Diskusijos apie Baltarusijos santvarką ir ekonomiką

[Tomizmas]

Būtent - ugdyti demokratijos skillsus, žaidžiant pagal Lietuvos, Lenkijos ir kitų reziduojamų šalių taisykles. Bet tikrai ne kurti kažkokias "salas". Jeigu demokratija Baltarusijoje yra strateginis mūsų tikslas, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima leisti čia pas mus daryti ką nori, kurti salas ir kažkokias struktūras.

[MedinisStrazdas]

Aš manau, kad baltarusiams reikia padėti ir nereikia jų lengvai atiduoti kremliui. Demokratinė Baltarusija yra strateginis Lietuvos tikslas.

Baltarusija jau senai yra kremliaus ir visiška kvailystė galvoti kad mes kažkaip galime tai įtakoti.

[Perfect]

Baltarusijos demokratinė bendruomenė galėtų ugdytis įsiliedama į demokratišką Lietuvos visuomenę. Bet tada ir kalbos reiktų mokytis, ir bendrai pradėt plačiau galvot nei sėdėt savo opozicijos smaukaratyje nematant nieko aplink.

O salas man rodos turėjo omeny turėjo truputi kitokio pavidalo nei EHU. Nors ir EHU geras pavyzdys kokios pavojingos tokios salos gali būti. Kiek teko girdėt ten jau daug batkos žmonių sėdi.

Patikslinkite, ką jūs turite omenyje sakydamas "įsiliedama"? Spėju, ką jūs turite omenyje yra kultūrinę asimiliaciją.
Nežinau kas sukėlė, mano manymu nepamatuotus, lūkesčius dėl "įsiliejimo", nes tai yra sunkiai įmanoma, o ir istoriniai pavyzdžiai liudija visai ką kitą. Pavyzdžiui, lietuvių politinis elitas ir inteligentija, pasitraukę per II pasaulinį karą į JAV gyveno savo lietuviškose salose Niujorke, Čikagoje ir kt. Ir tokios salos yra neišvengiamos, nes tarpukario Lietuvos politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje aktyviai dalyvavę žmonės jau buvo susiformavę ir jų įsiliejimas buvo labai ribotas. Pilnai įsilieti gali tik tie, kurie išvyksta labai jauni arba antroji karta, kurie pradeda nuo pradinės mokyklos. Yra labai geras Jono Meko filmas Lost Lost Lost, kuriame jis užfiksavęs keletą momentų iš lietuvių elito susitikimų su savo įžvalgomis. kad tie žmonės ir jų karta šių susitikimų metu dalinasi tik prisiminimais ir vieninteliai jų ateities planai yra susiję su lūkesčiais, kad Vakarai dar išvaduos Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, o jie galės sugrįžti ir laimingai gyventi Lietuvoje. Net ir menininkai, net ir jauni, o ypač rašytojai, kurių gimtoji kalba nėra anglų susidūrė su tais pačiais iššūkiais. Todėl Antanas Škėma rašė tik lietuviškai. Pats Mekas yra pasakęs, kad angliškai jis negalėjo rašyti poezijos, nors atvyko į JAV būdamas 20+ metų.

Su visa meile LDK, reikia pasimokyt iš tų laikų klaidų kaip lietuvių kalba ir didele dalim identitetas vos neišnyko.

Jeigu trumpai, tai išsižadėkite LDK istorijos ir pažiūrėsime kas liks iš jūsų lietuviškos tapatybės stuburo.

Nesuprantu, kodėl jūs klaida laikote, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys konsolidavosi ir prijunginėjo aplinkines slaviškas teritorijas prie LDK ir sukūrė pakankamai stiprią valstybę, kurios valdovui lenkai pasiūlė savo sostą, ir kartu ši sąjunginė valstybė galėjo atlaikyti kryžiuočių spaudimą, o vėliau pakankamai ilgai priešinosi maskoliams. Būtent valstybės istorijos pagrindu ir buvo sukurtas tas tautinis mitas, kuris buvo net ir lenkakalbės Lietuvos inteligentijos tapatybės stuburu.
Jeigu jūs manote, kad baltų gentys galėjo savarankiškai atlaikyti vokiečių spaudimą, tai labai klystate.

Būtent - ugdyti demokratijos skillsus, žaidžiant pagal Lietuvos, Lenkijos ir kitų reziduojamų šalių taisykles. Bet tikrai ne kurti kažkokias "salas". Jeigu demokratija Baltarusijoje yra strateginis mūsų tikslas, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima leisti čia pas mus daryti ką nori, kurti salas ir kažkokias struktūras.

