Gimstamumo didinimas šiandien daugelyje Europos šalių yra aktuali tema. Lietuva – ne išimtis. Vis daugiau šeimų nusprendžia turėti vos vieną vaiką arba neturėti jų išvis. Nors valstybė ir skatina tėvus tiesioginėmis išmokomis, anot mokslininkų, tai nėra efektyvi priemonė. Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto doktorantė ir Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertė Dovilė Galdauskaitė išsamiai apžvelgė gimstamumo situaciją Lietuvoje ir pateikė pesimistines prognozes.
– Anot 2018 m. duomenų, Lietuvoje gimstamumo rodiklis yra 1,63. Buvo kritimų, buvo pakilimų. Jūsų nuomone, kas turėjo tam įtakos?
– Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis gimusiųjų skaičius toliau mažėja, 2019 m., lyginant su 2018 m., bendras gimusiųjų skaičius sumažėjo nuo 28,1 iki 27,4 tūkst. Nors gimstamumas dažnai vertinamas absoliučiais skaičiais, tačiau tiksliau gimstamumo lygį leidžia vertinti suminis gimstamumo rodiklis, kuris rodo, kiek vidutiniškai viena moteris pagimdo vaikų per visą gyvenimą. Absoliutūs skaičiai naudingi, kai vertiname, pavyzdžiui, kiek reikia darželių, vietų juose, o suminis gimstamumo rodiklis, kai norime tiksliau įvertinti gimstamumo lygį, kitimo tendencijas, palyginti Lietuvą kitų šalių kontekste.
Per pastaruosius beveik 30 metų gimusiųjų skaičius per metus sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 57 tūkst. 1990 m. iki 27 tūkst. 2019 m. Suminio gimstamumo rodiklio kitimas šiuo periodu nebuvo nuoseklus. Iki šio šimtmečio pradžios vyko pastovus ir labai spartus mažėjimas. 1990 m. šis rodiklis buvo 2,03, 2002-2005 m. pasiekė žemiausias reikšmes ir buvo net žemesnis nei 1,3 (1,23 -1,29). Vėliau ėmė didėti ir 2015 m. pasiekė 1,7, bet nuo 2016 m. vėl mažėja – nuo 1,7 sumažėjo iki 1,61.
Šiais metais Lietuvoje gimusiųjų skaičius sumažėjo net 14% lyginant su 2019 metais. Dėl paskelbtos pandemijos jau visi turėjo spėti užregistruot. Latvijoje palyginimui gimusiųjų skaičius identiškas lyginant su praeitais metais. Estijoje sumažėjo tik 3%.
Lietuvos visuomenei senstant dukart greičiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, šalis turi pasiruošti pokyčiams paslaugų ir darbo rinkose bei užtikrinti geresnius gyvenimo standartus.
2050 metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų bus „sidabrinės ekonomikos“ dalyviai – 50 metų ir vyresni, tačiau šalis neturi plano, kaip tam ruoštis.
Pensionatas
Europos Komisija prognozuoja, kad po trijų dešimtmečių Lietuvos gyventojų amžiaus mediana sieks 51 metus ir bus beveik 7 metais didesnė nei šiuo metu. Tuomet už lietuvius vyresni bus tik italai, portugalai ir kroatai. Tuo metu 1990 metais Lietuvoje amžiaus mediana buvo 33 metai, o šalies populiacija – viena iš šešių, jauniausių Europoje. Nuo 1990 iki 2019 metų Lietuvos populiacija susitraukė beveik 1 mln. – iki 2,8 mln. gyventojų, vidutinė jų amžiaus mediana padidėjo 11 metų iki 44 metų. Tai reiškia, kad jau dabar pusė šalies gyventojų yra vyresni nei 44 metų.
Projekcijos nuolat atnaujinamos įvertinus anksčiau nenumatytus pokyčius. Tai nėra faktai.
Nepasakyčiau, kad kol kas yra kažkas labai teigiamo demografijoje.
Projekcijos nuolat atnaujinamos įvertinus anksčiau nenumatytus pokyčius. Tai nėra faktai.
Nepasakyčiau, kad kol kas yra kažkas labai teigiamo demografijoje.
Na, ta Eurostato projekcija (o naujos lyg ir dar nebuvo, ją ten retai atnaujina) tiesiog garsėja savo durnumu. Jie ten ar ne iki 2030 neigiamą net migraciją apie 30 tūkstančių suprognozavo, kai jį jau kurį laiką persivertė į teigiamą ir nuolat auga.
Vilnius toliau auga ir išlieka viena labiausiai augančių sostinių Baltijos šalyse: per 2020 metus sostinėje gyvenamą vietą deklaravo dar 10 tūkst. naujų vilniečių. Palyginti su praėjusiais metais – pastaruosius keletą metų iš eilės sostinė sulaukdavo po 8 000 naujų deklaruotų gyventojų.
Pažymų užsakymas išaugo 10 kartų
Po pranešimo apie judėjimo tarp savivaldybių ribojimus, beveik 10 kartų išaugo ir pažymų apie deklaruotą gyvenamąją vietą užsakymai: jei anksčiau per dieną Vilniaus savivaldybė gaudavo apie 40 prašymų, tai prieššventinėmis dienomis – iki 400 per dieną. Spėjama, kad dalis prašymų galimai susiję su judėjimu į kitus miestus per šventes, ieškant būdų, kaip išvykti, o po to vėl sugrįžti atgal.
Comment