Tos skulpturos gan neutralios ir teturi simboline reiksme butu pabande pajudint kuri nors is sovietiniu kapiniu balvonu - subujotu kruva vatos akimirksniu ir nerstu buriais su lauzyta kalba rasytais plakatais
Tos skulpturos gan neutralios ir teturi simboline reiksme butu pabande pajudint kuri nors is sovietiniu kapiniu balvonu - subujotu kruva vatos akimirksniu ir nerstu buriais su lauzyta kalba rasytais plakatais
O kur tos "sovietinės kapinės"? Juk, kas žino, gali ir ten visai netikėtai kas nors nutikti.
Tos skulpturos gan neutralios ir teturi simboline reiksme butu pabande pajudint kuri nors is sovietiniu kapiniu balvonu - subujotu kruva vatos akimirksniu ir nerstu buriais su lauzyta kalba rasytais plakatais
Jau nebeliko dabar ką judinti, kapinės Lietuvoje gerbiamos. O už Cvirką ir kitus labusus vatnikai nesiardys... Pramiegojo paskutinę progą pabujaninti
Skulptūrų buvimas/nebuvimas nei man, nei kam nors kitam neturėtų daryti didelio skirtumo. Perdėtas noras išnaikinti/uždrausti/pamiršti kai kuriuos dalykus iš istorijos yra būdingas kompleksuotoms, silpnoms ir nebrandžioms visuomenėms. Įskaitant, beje, ir Rusiją/SSRS. Lietuva, deja, kol kas irgi nelabai traukia iki savimi pasitikinčios brandžios Vakarietiškos visuomenės. Tų skulptūrų griovimas ir kai kurių veikėjų isterija dėl poreikio jas kuo greičiau nugriauti man asocijuojasi būtent su tuo...
Gal ir taip, bet jau kaip minėjau mes pamiršę taip pat pūdome savo paminklus. Gal bus paskata to neužmiršti. Šitie jau irgi virtę surūdijusio metalo laužo krūva buvo. Jei jau saugojo, laisvai galėjo restauruoti. Beje dalį tų paminklų, kurie liko jau atgavus nepriklausomybę, pati Lietuva, tiksliau paveldosaugininkai, pavertė neliečiamais. Jei visas tas santvarkos simbolizmas būtų griuvęs kartu su Leninu, seniai ramiai gyventume. Net jau atsibosta tą kartoti. Bet tikrai esame tokia keista tauta. Prisidarome bėdų, ten kur jų realiai nelabai yra. Čia gal dėl to, kad atrodytų jog kažką veikiame (lyg nebūtų rimtesnių reikalų)? Pagaliau reikėtų pasidaryti kažkokias išvadas.
Diskusijos gerokai nutolo nuo pradinės temos.
Atrodo, ant tilto pastačius statulas realiems veikėjams, kurie vertinami labai prieštaringai, nebus nieko gero.
Reikia "The Beatles" statyti. Kaip tik keturi, niekas lyg ir neturėtų įsižeisti.
Departamentas eina lengvu keliu, neveltui net dingo žodis "apsaugos" iš pavadinimo.
Vilniuje griūna unikali Augustijonų bažnyčia - niekam neįdomu.
Greitai prarasime Lentvario dvarą.
Nėra jokio istoriją įamžinančių paminklų plano.
Valstybė pati jau seniai leidžia "natūraliai" nykti kultūros vertybėms.
Žaliojo tilto skulptūromis, įsitikinęs, pasirūpins privatūs investuotojai.
oranger: O už Cvirką ir kitus labusus vatnikai nesiardys
Per daug garbės ir dėmesio toms skulptūroms, o daugiausia triukšmo kelia žurnalistai, pranešdami kiekvieną smulkmeną ir sureikšmindami. Restauruoti jų neapsimoka, nebent kaip muziejinį eksponatą, bet kažką šiuolaikiško vietoj jų pastatyti, kad išlaikytų bent 63 metus, būtų gerai. Vamzdis netinka . Pliusas Šimašiui, kad nepabijojo tokio "sunkaus" darbo. Zuokas kažko tai aplink tas skulptūras ilgai trypčiojo.
Ponuli, šlangu apsimetate? Neįtinka tuo, kad Ramanauskas IMHO yra pats didžiausias CHAMAS iš nors kiek žinomesnių Lietuvos žmonių (Užpakalis, ir tas neprilygsta - bent jau keikiasi mažiau). Ir tik nereikia visko nurašyt ant "jo humoro stiliaus".
