Panevėžio pasirengimas Eurobasket 2011

[Monteq]

Kažkodėl šovė mintis, kad tą betoną galėtų leisti užpiešti profesionaliais graffiti, atrodytų tikrai išskirtinai ir šiuolaikiškai, tarkim kažką panašaus tik su sporto tematika, ką manot?:
http://illusion.scene360.com/art/115...art-of-el-mac/

[Big Cat]

Yup, ką nors krepšinio tematika - būtų šimtą kartų geriau nei tas grynas betonas

[Wycka]

Kažkodėl šovė mintis, kad tą betoną galėtų leisti užpiešti profesionaliais graffiti, atrodytų tikrai išskirtinai ir šiuolaikiškai, tarkim kažką panašaus tik su sporto tematika, ką manot?:
http://illusion.scene360.com/art/115...art-of-el-mac/

Labai gera mintis, bet man tas betonas ir dabar netrukdo...

[TAUchix]

Iškart po atidarymo gražiau arena atrodė:

Kelios arenos nuotraukos:

Matau dauguma čia esančių, kaip ir aš, sunkiai suvokiame architekto sumanymą panaudoti dekoratyvinį betoną. Gal mintis buvo gera, tik realizacija gavosi švelniai tariant prasta? Tarkime jei norėta pavaizduoti iš viršaus nusileidusį išskirtinį objektą, tuomet tas betonas gali simbolizuoti iš žemės išaugusias kolonas, laikančias svetimkūnį. Tokiu atveju kolonas verta derinti prie grindinio, t.y. atkartoti trinkelių motyvą.

Kaip dar galima būtų pagražinti estetinį arenos išorės vaizdą? Į šį klausimą manau geriausiai atsakytų dizaineriai. Mano nuomone vaizdas turi derėti prie bendros aplinkos. Graffiti - vienas iš būdų, nors man jis labiau asocijuojasi su apleistomis, underground'inėmis vietomis. Iš tiesų ir dabartinis betonas dera prie aplinkos - šalia arenos stovinčių stambiaplokščių daugiabučių namų

Kai po arenos atidarymo buvome susirinkę į miestai.net Panevėžio forumiečių meet'ą taip pat atkreipėme dėmesį į tas betonines kolonas. Pamenu buvo siūlymų jas dažyti kokia nors spalva ir padaryti naktinį apšvietimą iš viršaus. Dar buvo siūlyta jas daryti veidrodines - vizualiai paslėpti. Susitikę taip pat pastebėjome dar vieną dalyką - visos kolonos yra skirtingos, skiriasi net kiekvienos kolonos kairė ir dešinė pusės. Po ilgų vaikščiojimų ir galvojimų pagaliau pamatėme esmę - kiekvienos kolonos kairė pusė identiška jai iš kairės esančios kolonos dešinei pusei, t.y. simetrija išlaikyta ne pačioje kolonoje, o tarpe tarp gretimų kolonų

Be kolonų mums nyki pasirodė ir VIP'inė automobilių stovėjimo aikštelė tarp sankryžos ir arenos - vien plikas trinkelių grindinys. Čia mūsų manymu puikiai įsipaišytų mažoji architektūra - suoliukai, stulpeliai ir pan.

Arenos vaizdas iš viršaus (maps.lt medžiaga):

[Rydik]

Kaip jau kazkada buvau rases,pasikartosiu: kai dirbau arenos statyboj klausiau darbu vadovo, ar tas betonas liks plikas (yskaitant ir viduje esancius koridorius), atsakymas buvo, kad architekto sumanymas yra palikti plika betono,o ant jo "praeinantys zmones" pies grafiti ir panasiai realiai jei, kaip ir buvo mineta, grafiti butu nupiestas profu, ir butu sporto tematika, butu idealiausias variantas

[Wycka]

