Globalinis atšilimas ir jo poveikis Lietuvai bei kitoms valstybėms

[Aleksio]

Pagrindinis (ir, ko gero, vienintelis) skirtumas yra tai, kad katilinėje degimo procesas vyksta nuolat, t.y. visi sistemos elementai yra įkaitę, kas duoda švarų išmetimą be jokių smalkių. Bet ir kurenant medienos granulėmis degimas taip pat vyksta be sustojimų. Išvada - medienos deginimas yra normalus dalykas ir jo drausti niekaip negalima.
O visi tie filtrai yra nereikalingas pinigų išmetimas.

[J.U.]

Medienos deginimas yra geriau bent jau vien dėl to, kad vyksta natūrali C apykaita. Sudeginam augalus, išskiriam CO2, nauji medžiai iš CO2 akumuliuoja C ir išskiria O2 ir taip viskas vyksta ratu be CO2 kaupimosi atmosferoje. Akmens anglies ar dujų deginimas kaupia CO2 atmosferoje.

[Al1]

Kuo daugiau CO2 atmosferoje, tuo žemės augalų biomasė didėja. Mokslininkai seniai jau yra nustatę, kad buvo laikotarpiai, kai CO2 koncentracija buvo didesnė ir augalija buvo daug vešlesnė nei dabar. Ir temperatūra aukštesnė. Natūraliai. Taip kad šita visa isterija dėl globalinio atšilimo, kurį neva tai sukelia žmonės, yra būtent isterija, paremta pseudomoksliniais faktais. Žemėje klimatas kinta natūraliai ir žmogus tam turi nykstamai mažą įtaką. Kalbant apie ekologiją, nereikia painioti aplinkos teršimo, kuris yra realus, ir pseudomokslinių pasakėlių apie klimato kaitą.

Yra tik kietų dalelių filtrai pramoninio lygio mediena kūrenamose katilinėse. Tai, kas išmetama buitinėse katilinėse, yra menkniekis.

[Aukštaitis]

Kuo faktiškai skiriasi malkų deginimas individualaus namo krosnyje nuo malkų deginimo katilinėje? - niekuo nesiskiria. Tai kodėl tada tik ir girdime: "mūsų miestas modernizavo katilinę ir vietoje importinių dujų degina vietinį kurą - mediena"? - ir visi tuo džiaugiasi.

Skirtumas tas, kad katilinės kaminas mieste tik vienas (na, gali būti ir daugiau, priklausomai nuo miesto dydžio), dažnai kažkur pakraštyje, ir dūmus jis išleidžia aukščiau. O miestą dūmuose paskandina individualių namų kvartalai.

[Al1]

Viso miesto nepaskandina. Nuosavi kvartalai paprastai yra labiau į miesto pakraštį, vėjas dūmus išsklaido geriau. Dūmai stovi tik tada, kai žemas slėgis, drėgmė kabo ore. Tada susidaro tokia dūmų ir ore esančios drėgmės migla. Tačiau tai nebūna kasdien. Matosi, kad Lietuvoje irgi prisiveisė ekofašistų. Vat keista, kodėl taip sunku uždrausti taršius automobilius, ar apmokestinti juos - jie pagrindinis taršos miestuose šaltinis. O malkas - ajajai, teršia, teršia. Ką toliau drausime? Gal karves, nes jos, kaip kai kurie pseudomokslininkai nustatė, per daug bezda ir išskria metaną, kuris ardo ozono sluoksnį? O gal raugintus kopūstus, žirnius ir pupeles, nes jų prisivalgę patys žmonės bezda ne mažiau nei karvės...

[Aleksio]

Skirtumas tas, kad katilinės kaminas mieste tik vienas (na, gali būti ir daugiau, priklausomai nuo miesto dydžio), dažnai kažkur pakraštyje, ir dūmus jis išleidžia aukščiau.

Ypač kai katilinė yra vakarinėje miesto dalyje (juk Lietuvoje vėjas dažniausiai yra iš vakarų).

[Al1]

Kūrenant dujomis tai nieko. Ale gi šiukšles degins.

[Aleksio]

Kai deginimo t yra aukšta, tai net deginant šiukšles kamino viršuje lieka tik nekenksmingi degimo produktai.

[Sula]

Kai deginimo t yra aukšta, tai net deginant šiukšles kamino viršuje lieka tik nekenksmingi degimo produktai.

Iš kur tokios žinios?

[Aleksio]

Iš kur tokios žinios?

Prieš kokius 20-25 metus taip buvo rašoma laikraščiuose.

[Al1]

Iš kur tokios žinios?

Mokytis reikėjo geriau, būtum žinojęs, kad medžiagų degimo temperatūra yra įvairi ir jei ji per žema, tai medžiagos nesudega, dalinai sudega ar įvyksta cheminės reakcijos, kurių metu susidaro nauji sudėtingi (ne oksidai ar hidroksidai, kurie turėtų susidaryti normaliai degant, kai temperatūra reikiama) junginiai.

[Sula]

Mokytis reikėjo geriau, būtum žinojęs, kad medžiagų degimo temperatūra yra įvairi ir jei ji per žema, tai medžiagos nesudega, dalinai sudega ar įvyksta cheminės reakcijos, kurių metu susidaro nauji sudėtingi (ne oksidai ar hidroksidai, kurie turėtų susidaryti normaliai degant, kai temperatūra reikiama) junginiai.

