Parašė Arunasx
Rodyti pranešimą
Papasakojo kiek apie verslą, nieko ypatingo nepasakė, tik pasigyrė, kad turi ryšių labai artimoje Erdogano aplinkoje. Ir po kokio pusvalandžio gana delikačiai pradėjo aiškinti, kad amerikiečiai, vokiečiai ir britai labai arogantiški, žiūri tik savo interesų, išnaudoja visus kitus. Paskui po truputį pradėjo sukti, kad nereikia orientuotis tik į Vakarų rinkas. Kur kas didesnės perpektyvos yra augančiose Artimųjų Rytų rinkose. Va jie turi labai gerus išėjimus į tokias rinkas kaip Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Pakistanas, Irakas, Iranas ... Tai labai perspektyvios rinkos, nes tuščios ir sparčiai augančios ir t.t. ir t.t. Be to ten ir žmonės, ir verslininkai yra geresni, nuoširdesni, su jais lengviau susitarti nei su tais šaltais vakariečiais, kuriems tik pinigai rūpi. Paskui po truputį pradėjo sukt, kad labai daug formalumų yra gauti įrangą kuri labai reikalinga Uzbekistane ar Azerbaidžane, o va vargšai iraniečiai jos visai gaut negali. Nors jiems labai reikia. Ir t.t. ir t.t. Čia jį atšaldžiau, kad po to kai Iranas pradėjo tiekti ginklus rusams mano ir kolegų požiūris į tos šalies valdžią ir verslą labai neigiamas. Jis sutriko. Paskui dar pasuko, kad vat jie Uzbekistane planuoja didelį projektą, kuriam irgi reikalinga elektronika ir vėl tiek amerikonai išsikalinėja, ar negalim mes nupirkti ir jiems perparduoti. Labai bus geras "navaras". Vėl kartu su bosu nukirtom, kad tai yra mums neįdomu. Ir per 5-10 minučių mūsų susitikimas baigėsi.
Ir kas įdomu: tik išsiskyrus supratau, kad neįsidėmėjau nei jo įmonės pavadinimo, nei pavardės. Tik vardą Muradas. O kontaktų nepaliko ...


Comment