Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Maalinauskas]

tikrai ne visi atvykstantys iš BY ar RU yra vatnikai norintys mus sunaikinti.

Jūs pats juos tikrinote? Pas mane krūvos savanorių pažįstamų, kurie renka pagalbos Ukrainai, tai ne kartą juos buvo aprėkę ar net apstumdę. Kaip bebūtų keista, nemaža dalis tokių chamų yra atvykėliai. Aš jau nekalbu apie tai kad gal tu dabar esi prieš putiną, bet ne faktas kad po 20 metų neužsikabliuosi už eilinio diktatoriaus. Nes pagrindinis dalykas yra informacinė erdvė, kurioje tie atvykėliai gyvena. Ir kol ji bus rušika (o ji, greičiausiai, artimu metu tokia ir išliks), tol žmogus bus rizikos zonoje.

[Lettered]

Jūs pats juos tikrinote?

Aš nieko tikrinti negaliu, bet pasitikiu institucijomis, juk leidimai gyventi nedalinami visiems iš eilės ir lygiai taip pat jie atimami, jei žmogus įstatymus pažeidinėja ar valstybei gali pakenkti. Aš matau daugiau vatnikų vietinių nei tarp tų imigrantų iš BY ar RU, kurie net ir lietuviškai jau pramoksta. Latviai ir estai turi problemų su tais vietiniais nuo SSRS laikų gyvenančiais, čia atskiras klausimas nei darbo imigrantai, kurie neturi teisės gyventi neribotai.

[Maalinauskas]

Aš nieko tikrinti negaliu, bet pasitikiu institucijomis, juk leidimai gyventi nedalinami visiems iš eilės ir lygiai taip pat jie atimami, jei žmogus įstatymus pažeidinėja ar valstybei gali pakenkti.

Kitaip tariant, viskas kaip ir su didžiule imigrantų generuojama nauda, skaičių nėra, bet jūs "tikite". Supratau.

[mantasm]

Aš nieko tikrinti negaliu, bet pasitikiu institucijomis, juk leidimai gyventi nedalinami visiems iš eilės ir lygiai taip pat jie atimami, jei žmogus įstatymus pažeidinėja ar valstybei gali pakenkti. Aš matau daugiau vatnikų vietinių nei tarp tų imigrantų iš BY ar RU, kurie net ir lietuviškai jau pramoksta. Latviai ir estai turi problemų su tais vietiniais nuo SSRS laikų gyvenančiais, čia atskiras klausimas nei darbo imigrantai, kurie neturi teisės gyventi neribotai.

Tai institucijos ir sako, kad su tokiais kiekiais imigerių nebeturi glaimybių tikrinti. O leidimai gyventi šiuo metu dalinami visiems iš eilės.

[mantasm]

25 mln. Eur labai gera suma kaip mažai įmonei, o čia lyginant dar su didžiausiu mokesčių mokėtoju. Plius dar imkit netiesioginę naudą ekonomikai ir sukurtas darbo vietas, gerai uždirbantys žmonės išleidžia daug pinigų ir vartojimui.

Tas 25 lemai yra arklio dalis ką tie ruskijmyro programeriai surenka. Dar epam.

Skaičiuojant netiesioginę naudą įskaičiok ir netiesiogines bėdas pradedant NT kainų kilimu. Ir kacapų kalbos reikalingumo padidėjimą įsidarbinat aptarnaujančiam sektoriuj ir t.t. O kuo daugiau poreikio mokėti kacapų kalbą - tuo didesnė tikimybė įkrist į atitinkamus informacinius burbulus su visom bėdom kas iš to išplaukia. Aišku šitą netiesioginę žalą paskaičiuot pinigais sudėtinga, bet mūsuose tai iš principo kertinis valstybės ir tautos išlikimo klausimas.

[Romas]

Buvusio Lietuvos banko valdybos pirmininko Vasiliausko interviu su įdomiomis įžvalgomis

LRT.lt 2025.06.12
Vasiliauskas apie diskusijas dėl NT mokesčio: tai yra tokia vudu ekonomika

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) valdybos narys Vitas Vasiliauskas stebisi Lietuvoje vykstančiomis diskusijomis dėl Vyriausybės pateikto mokestinių pakeitimų paketo. Jis pastebi, kad makroekonomine prasme pokyčių efektas būtų minimalus, tačiau oponentai bando sukurti įspūdį, tartum tai sukels katastrofą.
„Aš galvojau, kad mes esame jau truputį kitame išsivystymo lygyje“, – nusivylimo verslininkų atstovais neslėpė V. Vasiliauskas.

Buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas dar pažymėjo, kad Seimui, net ir priėmus pokyčius, ateityje mokesčių sistemą reikės taisyti toliau.
„Labai gaila, bet bandome išoperuoti anginą ne per burną“, – situaciją apibendrino pašnekovas.
Tuo metu kalbėdamas apie daugiausia diskusijų keliantį NT mokestį, V. Vasiliauskas stebėjosi savivaldybių merų reakcija.
„Tu jiems duodi meškerę ir sakai „gal turėkite instrumentą“, jie sako, kad jiems nereikia. Tai yra tokia vudu ekonomika“, – interviu LRT.lt sakė jis.
(...)

– Ką manote apie Seime svarstomą mokestinių pakeitimų paketą? Ką apie turinį, o ką apie tai, kaip vyksta teisėkūros procesas?
– Pokyčiai mokesčių sistemoje yra seniai pribrendę. (... 0 Ta tokia absoliuti atmetimo reakcija iš verslo organizuotų struktūrų mane tikrai nustebino. Aš galvojau, kad mes esame jau truputį kitame išsivystymo lygyje.
Kalbant apie turinį, aš nematau didelių skirtumų nuo buvusios Vyriausybės pasiūlyto paketo. Manau, tiesiog reikia judėti į priekį. Dabar tie visi gąsdinimai, kad pasaulis apsivers arba Lietuva kažkaip taps nekonkurencinga, degsime pragare, jeigu taip galima pasakyti, tikrai nematau, dėl ko reikėtų gaišti laiką tokiais argumentais diskutuojant, o nededant faktų ant stalo, neteikiant konkrečių pasiūlymų, o tai, kaip mes turėtume judėti į priekį.

– Iš diskusijų Seime susidaro įspūdis, kad šįkart verslininkų argumentų niekas rimtai nebepriima. Atrodytų, kad viešojoje erdvėje yra daug jų komunikacijos, bet tie argumentai neturi didelio svorio. Ar sutiktumėte?
– Aš jų neperku, iš tikrųjų. Ir man labai gaila, kad po šitiek metų asocijuotos struktūros, bent jau mokesčių atžvilgiu, taip ir neišmoko dirbti su valdžios institucijomis. Na, negali būti tokio susipriešinimo. Reikia tiesiog atsisėsti ir susitarti.
Toks socialinis kontraktas, koks dabar yra valstybėje, paprasčiausiai yra per mažas pagal mūsų išsivystymo lygį. Mūsų viešųjų pajamų neužtenka palaikymui to, ką norėtume čia matyti.

Gynyba yra vienas sudėtinių elementų. Be abejo, labai svarbus, bet žiūrint į vidutinį ir ilgą laikotarpį, su senėjimo tendencijomis, pensijų poreikiais, gydymo išlaidomis, su migracinės situacijos klausimais, akivaizdu, kad negalime gyventi su dabartinėmis viešosiomis išlaidomis.
Kas dar man labai nepatinka dabartinės diskusijos fone – viešojo sektoriaus puolimas.
(...)