O tai baltarusiai pažeidinėja Lietuvos ir Lenkijos įstatymus ir kuria pas mus autoritarizmo židinius?

[mantasm]

Patikslinkite, ką jūs turite omenyje sakydamas "įsiliedama"? Spėju, ką jūs turite omenyje yra kultūrinę asimiliaciją.
Nežinau kas sukėlė, mano manymu nepamatuotus, lūkesčius dėl "įsiliejimo", nes tai yra sunkiai įmanoma, o ir istoriniai pavyzdžiai liudija visai ką kitą. Pavyzdžiui, lietuvių politinis elitas ir inteligentija, pasitraukę per II pasaulinį karą į JAV gyveno savo lietuviškose salose Niujorke, Čikagoje ir kt. Ir tokios salos yra neišvengiamos, nes tarpukario Lietuvos politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje aktyviai dalyvavę žmonės jau buvo susiformavę ir jų įsiliejimas buvo labai ribotas. Pilnai įsilieti gali tik tie, kurie išvyksta labai jauni arba antroji karta, kurie pradeda nuo pradinės mokyklos. Yra labai geras Jono Meko filmas Lost Lost Lost, kuriame jis užfiksavęs keletą momentų iš lietuvių elito susitikimų su savo įžvalgomis. kad tie žmonės ir jų karta šių susitikimų metu dalinasi tik prisiminimais ir vieninteliai jų ateities planai yra susiję su lūkesčiais, kad Vakarai dar išvaduos Lietuvą iš Sovietų Sąjungos, o jie galės sugrįžti ir laimingai gyventi Lietuvoje. Net ir menininkai, net ir jauni, o ypač rašytojai, kurių gimtoji kalba nėra anglų susidūrė su tais pačiais iššūkiais. Todėl Antanas Škėma rašė tik lietuviškai. Pats Mekas yra pasakęs, kad angliškai jis negalėjo rašyti poezijos, nors atvyko į JAV būdamas 20+ metų.

Viena yra kultūrinės salos, kita yra autonomijos. Ir tos pačios kultūrinės salos, žiūrint į tą pačią lietuvišką istoriją, dalyvaudavo JAV politiniam/pilietiniam gyvenime.

Jeigu trumpai, tai išsižadėkite LDK istorijos ir pažiūrėsime kas liks iš jūsų lietuviškos tapatybės stuburo.

Nesuprantu, kodėl jūs klaida laikote, kad dabartinės Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys konsolidavosi ir prijunginėjo aplinkines slaviškas teritorijas prie LDK ir sukūrė pakankamai stiprią valstybę, kurios valdovui lenkai pasiūlė savo sostą, ir kartu ši sąjunginė valstybė galėjo atlaikyti kryžiuočių spaudimą, o vėliau pakankamai ilgai priešinosi maskoliams. Būtent valstybės istorijos pagrindu ir buvo sukurtas tas tautinis mitas, kuris buvo net ir lenkakalbės Lietuvos inteligentijos tapatybės stuburu.
Jeigu jūs manote, kad baltų gentys galėjo savarankiškai atlaikyti vokiečių spaudimą, tai labai klystate.

Klaida laikau, kad buvo per mažai dirbama palengva asimiliuojant tas aplinkines teritorijas. Vietoj to vyko masiškas asimiliavimasis tiek į rutėnišką, tiek į lenkišką kultūras.

Pasiskolinti dominančius elementus iš aplinkinių kultūrų viskas gerai. Ir tas pats krikštas turbūt buvo neišvengiamas. Bet vietoj savo kultūros turtinimo vyko kitokie procesai.

[manometras]

Tokiems Tichanovskiams (tiek jai, tiek jam, kuris, matyt, agresyvesnis) tikrai nėra kada ir kaip mokytis lietuvių kalbos gyvenant Lietuvoje, nes jiems labiau reikia / atrodo naudingiau pirma mokytis baltarusių ir anglų kalbų.

[Perfect]

Viena yra kultūrinės salos, kita yra autonomijos. Ir tos pačios kultūrinės salos, žiūrint į tą pačią lietuvišką istoriją, dalyvaudavo JAV politiniam/pilietiniam gyvenime.

Klaida laikau, kad buvo per mažai dirbama palengva asimiliuojant tas aplinkines teritorijas. Vietoj to vyko masiškas asimiliavimasis tiek į rutėnišką, tiek į lenkišką kultūras.

Pasiskolinti dominančius elementus iš aplinkinių kultūrų viskas gerai. Ir tas pats krikštas turbūt buvo neišvengiamas. Bet vietoj savo kultūros turtinimo vyko kitokie procesai.