Per daug garbės ir dėmesio toms skulptūroms, o daugiausia triukšmo kelia žurnalistai, pranešdami kiekvieną smulkmeną ir sureikšmindami. Restauruoti jų neapsimoka, nebent kaip muziejinį eksponatą, bet kažką šiuolaikiško vietoj jų pastatyti, kad išlaikytų bent 63 metus, būtų gerai. Vamzdis netinka . Pliusas Šimašiui, kad nepabijojo tokio "sunkaus" darbo. Zuokas kažko tai aplink tas skulptūras ilgai trypčiojo.
Tai o ką tiems žurnaliūgoms daryt? Rašyt dauguma nemoka, stiliaus nėra, galvose piuvenos. Tai tik belieka papus, subines ir balvonus aprašinėt. Žiauriai trūksta Lietuvoje tikrų žurnalistų bei tikros spaudos.
Skulptūrų buvimas/nebuvimas nei man, nei kam nors kitam neturėtų daryti didelio skirtumo. Perdėtas noras išnaikinti/uždrausti/pamiršti kai kuriuos dalykus iš istorijos yra būdingas kompleksuotoms, silpnoms ir nebrandžioms visuomenėms.
Tipo nukelsim statulas ir pamiršim tarybinę praeitį? Na kaipgis. Lietuvoje apsčiai žmonių, kurie arba patys, arba jų artimieji ir pažįstami nukentėjo nuo sovietų - tokie tikrai nepamirš tarybinių laikų, todėl tas argumentas apie bandymą "pamiršt tarybinę praeitį" yra niekinis.
Departamentas eina lengvu keliu, neveltui net dingo žodis "apsaugos" iš pavadinimo.
Vilniuje griūna unikali Augustijonų bažnyčia - niekam neįdomu.
Greitai prarasime Lentvario dvarą.
Nėra jokio istoriją įamžinančių paminklų plano.
Valstybė pati jau seniai leidžia "natūraliai" nykti kultūros vertybėms.
Žaliojo tilto skulptūromis, įsitikinęs, pasirūpins privatūs investuotojai.
Visiškai pritariu - ta paveldo departamento vadovė sakė, kad jei balvonų restauravimui pinigų neskirs Vilniaus miesto savivaldybė, tą padarys pats departamentas.O kodėl jis panašiai nekalba apie ištrupėjusius balkonus Senamiestyje, apleistus istorinius pastatus ir panašiai, dalykus, kurie žymiai gražesni, senesni ir labiau vertingi?
Visiškai pritariu - ta paveldo departamento vadovė sakė, kad jei balvonų restauravimui pinigų neskirs Vilniaus miesto savivaldybė, tą padarys pats departamentas.O kodėl jis panašiai nekalba apie ištrupėjusius balkonus Senamiestyje, apleistus istorinius pastatus ir panašiai, dalykus, kurie žymiai gražesni, senesni ir labiau vertingi?
Apie ką jau seniai čia kalbu. Sovietiniam metalo laužui atkurti pinigų ras, o tai kas svarbu mums tegul griūva...
Apie ką jau seniai čia kalbu. Sovietiniam metalo laužui atkurti pinigų ras, o tai kas svarbu mums tegul griūva...
Tai šitie svarbiau. Jei leisi balkonui nugriūti ar kokiam dvarui sugriūti, kas nutiks. Na tik nebus balkono ar dvaro. Leisi nugriauti ideologines stovylas - mažų mažiausiai Rusija apsiputos, kolegos iš ten bendrauti nebenorės, į paveldosaugininkų ar restauratorių susitikimą Peterburge nebeįleis. Blogiausiu atveju, jei Rusija vėl sugrįš - gali ir visai blogai būti.
Tipo nukelsim statulas ir pamiršim tarybinę praeitį?