– Turite kažką konkretaus mintyje?
– Kalbu apie tą gąsdinimą, kad pasaulis griūva. Jis negriūva. Mums reikėtų gerokai radikalesnių pakeitimų. Nes tai, kas dabar yra pasiūlyta, makroekonomine prasme yra niekas. Bet bent jau žingsnis į priekį.
Pelno mokesčio pakėlimas vienu procentiniu punktu – ką jis keičia? (...)
Kai kalbame apie GPM, kalbame apie labai mažą gyventojų skaičių, kuriuos tai palies. Tai individuali veikla, kurios efektyvus tarifas yra kokie 9 proc. Kai palygini darbo santykiais, reikėtų truputį pasižiūrėti į veidrodį. (...)
Tada dar iškyla klausimas dėl vaiko pinigų ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) vaikams. Žinome, kad tas projektas vaikščioja. Vyriausybė, kuri buvo valdžioje 2016–2020 metais nuėjo tuo keliu, kad buvo atsisakyta NPD vaikams, įvesti vaiko pinigai. Jie buvo gerokai indeksuojami, o dabar siūloma, kad būtų ir tas, ir tas. Nepatemps niekaip biudžetas to.
Kalbant apie NT mokestį – tai žemai kabantis vaisius. Girdžiu Vilniaus ir Klaipėdos miestų merų pasisakymus, kad jie neapmokestins pirmojo būsto. Kas čia per argumentacija? Normaliame pasaulyje yra infrastruktūros mokestis, kuris yra labai svarbi savarankiška savivaldybių biudžetų dalis. Pas mus kažkaip viskas atvirkščiai gaunasi.
Savivaldybės yra pakabintos ant centrinės valdžios adatos per GPM. Ypač tos, kurios gauna iš perskirstymo, o tai yra didžioji dalis. Kai tu jiems duodi meškerę ir sakai „gal turėkite instrumentą“, jie sako, kad jiems nereikia. Tai yra tokia vudu ekonomika.
(...)

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...vudu-ekonomika

[Bmweda]

1) Jis pastebi, kad makroekonomine prasme pokyčių efektas būtų minimalus,

Tai kokio b* išvis tada daryti tuos pokyčius? Ai, pala, socialinis teisingumas....

2) Mūsų viešųjų pajamų neužtenka palaikymui to, ką norėtume čia matyti

Mokesčių didinimas ne vienintelis kelias pajamos didinti, tačiau apie kitus kelius nekalbama.

3) žiūrint į vidutinį ir ilgą laikotarpį, su senėjimo tendencijomis, pensijų poreikiais

Kodėl tyli kaip vandens prisisėmęs apie II pakopos žlugdymą?

4) Kas dar man labai nepatinka dabartinės diskusijos fone – viešojo sektoriaus puolimas.

Nu kur tau patiks, kai visą gyvenimą šitam sektoriuj viršininku dirbai

5) Mums reikėtų gerokai radikalesnių pakeitimų

Kokių dar ? Įvardink.

6) tai, kas dabar yra pasiūlyta, makroekonomine prasme yra niekas

Tai kokio b* išvis tada daryti tuos pokyčius? Ai, pala, socialinis teisingumas....

7) individuali veikla, kurios efektyvus tarifas yra kokie 9 proc

Pezalai, matosi, kad privačiam versle nedirbęs.

[DeSadas]

Kitaip tariant, skaitinių argumentų nebus, tik tamstos įsitikinimas? Aš gi, skirtingai nei jūs, pažiūrėjau, kiek sumokėjo mokesčių tas pats Wargaming - 6.3 mln eur 2023 II ketvirtis. Tai lygiai 25 mln eur per metus, afigiet suma. Tas pats Orlen 2024-tas per pusmetį sumokėjo 286 mln eur, Okseta - 162 eur, o Circle K - 136 eur.

Šaltiniai: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-nord-security
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nimai-33286853

zmogau wargamingas is nieko sumoka mokescius.. jokiu investiciju nereikia, plius algos milziniskos, ofisu nuoma, restoranai, privati sveikatos apsauga, butu nuoma.. NT kyla... tokie zmones ne burgerius valgo, knygas perka... ziauriai cia, cia juk ne furu vairuotojai, visai i kita klase pakyla Vilnius . Ties zmones kuria startupus, pritraukia investicijas ir tt tt

Orlenas (arba jo atitikmuo) ir kito paminetos imones yra kiekvienoje valstybeje.. visiskai nesuprantu ka tuo norima pasakyt.

[Stadionas]

zmogau wargamingas is nieko sumoka mokescius.. jokiu investiciju nereikia, plius algos milziniskos, ofisu nuoma, restoranai, privati sveikatos apsauga, butu nuoma.. NT kyla... tokie zmones ne burgerius valgo, knygas perka... ziauriai cia, cia juk ne furu vairuotojai, visai i kita klase pakyla Vilnius . Ties zmones kuria startupus, pritraukia investicijas ir tt tt

Orlenas (arba jo atitikmuo) ir kito paminetos imones yra kiekvienoje valstybeje.. visiskai nesuprantu ka tuo norima pasakyt.