Čia ne tai, kad skolinomės kultūrinius elementus, skolinomės esminius civilizacinius elementus - raštą ir teisę. Visą paketą. Timothy Snyder Ukrainos istorijai skirtame paskaitų kurse labai gerai sintezuoja mūsų regiono istoriją ir pateikia gan įdomių įžvalgų apie tai. Faktiškai visa Europa nuo Atėnų ir Romos į Šiaurę ir Vakarus tą darė, nes kito kelio tiesiog nebuvo. Tik vieniems labiau, kitiems mažiau pasisekė išlaikyti savarankiškumą. Ir šiuo požiūriu Lietuva nebuvo ir nėra paskutinė.

[mantasm]

Čia ne tai, kad skolinomės kultūrinius elementus, skolinomės esminius civilizacinius elementus - raštą ir teisę. Visą paketą. Timothy Snyder Ukrainos istorijai skirtame paskaitų kurse labai gerai sintezuoja mūsų regiono istoriją ir pateikia gan įdomių įžvalgų apie tai. Faktiškai visa Europa nuo Atėnų ir Romos į Šiaurę ir Vakarus tą darė, nes kito kelio tiesiog nebuvo. Tik vieniems labiau, kitiems mažiau pasisekė išlaikyti savarankiškumą. Ir šiuo požiūriu Lietuva nebuvo ir nėra paskutinė.

Galima pasiskolinti raštą ir naudoti savo kalbai. Galima atsisakyti savo kalbos ir pasiimt kitą kalbą su raštu.

Lenkai ar rusėnai kažkodėl pasiimdami raštą nepasiėmė kalbų iš tų kultūrų iš kurių perėmė raštą. Tai kitas kelias akivaizdu, kad buvo.

[PoDV]

Jei žiūrėt grynai Lietuvos interesų pusės, man patiktų Baltarusija, kur mažiau aktualu kas vyksta viduj, svarbu neįsiveržtų kur nors su savo armija arba nebūtų suvalgyta kaimyninių šalių (įtariu geriau nepriklausoma BY nei ten naujos sienos kaip tarpukariu tarp Lenkijos ir SSRS arba tiesiog Rusijos praryta). Tarnautų iš esmės kaip stabilizuojantis faktorius, kad Lietuvos visiškai nesuspaustų Rusija iš abejų pusių.
Tai yra geriau Baltarusija vis parodytų aplinkinėms šalims kad nori būt neidealus galbūt nedemokratinis bet savarankiškas žaidėjas. Turintis privalumų prieš Rusiją, kad jos nesuvalgytų, bet ir aplinkinės šalys gauna kažkokią naudą.

Aišku daug dalykų su Baltarusija neramina, ta visa jų politika, kalėjimai ir aišku ta rizika ar suvalgys Baltarusiją Rusija.

[manometras]

Čia ne tai, kad skolinomės kultūrinius elementus, skolinomės esminius civilizacinius elementus - raštą ir teisę. Visą paketą. Timothy Snyder Ukrainos istorijai skirtame paskaitų kurse labai gerai sintezuoja mūsų regiono istoriją ir pateikia gan įdomių įžvalgų apie tai. Faktiškai visa Europa nuo Atėnų ir Romos į Šiaurę ir Vakarus tą darė, nes kito kelio tiesiog nebuvo. Tik vieniems labiau, kitiems mažiau pasisekė išlaikyti savarankiškumą. Ir šiuo požiūriu Lietuva nebuvo ir nėra paskutinė.

Latviai ir estai išvis neturėjo savo valstybių, mes turėjom a la jungtinę imperiją su lenkais, t. y. kitokią savo valstybę, negu dabartinės Europos valstybės. Latviai ir estai kaip mažos tautos (praktiškai tokios pat mažos, kaip ir išsilaksčiusi lietuvių tauta) dabartinę savo valstybę kuria kaip latvių / estų kultūros židinį ir apsaugos zoną. Lietuviai irgi neprivalo dabartinės savo valstybės — modernios demokratinės Europos respublikos — kurti baltarusių, rusų, totorių, lenkų, žydų ir t. t., kultūroms puoselėti ir primetinėti lietuviams. Neprivalom gyventi taip, kaip gyveno kunigaikščiai, nes dabar žodį ir raštą turim visi, o ne tik kunigaikščiai ir svetimų etnosų prijungtieji / atvežtieji.
Jūs norit primesti lietuviams svetimus rūpesčius ir naštas, versti kaip praeityje asimiliuotis su kitais etnosais (pirmiausia, slavų) savo žemėse?