Verslo parodoje Panevėžyje — optimizmo užtaisas

Panevėžio „Cido“ arenoje prasidėjusi tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Expo Aukštaitija 2010“ pritraukė rekordiškai daug dalyvių. Pristatyti savo verslą, produkciją ir veiklą panoro 170 įmonių, švietimo įstaigų bei valstybinių organizacijų. Tokia gausybė dalyvių gerokai viršijo organizatorių lūkesčius.
Tiek įmonių ir organizacijų parodoje „Expo Aukštaitija“ nedalyvaudavo net ekonominio pakilimo laikais. Penkioliktą kartą organizuojamame renginyje pristatoma veikla – nuo paslaugų, švietimo įstaigų iki prekybos, gamybos ir net žemės ūkio.
Parodos organizatoriai sako neslėpę nuostabos, kai sužinojo, kad šiemet bus dvigubai daugiau dalyvių nei praėjusiais metais. Vėliau pabandžiusiems užsiregistruoti verslininkams teko nusivilti – didžiulėje „Cido“ arenoje jiems vietų nebeliko.
„Praėjusiais metais džiaugėmės turėdami 90 dalyvių ir manėme, kad tai geras rezultatas, šiemet jų yra jau 170, o dar 30 nepateko. Tai rodo, kad ekonomika atsigauna. Tačiau didžiausia parodos sėkmę nulėmė pakeistas jos laikas. Parodą atsisakyta susieti su miesto gimtadieniu. Todėl visi verslininkai gali dalyvauti. Tokiu metu Lietuvoje nevyksta didelių parodų, išskyrus specializuotas parodas Vilniuje ir Kaune. Reklama, darbas, prasidėję prieš pusmetį, taip pat davė vaisių – turime rekordinį skaičių dalyvių, nors to net neplanavome“, – kalbėjo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius.
„Expo Aukštaitija 2010“ pritraukė ne tik verslininkus, bet ir politikus. Jie parodos atidarymo proga vieni po kito lipo ant scenos sakyti sveikinimo kalbų. Aukščiausio rango politiku parodoje buvo švietimo ministras Gintaras Steponavičius. Jis savo dalyvavimą susiejo su švietimo įstaigomis, kurių parodoje buvo gausu.

Yra daugiau.

[TAUchix]

Kaip jau kazkada buvau rases,pasikartosiu: kai dirbau arenos statyboj klausiau darbu vadovo, ar tas betonas liks plikas (yskaitant ir viduje esancius koridorius), atsakymas buvo, kad architekto sumanymas yra palikti plika betono,o ant jo "praeinantys zmones" pies grafiti ir panasiai realiai jei, kaip ir buvo mineta, grafiti butu nupiestas profu, ir butu sporto tematika, butu idealiausias variantas

Jei būtum kalbėjęs su pačiu architektu - labiau patikėčiau, o perpasakojant gali prasidėti įvairiausių nukrypimų lietuvių liaudies motyvais

Viena yra vidaus koridoriai ir visai kas kita - išorė. Jei siūloma graffiti panaudoti ir išorėje - tuomet klausimas iki kokio aukščio? Tik ties pirmu aukštu (kur vitrininiai langai) ar iki pat viršaus? Net mažos ir iš pirmo žvilgsnio mažai lemiančios detalės gali iš esmės pakeisti visą vaizdą.

[Monteq]

Na aš būčiau linkęs manyti, kad architektas labiau derino spalvas (prie tos pačios aplinkos), nei tekstūras, galbūt todėl vieniems Arenos betonas "žiūrisi", kitiems ne. Nes tie, kuriems labiau į akis krinta betonas, kaip statybinė medžiaga, o ne kaip spalvinė išraiška, tiems jis dažniausiai nepatinka. Tai galima paaiškinti ir psichologinėmis sąsajomis. Aš esu iš tų, kuriems tinka spalva, bet ne tekstūra, todėl manau jau prie esamo spalvotos dalies tekstūrinio derinio labiau tiktų dinamiška tekstūra (ar piešiniai), kurie tiesiogiai imponuoja asociacijas su pačio statinio paskirtimi. Galbūt kai turėsiu laiko, pabandysiu pažaisti su PS ir parodyti, ka turiu omenyje ir kaip tai galėtų atrodyti.