Wargaming ir EPAM dirba 2k snukių iš 52k.

[Maalinauskas]

zmogau wargamingas is nieko sumoka mokescius.. jokiu investiciju nereikia, plius algos milziniskos, ofisu nuoma, restoranai, privati sveikatos apsauga, butu nuoma.. NT kyla... tokie zmones ne burgerius valgo, knygas perka... ziauriai cia, cia juk ne furu vairuotojai, visai i kita klase pakyla Vilnius . Ties zmones kuria startupus, pritraukia investicijas ir tt tt

Orlenas (arba jo atitikmuo) ir kito paminetos imones yra kiekvienoje valstybeje.. visiskai nesuprantu ka tuo norima pasakyt.

Ką norėjau pasakyti aiškiai pasakiau praeituose komentaruose - šios ruskijmir įmonės nesudaro reikšmingo indėlio mūsų BVP. Naudingi, bet tiesiog ne tas maštabas. Jeigu klystu - prašome man skaičiais tą argumentuoti, o ne bendrinėm frazėm iš serijos "moka mokesčius".

[DeSadas]

Ką norėjau pasakyti aiškiai pasakiau praeituose komentaruose - šios ruskijmir įmonės nesudaro reikšmingo indėlio mūsų BVP. Naudingi, bet tiesiog ne tas maštabas. Jeigu klystu - prašome man skaičiais tą argumentuoti, o ne bendrinėm frazėm iš serijos "moka mokesčius".

pamineta tik viena imone.. sudejus visas ...keli ar 10 orlenu pasidarytu, o startupu ekosistemai ir Vilniaus ekonomikai (tarp kitko vilnius laaabai daug mokesciu sunesa pensijoms) isvis neismatuojamas pinigais dalykas .

[tajus2]

Kitaip tariant, skaitinių argumentų nebus, tik tamstos įsitikinimas? Aš gi, skirtingai nei jūs, pažiūrėjau, kiek sumokėjo mokesčių tas pats Wargaming - 6.3 mln eur 2023 II ketvirtis. Tai lygiai 25 mln eur per metus, afigiet suma. Tas pats Orlen 2024-tas per pusmetį sumokėjo 286 mln eur, Okseta - 162 eur, o Circle K - 136 eur.

Šaltiniai: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-nord-security
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nimai-33286853

Matau kolega darote esminę klaidą skaičiavime. Visos paminėtos įmonės kaip Orlen, Okseta ir Circle K moka VMI akcizą už mūsų visų nupirktą kurą. Iš čia ir yra ta didelė mokesčių suma VMI. Atmetus akcizą kurui Wargamingas sumoka gerokai daugiau VMI negu visos šios paminėtos degalais prekiaujančios įmonės, išskyrus Orlen, kur sumos iš esmės sutampa. Taip kad iš esmės Wargaimngo svarba valstybės biudžetui yra panaši kaip Orlen su visa naftos perdirbimo gamykla.

Nes turbūt visi sutiksime, kad akcizą sumoka kuro vartotojai - vairuotojai, o tai jau ne įmonės nuopelnas? Nes turbūt nebūtų logiška, kad labiausiai Lietuvai naudingiausios įmonės yra kuro prekyba, alkoholio ir tabako gaminių gamybą, kur ir reikia koncentruotis?

Beje, tas pats ir su Sodra, 2024 m Wargaming sumokėta Sodra 13,4 mln EUR, Orlen 14,2 mln EUR, Circle K - 4,5 mln EUR.

Tai tiek konteksto, kad įsivertintumėte svarbą tiksliau.

[Eidvis]

Kitaip tariant, skaitinių argumentų nebus, tik tamstos įsitikinimas? Aš gi, skirtingai nei jūs, pažiūrėjau, kiek sumokėjo mokesčių tas pats Wargaming - 6.3 mln eur 2023 II ketvirtis. Tai lygiai 25 mln eur per metus, afigiet suma. Tas pats Orlen 2024-tas per pusmetį sumokėjo 286 mln eur, Okseta - 162 eur, o Circle K - 136 eur.

