užtruks dar apie gerą mėnesį“, - pasakoja jis.

Dvi gamybos linijos kol kas dirbs nuomotose patalpose, o savo pastatą įmonė planuoja statyti iškart, kai bus patvirtintas detalusis planas. Bendrovė prognozuoja, kad statybos gali prasidėti per 8-9 mėnesius.

Laimėjo konkursą
„Verslo žinios“ sausį jau rašė, kad „LK Development“ laimėjo Tauragės rajono savivaldybės skelbtą konkursą, pagal kurį Tauragėje galėjo išsinuomoti apie 1.400 kv. m apleistas patalpas ir pradėti energiją taupančių (LED) šviestuvų surinkimo veiklą.

„Bus rekonstruojamas esamas pastatas, o vėliau statomas ir naujas, nes reikalingos sandėliavimo patalpos. Tad veiklą pradėsime išsinuomotose patalpose. Judėsime toliau, bus rengiamas detalus planas, prasidės kito pastato statybą“, – sausį pasakojo Aurimas Stankevičius, „LK Development“ Plėtros departamento direktorius.

Dalis Tauragėje gaminamų šviestuvų turėtų likti Lietuvoje, dalis bus eksportuojama į Vakarų rinkas, Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą. Šviestuvai bus pardavinėjami su prekės ženklu EELED.
Anot p. Stankevičiaus, pastačius naują apie 2.500 kv. m pastatą, planuojama panašią šių investuotojų gamyklą statyti Kaliningrado srityje.

"LK group" taip pat žada, kad Kaune šį pavasarį bus atidaroma nauja UAB "LK Technology" administruojama LED šviestuvų gamykla. Anot kompanijos, investicijų į naują gamybos liniją vertė siekia 30 mln. EUR. Teigiama, kad ši gamykla sukurs apie 100 naujų darbo vietų.

[Gytaz]

Šiaulių rajone statoma žuvies perdirbimo gamykla

Šalies žuvų perdirbimo rinkoje kuriasi naujas žaidėjas - tai Šiaulių įmonė "Šiauliai Logistic Center", kuri pradėjo žuvies perdirbimo gamyklos statybas. Eksportuoti didžiąją dalį produkcijos planuojanti įmonė statybas tikisi baigti trečiąjį ketvirtį.

Dmitrijus Novikovas, įmonės vadovas bei vienas akcininkų, VZ.LT teigė, kad šiuo metu dėl finansavimo dar vyksta derybos su banku. Kuriuo - neatskleidžiama. Naujas rinkos žaidėjas turėtų gauti ES paramą.

Nuo išsamesnių komentarų "Šiauliai Logistic Center" direktorius kol kas susilaiko bei ragina palaukti statybų galo, tuomet žadama atskleisti ir finansines detales bei, kaip priklauso - ES paramą.

"Šiaulių kraštui" jis teigė, kad technologijos požiūriu tai bus naujo tipo įmonė, orientuota į žuvies pusfabrikačių gamybą. 90% produkcijos bus eksportuojama, o daugiausia - į Rusiją.

"Verslo žinios" rašė, kad Lietuvos žuvų produktų perdirbėjai sparčiai investuoja į lašišų cechus, kad galėtų didinti gamybą – iš rinkos traukiantis ES šalių senbuvių perdirbėjams, siekiama konkuruoti su lenkais ir užimti didesnę rinkos dalį. Pavyzdžiui "Vičiūnų" įmonių grupė 2010 m. į plėtrą investavo 15 mln. Lt, "Norvelita" šiemet planuoja gauti ES paramą ir už 20 mln. Lt statyti dar vieną cechą.

Tuo tarpu "Norfos mažmenai" priklausanti UAB „Rivona“ tęsia gamybines rokiruotes – iš Rokiškio pieno produktų gamybą perkėlusi į Alytų, bendrovė laisvose patalpose įrenginėja žuvų apdorojimo cechą.

"Rivona" teigia, kad ryžosi pati pradėti gamybą, kai suprato, jog tiekėjų už Lietuvos ribų neras.