[boo]

gan įdomu būtų tas grafiti, bet manau irgi priklauso ir kas, ir kaip bus nupaišyta. Paprasti praeiviai tai tikrai kažko ypatingo nenupaišys, tuo labiau, gali nebent apačioj pakeverzot kažką Prisiminiau, jog Tauragėj miesto aikštėj buvo prie banko sena betoninė kreiva siena, tai ją moksleivių kūrybos centro moksleiviai išpaišė ale, miesto motyvais. Tiktai pagyvino vaizdą. Dar kitoj aikštės pusėj buvo ligoninės garažų, baltų plytų sena siena, kurią išpaišė vietinis moksleivis. Tik nemačiau dar kaip atrodo tas jo piešinys

Banko siena Tauragėj

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070716/DSC03176.jpg

http://foto.terpe.lt/inkelti/20070716/DSC03168.jpg

[Rydik]

Pabandymui pamodeliavau kaip tai maždaug galėtų atrodyti (piešiniai pirmi pasitaikę, nesusiję su sportu, bet manau tiks):



Man asmeniškai toks variantas gražesnis ir labiau užbaigtas atrodo Kita vertus klausimas ar tai derėtų prie tų spalvą keičiančių plokščių..

[Big Cat]

Man patinka daug labiau nei tas betonas, kuris palieka nemalonų nedabaigtos ir skurdžios arenos įspūdį

[evaldinas]

Pabandymui pamodeliavau kaip tai maždaug galėtų atrodyti (piešiniai pirmi pasitaikę, nesusiję su sportu, bet manau tiks):

Atvaizdas


Man asmeniškai toks variantas gražesnis ir labiau užbaigtas atrodo Kita vertus klausimas ar tai derėtų prie tų spalvą keičiančių plokščių..

Neblogas variantas.

[Monteq]

Pabandymui pamodeliavau kaip tai maždaug galėtų atrodyti (piešiniai pirmi pasitaikę, nesusiję su sportu, bet manau tiks):

Atvaizdas


Man asmeniškai toks variantas gražesnis ir labiau užbaigtas atrodo Kita vertus klausimas ar tai derėtų prie tų spalvą keičiančių plokščių..

Tikrai neblogai atrodo, o dabar isivaizduokit tokius piesinius sporto tematika ir greyscale

[Panevezietis]

Galėtų prieš 2011 m krepšinio čempionatą nupiešti kokius kovingus rinktinės žaidėjų ar gerbėjų atvaizdus ar kažką kito ant sienų... Dažus po to nuvalytų. Rydik gali šią mintį pasiūlyti arenos valdytojams, čempionato organizatoriams ir kt. turintiems įtakos žmonėms.

[enigma]

Nežinau, kodėl kai kurie "bijo" pliko betono. Teko matyti ne vieną įdomų architektūros objektą, kur apdailai panaudotas paprasčiausias plikas betonas ir įspūdis tikrai teigiamas. Sporto objektui tai turėtų būti ypač tinkamas sprendimas.

Plikas betonas yra gražu ir gan neblogai dera (ir kas svarbiausia tinka, ypač koridorių, laiptinių ir kt. patalpų kaip vienas iš apdailos būdų) tam tikros paskirties visuomeniniuose pastatuose, kad ir šioje arenoje. Tai tikrai gražiau, nei tą betoną būtų tinkavę, o po to dažę ta pačia, kad ir pilka, spalva.

[Vidma]

Unikalus trekas pasirodė bevertis
2010-10-29
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ

Čempionatą tektų pirkti

Pasaulinio garso atlikėjų ir sporto garsenybių traukos centru turėjusi tapti Panevėžio „Cido“ arena verčia raudonuoti iš gėdos vietinius sporto specialistus.