Šaltiniai: https://www.vz.lt/finansai-apskaita/...-nord-security
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos...nimai-33286853

edit: kol rašiau paklodę, tajus2 iš esmės pasakė tą patį, tai gaunasi tik papildymas:

Toks skaičiavimas yra labai klaidingas, nes tęsiant tokią logiką, Lietuvos ekonomikai naudingiausia yra turėti alkoholio, tabako ir kuro pardavėjus, t.y. akcizus mokančias įmones, tik kažkodėl niekas nekelia tikslų, kad Lietuvos ekonomikos pakėlimui reikia pritraukti užsienio alkoholio prekybininkus. Mokesčiai mokesčiams nelygu ir tabako pardavėjo sumokami mokesčiai nėra tas pats, kas kokios vaistus gaminančios ir juos eksportuojančios įmonės sumoketi mokesčiai, lygiai taip pat klaidingas pasakymas būtų, kad Lietuvos ekonomiką labiausiai kelia Maxima, Lidl ir Senukai, sumokantys vienus didžiausių mokesčių. Lietuvos ekonomika yra maža, visiškai priklausoma nuo eksporto, dėl to pagrindiniai Lietuvos ekonomikos ramsčiai yra ne Maxima ir ne koks degalinių tinklas, o mūsų eksportuotojai, tiek gamybos, tiek paslaugų sektoriaus. Dėl to kai Wargaming fiksuoja ~100 mln. EUR pajamas - tai reiškia, kad iš esmės tai yra iš eksporto uždirbti pinigai ir absoliuti dauguma jų, per mokesčius, atlyginimus, paslaugų pirkimą ir t.t. įsisuks Lietuvos ekonomikoje. O kai jie įsisuka - jie daro ne vieną, o keleta ciklų, t.y iš į biudžetą sumokėtų pinigų mokami atlyginimai viešojo sektoriaus darbuotojams -> jie moka mokesčius (gyventojų pamajamų, Sodra, turto), vartoja alkoholį/tabaką/kurą (akcizai), apsiperka Maximoje (PVM) ir iš jų surinktų mokesčių vėl mokami nauji atlyginimai ir vėl daromas naujas ciklas, kol galiausiai tie pinigai užsibaigia daliai pinigų su lyg kiekvienu ciklu vis išeinant į užsienį perkant importines prekes/paslaugas. Esmė yra, kad į Lietuvą atvežti 100 mln. EUR ekonomikoje sukasi ne vieną ratą ir biudžetui tai gali reikšti ir 300 mln. EUR mokesčių. Dėl to absoliuti dauguma šalių (ypač tokių mažų, kaip Lietuva) supranta, kad jų ekonomika priklauso ne nuo Maximų ir tabako pardavėjų, o nuo gamybos įmonių ir paslaugų sektoriaus eksportuotojų. Dar daugiau - eksportuotojai yra tuo geresni ir ekonomikai tuo naudingesni, kuo aukštesnės vertės produktus/paslaugas jie kuria. Aukštos pridėtinės vertės produktų ir paslaugų kūrimas yra esmė šaliai norint tapti turtinga. Wargaming, EPAM ir kitos iš Baltarusijos pabėgusios įmonės yra būtent tokios. Norint sužinoti jų indėlį į Lietuvos ekonomiką jas reikia lyginti ne su su kokiais alkoholio pardavėjais, o žiūrėti kokia yra jų dalis bendrame Lietuvos eksporte. Vien Wargaming ir EPAM 2024 eksportavo beveik už 200 mln. EUR, kas buvo apie 0,7% Lietuvos eksporto, pridėjus ir kitas, galim gauti gal net kokius 2% Lietuvos eksporto. Išvarius juos - Lietuvos ekonomika neteks ne kažkokių 25 mln. Eur mokesčių, o žymiai žymiai daugiau ir tai jau net ne mokesčiais, o procentais nuo BVP galima bus skaičiuoti.

[MedinisStrazdas]

Aš nieko tikrinti negaliu, bet pasitikiu institucijomis, juk leidimai gyventi nedalinami visiems iš eilės ir lygiai taip pat jie atimami, jei žmogus įstatymus pažeidinėja ar valstybei gali pakenkti.

Pasitikite tomis institucijomis kaip suagumo departamentu kuris rėkia kad patikrinti neįmanoma esamais resursais ir mes prisileidžiam šaliai pavojingų asmenų? Būtent problema ir yra kad leidimai dalinami visiems iš eilės.