Kam tuomet įmantriausi filtrai ir katalizatoriai degimo produktų šalinimo sistemose? Stabiliausios molekulės nesuyra net esant žematemperatūrinės plazmos būsenoje (iki 1 MK), pvz. Saulės išoriniuose sluoksniuose.
P.S. aš esu už išrūšiuotų šiukšlių deginimą.

[J.U.]

Praktiškai yra taip, kad net vidutinio dydžio ugnikalnis išmeta tiek teršalų, kad apjuosia visą Žemės rutulį kokiomis SO2 dujomis. O tie išsiveržimai tai vienur, tai kitur vyksta pastoviai. Todėl tos šiukšlių deginimo krosnys ne ką tepakeis. Reikia tiesiog mažiau tų šiukšlių gaminti, visokių plastiko pakuočių ir panašiai. Ne iš tos pusės prieinama dėl tos taršos.

[Aleksio]

Kam tuomet įmantriausi filtrai ir katalizatoriai degimo produktų šalinimo sistemose?

Kad vartotojas už juos sumokėtų. Galima prisimiti, kiek kalbų buvo prieš 20 metų dėl kompiuterių - atseit 2000 sausio 1d. sustos visos elektrinės, sprogs branduoliniai reaktoriai ir panašios baisybės.

P.S. aš esu už išrūšiuotų šiukšlių deginimą.

Teisingai - aš taip pat esu už. Nors reikia pasakyti kad švaru yra ne ten kur valo, o ten, kur nešiukšlina.

[Al1]

Kam tuomet įmantriausi filtrai ir katalizatoriai degimo produktų šalinimo sistemose? Stabiliausios molekulės nesuyra net esant žematemperatūrinės plazmos būsenoje (iki 1 MK), pvz. Saulės išoriniuose sluoksniuose.
P.S. aš esu už išrūšiuotų šiukšlių deginimą.

Taigi vis tiek ne viskas sudega iki galo. Susidaro azoto, sieros junginiai, sunkiųjų metalų junginiai, jei deginamos šiukšlės. Ir ne tik, dujose tai pat yra sieros, azoto, jau nekalbant apie mazutą. Kūrenant malkomis tų junginių kiekis yra labai labai mažas, daugiausiai išmetama kietųjų dalelių, kurių filtrai stovi pramoninio tipo katilinėse, kūrenamose mediena. O buitiniuose katiluose nieko nėra. Taip pat ir dujomis kūrenant pramoninėse katilinėse stovi filtrai. Buitiniuose gi jokių filtrų nėra. Šiaip tai filtrai yra ne panacėja. Nieko rimtai jie neišvalo, kažkiek. Bet užtat krenta katilo našumas. Todėl visokios katilinės tų filtrus naudoja tik formaliai. Ir teršia. Nes teršti apsimoka.

Praktiškai yra taip, kad net vidutinio dydžio ugnikalnis išmeta tiek teršalų, kad apjuosia visą Žemės rutulį kokiomis SO2 dujomis. O tie išsiveržimai tai vienur, tai kitur vyksta pastoviai. Todėl tos šiukšlių deginimo krosnys ne ką tepakeis. Reikia tiesiog mažiau tų šiukšlių gaminti, visokių plastiko pakuočių ir panašiai. Ne iš tos pusės prieinama dėl tos taršos.

Globalia taip, bet lokaliai šiukšlių deginimas labai teršia ir, kas svarbiausia, tų junginių puokštė labai įvairi, nes deginamos įvairios medžiagos, rūšiavimas ne prie ko. Taip, reikia mažiau gaminti šiukšlių, bet juk tuoj visokie liberalai ir ekonomistai ims šaukti apie laisvą rinką. Jie mėgsta apie ją kalbėti ten, kur visai jos nereikia, ir tyli, kai jos tikrai reikia.

[senasnamas]

Rugsėjo 19 d. +26 laipsniai nėra mažai - iki šeštadienio paskutinės šiemet galimybės įdegti

[Tomas]

Per radio aiškino, kad berods 1975 m. rugsėjo antroj pusėj buvo +30. Taigi dabartinis oras nieko ypatingo - retai, bet pasitaiko.

[Zorro]

O pernai...
2017 m. rugsėjo mėn. apžvalga

Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 12,5...14,7 °C (0,5 – 1,5° aukštesnė už 1981–2010 m. standartinę klimato normą (toliau – SKN)). Aukščiausia oro temperatūra mėnesio pradžioje pakilo iki 21...25 °C. Žemiausia oro temperatūra paskutinėmis rugsėjo dienomis daug kur nukrito iki 1…4 °C, Nidoje iki 9 °C, pietiniuose rajonuose užregistruotos šalnos iki -0,2...-3 °C. Prie dirvos paviršiaus šalnos (-0,3...-5 °C) stebėtos daugelyje rajonų.
http://www.meteo.lt/lt/2017-Rugsejis

[senasnamas]

Tai ir šį rugsėjį šiluma greit baigsis. Pirmadienį-antradienį prognozuojama tik +11.

O šiaip rugsėjo rekordai buvo pasiekti 1992 m. ir 2015 m. +32-33 laipsniai.
https://gamta.lrytas.lt/eko/2015/09/...ordas-3018584/

[senasnamas]

Ypatinga diena Lietuvoje: pasiektas 100 metų šilumos rekordas

Vakar Vilniuje užfiksuota +19,5.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/news/daily/lith....d?id=79328147