Kad į šimtą milijonų litų Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšų kainavusią tarptautinio lygio areną, turinčią vienintelį Baltijos šalyse dengtą dviračių treką, plūstų profesionalūs sportininkai, į ją dar reikia investuoti bent kelis šimtus tūkstančių litų, įsitikinęs Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronislovas Pliavga.

Nors Europos dviračių sporto federacija neprieštarauja, kad 2012-aisiais būtent Panevėžyje vyktų Europos dviračių treko čempionatas, tam vienbalsiai pritarė ir Panevėžio savivaldybės Taryba, tačiau neradus finansavimo sporto fiesta Aukštaitijos sostinę aplenks.

Rengti čempionatą Lietuvai kainuotų 1,3 mln. litų, Lietuvos dviračių federacija prašo finansiškai prisidėti ir Panevėžį. Pasak B.Pliavgos, miesto indėlis į čempionatą siektų 300 tūkst. litų – tiek kainuotų moderni tarptautinio lygio varžyboms reikalinga įranga.

Gėda prieš sportininkus

B.Pliavgos nuomone, finansiškai prisidėti turėtų ne tik Savivaldybė, bet ir „Cido“ areną valdanti privati bendrovė.

„Arenos statybą finansavo Europos Sąjunga ir Vyriausybė, todėl dabar Panevėžiui neprisidėti prie joje galinčių vykti renginių būtų keista. Bet konkursą arenai valdyti laimėję verslininkai irgi žino, kam tas statinys turi būti skirtas, ir jų pagrindinė pa-reiga – paruošti bazę taip, kad arena galėtų funkcionuoti. Į Šiaulių areną malonu net nuvažiuoti, ne taip, kaip į Panevėžio“, – įsitikinęs B.Pliavga.

Kūno kultūros ir sporto centro vadovas pripažįsta, kad į tokią areną, kokia yra dabar, pakviesti profesionalius sportininkus gėda. Jo tvirtinimu, kad maždaug 6 mln. litų kainavęs dviračių trekas būtų populiarus tarp sportininkų, trūksta dar daugelio dalykų. B.Pliavgos teigimu, arenoje nėra jokios tinkamos įrangos, kad treke galėtų vykti treniruotės, varžybos.

„Praėjusį savaitgalį buvo gėda prieš trenerius ir sportininkus, susirinkusius į Lietuvos dviračių treko čempionatą. Jis organizuotas tikrai prastai. Net sirgaliai stebėjosi, kad tokį treką turinčioje arenoje teisėjai kaip sovietiniais laikais naudojosi chronometrais, kai visur laiką fiksuoja elektroninė įranga. Sportininkai priversti kasdien į treniruotes vežtis po 5000 eurų kainuojančius dviračius, nors viso pasaulio arenose įrengti boksai jiems laikyti. Panevėžio arenoje net nėra trenerių kabinetų, kur galėtų pasidėti treniruočių medžiagą“, – vardijo B.Pliavga.

Treku nesuviliojo

Apie tai, kad įsirengęs unikalų ir aukšto lygio treką Panevėžys negalės juo naudotis be specialios įrangos, sportininkai kalbėjo dar prieš arenos atidarymą. Tačiau miesto valdžioje viena kitą keitusioms politinėms partijoms tuomet labiau nei sportas rūpėjo pasiimti laurus ir sužibėti per arenos atidarymą.

B.Pliavga neabejoja: vien tik treku, nors atsiėjusiu milijonus litų, Panevėžys profesionalių sportininkų neprivilios. „Kalbos, kad į „Cido“ areną suvažiuos minios sportininkų, taip ir liks kalbomis, jeigu čia nebus jiems normalių sąlygų sportuoti“, – įsitikinęs Kūno kultūros ir sporto centro vadovas.