Tai Johnas to ir netvirtina, šį kartą, sakyčiau, net visai blaiviai rašo . Tas uolus mėginimas ištrinti ir paneigti viską, kas buvo iki 1990 m., nerodo didelio patriotizmo, o greičiau bandymą nusipjauti sau koją. O kalbant apie kai kuriuos politikus tai galima vadinti "skūros išvertimu" - būdami solidaus amžiaus kalba ir elgiasi taip lyg iki 1990 m. būtų gyvenę Marse. Visokias skulptūras puola, sovietmetį kritikuoja, bet savo sovietinių diplomų išmesti tai neskuba . Žmonės tuo metu, gyveno, gimdė ir kažkuo džiaugėsi, todėl bandymai viską ištrinti, pamiršti ir paneigti gali baigtis psichikos sutrikimu . Tiesiog su praeitimi reikia susitaikyti ir padaryti išvadas, o ne ją neigti ir pulti viską, kas su ja susiję. Todėl juokinga kai kurių uolių "patriotų" neapykanta toms skulptūroms kaip atseit galinčioms daryti kažkokią ideologinę įtaką. Jei papuvusios žmonių skulptūros gali būti tokios svarbios ideologiniu požiūriu, tai reikėtų susimąstyti apie dabartinės ideologijos tvirtumą . Normalioje sveikoje visuomenėje tos skulptūros turėtų kelti tik atlaidžią šypseną ir būti vertinamos tik kaip istorinis eksponatas.
Klausydamasi išvedžiojimų, kaip Žaliojo tilto skulptūros kenkia mūsų savijautai, savivokai ir įvaizdžiui pasaulyje (pastarąjį aspektą statistiškai pagrindė Ernestas Parulskis), gaudyte gaudžiau pasisakymus apie bendrą tilto būklę, tikėdamasi, kad jie peraugs į diskusiją apie Vilniaus miesto ar bent jau jo reprezentacinių vietų išvaizdą. Purvais aptekusios gatvės, nevalyti langai, suirę šaligatviai, gabalais krentantys balkonai ir karnizai, kuriuos ūkio tarnybos vynioja į žalią ir mėlyną tinklą. Padėtis tragiška, tačiau apsimetame, kad taip nėra. Deja, atvykėliams iš daiktams atidesnių ir atitinkamai jautresnių kraštų tai matyti iš karto ir jie tiksliai diagnozuoja šią negalią, susiedami ją su sovietine patirtimi. Būtent apie tai pirmiausia ir prabilo Miuncheno technikos universiteto profesorė Tina Haase, viešinti Vilniuje VGTU Architektūros fakulteto kvietimu, kai buvo paprašyta pareikšti nuomonę Žaliojo tilto klausimu. Sovietinio palikimo žalą ir pavojų ji mato susovietintoje miesto aplinkoje ir susovietintame mūsų elgesyje su ta aplinka, o ne šioje aplinkoje ne iš karto pastebimose Žaliojo tilto skulptūrose. Cituoju: „Bendras Vilniaus tendencijas atspindi ir Žaliojo tilto erdvė: nors tiltas yra labai elegantiškas, apačioje kabo tie du gigantiški objektai – du susipynę žiedai, šiek tiek tolėliau – „Krantinės arka“, atspindinti landšafto reljefą. Panaši situacija ir su architektūros objektais: vienoje pusėje tilto – maža pilis ar pastatas su bokšteliais, kuriame įsikūrusi Lietuvos architektų sąjunga, kitoje pusėje – gigantiškas pajuodęs [čia ir toliau kursyvas mano, – G. J.] Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pastatas, sukeliantis panašias emocijas kaip ir skulptūros“
Bet man labiausiai kliūva, kad, kaip ir visi išverstaskūriai, jūs kišate savo sentimentus ir bandote sužadinti gailestį ir atjautą – taip darote tada, kai grąsinimai nebeveikia. Jūsų atjautos siekis tuo šlykštesnis, kad tai – manipuliavimas. Jūs siekiate sukelti aplinkiniams humaniškumu paremtas emocijas. Jūs, kurie patys esate ciniški ir ginate nusikalstamos sistemos nusikalstamus simbolius.
Beje, ar Senasnamas dar nepaminėjo "vamzdžio"? Jei nepaminėjo (pardon, jei vistik paminėjo), tai dar paminės. Čia dar ir apie tai užsimenama:
„O kaip tada Neries vamzdis?“ – su skulptūromis nesusijęs nei vamzdis, nei Vilniaus taboras, nei Kariotiškių sąvartynas, nei Egipto piramidės. Mes kalbame apie balvonus. O vamzdis yra gražus, be to, nė vienas vamzdis žmonių nešaudė, netrėmė, neišbuožino ir neuždarinėjo bažnyčių, paversdamas jas grūdų sandėliais.
Tai Tina Haas siūlo nafik sugriauti visą sovietinį paveldą? Kažkokia biliberda... Kaip ji drįsta taip atvirai diskredituoti intelektinių paribių ir "tiesų" žiniasklaidą?
Comment