Arenos krikštatėviu laikomas Tarybos narys Vidmantas Urbonas tvirtina, kad ją statant buvo bandyta sutaupyti lėšų ir elektroninei įrangai, ir dviračių boksams. Tačiau esą dėl 2007–2008 m. kosminių statybos kainų tam pinigų neliko. V.Urbonas pritaria, kad neužbaigus arenos in-frastruktūros milijoninės vertės unikalusis trekas liko kone bevertis.

„Pasaulinėse arenose valanda tokio treko nuomos kainuoja per 100 eurų, dar tiek pat sportininkai sumoka už boksų dviračiams laikyti nuomą. Nors į Panevėžį ir atvažiuotų treniruotis sportininkai, kur jiems reiktų pasidėti savo dviračius?“ – svarstė V.Urbonas.

Jo nuomone, investuoti į treką turinčią areną privalėtų ne Savivaldybės konkursą ją valdyti laimėję verslininkai, o specifinius renginius organizuojanti Dviračių federacija.

Plačiau skaitykite 2010 m. spalio 29 d. „Sekundėje“.

[balabanas]

Plikas betonas yra gražu ir gan neblogai dera (ir kas svarbiausia tinka, ypač koridorių, laiptinių ir kt. patalpų kaip vienas iš apdailos būdų) tam tikros paskirties visuomeniniuose pastatuose, kad ir šioje arenoje. Tai tikrai gražiau, nei tą betoną būtų tinkavę, o po to dažę ta pačia, kad ir pilka, spalva.

pritariu man ir be grafičio gražiai atrodo....

[TAUchix]

Unikalus trekas pasirodė bevertis

Pilnas straipsnis:

http://sportas.delfi.lt/national/pan....d?id=37997723

Inga Kontrimavičiūtė , „Sekundė“

Darbas nebaigtas. Kad į daugiau nei šimtą milijonų litų Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšų kainavusią tarptautinio lygio „Cido“ areną, turinčią vienintelį Baltijos šalyse dengtą dviračių treką, plūstų profesionalūs sportininkai, į ją dar reikia investuoti bent kelis šimtus tūkstančių litų. Kodėl Panevėžio sporto specialistai raudonuoja prieš kitų miestų kolegas, domėjosi leidinys „Sekundė“.

Pasaulinio garso atlikėjų ir sporto garsenybių traukos centru turėjusi tapti Panevėžio „Cido“ arena verčia raudonuoti iš gėdos vietinius sporto specialistus.

Čempionatą tektų pirkti

Kad į šimtą milijonų litų Europos Sąjungos, valstybės ir Savivaldybės lėšų kainavusią tarptautinio lygio areną, turinčią vienintelį Baltijos šalyse dengtą dviračių treką, plūstų profesionalūs sportininkai, į ją dar reikia investuoti bent kelis šimtus tūkstančių litų, įsitikinęs Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktorius Bronislovas Pliavga.
REKLAMA

Nors Europos dviračių sporto federacija neprieštarauja, kad 2012-ais būtent Panevėžyje vyktų Europos dviračių treko čempionatas, tam vienbalsiai pritarė ir Panevėžio savivaldybės Taryba, tačiau neradus finansavimo sporto fiesta Aukštaitijos sostinę aplenks.

Rengti čempionatą Lietuvai kainuotų 1,3 mln. litų, Lietuvos dviračių federacija prašo finansiškai prisidėti ir Panevėžį. Pasak B. Pliavgos, miesto indėlis į čempionatą siektų 300 tūkst. litų – tiek kainuotų moderni tarptautinio lygio varžyboms reikalinga įranga.

Gėda prieš sportininkus

B. Pliavgos nuomone, finansiškai prisidėti turėtų ne tik Savivaldybė, bet ir „Cido“ areną valdanti privati bendrovė.

„Arenos statybą finansavo Europos Sąjunga ir Vyriausybė, todėl dabar Panevėžiui neprisidėti prie joje galinčių vykti renginių būtų keista. Bet konkursą arenai valdyti laimėję verslininkai irgi žino, kam tas statinys turi būti skirtas, ir jų pagrindinė pareiga – paruošti bazę taip, kad arena galėtų funkcionuoti. Į Šiaulių areną malonu net nuvažiuoti, ne taip, kaip į Panevėžio“, – įsitikinęs B. Pliavga.

Kūno kultūros ir sporto centro vadovas pripažįsta, kad į tokią areną, kokia yra dabar, pakviesti profesionalius sportininkus gėda. Jo tvirtinimu tam, kad maždaug 6 mln. litų kainavęs dviračių trekas būtų populiarus tarp sportininkų, trūksta dar daugelio dalykų.

B. Pliavgos teigimu, arenoje nėra jokios tinkamos įrangos, kad treke galėtų vykti treniruotės, varžybos.

„Praėjusį savaitgalį buvo gėda prieš trenerius ir sportininkus, susirinkusius į Lietuvos dviračių treko čempionatą. Jis organizuotas tikrai prastai. Net sirgaliai stebėjosi, kad tokį treką turinčioje arenoje teisėjai kaip sovietiniais laikais naudojosi chronometrais, kai visur laiką fiksuoja elektroninė įranga.

Sportininkai priversti kasdien į treniruotes vežtis po 5 tūkst. eurų kainuojančius dviračius, nors viso pasaulio arenose įrengti boksai jiems laikyti. Panevėžio arenoje net nėra trenerių kabinetų, kur galėtų pasidėti treniruočių medžiagą“, – vardijo B. Pliavga.

Treku nesuviliojo

Apie tai, kad įsirengęs unikalų ir aukšto lygio treką Panevėžys negalės juo naudotis be specialios įrangos, sportininkai kalbėjo dar prieš arenos atidarymą. Tačiau miesto valdžioje viena kitą keitusioms politinėms partijos tuomet labiau nei sportas rūpėjo pasiimti laurus ir sužibėti per arenos atidarymą.

B. Pliavga neabejoja, kad vien tik treku, nors atsiėjusiu milijonus litų, Panevėžys profesionalių sportininkų neprivilios.

„Kalbos, kad į areną suvažiuos minios sportininkų, taip ir liks kalbomis, jeigu čia nebus jiems normalių sąlygų sportuoti“, – įsitikinęs Kūno kultūros ir sporto centro vadovas.

Arenos krikštatėviu laikomas Tarybos narys Vidmantas Urbonas tvirtina, kad ją statant buvo bandyta sutaupyti lėšų ir elektroninei įrangai, ir dviračių boksams. Tačiau esą dėl 2007–2008 m. kosminių statybos kainų tam pinigų neliko. V. Urbonas pritaria, kad neužbaigus arenos infrastruktūros milijoninės vertės unikalusis trekas liko kone bevertis.

„Pasaulinėse arenose valanda tokio treko nuomos kainuoja per 100 eurų, dar tiek pat sportininkai sumoka už boksų dviračiams laikyti nuomą. Nors į Panevėžį ir atvažiuotų treniruotis sportininkai, kur jiems reiktų pasidėti savo dviračius?“ – svarstė V. Urbonas.

Jo nuomone, investuoti į treką turinčią areną privalėtų ne Savivaldybės konkursą ją valdyti laimėję verslininkai, o specifinius renginius organizuojanti Lietuvos dviračių federacija.

Įžvelgia spekuliacijas

„Cido“ areną valdančios bendrovės „Panevėžio arena“ generalinis direktorius Dainius Visackas nesutinka su priekaištais, esą dviratininkams per prastos sąlygos sportuoti.

„Ar be kabinetų treneriams negali vykti varžybos? Kam reikalingi dviračių boksai, jei varžybos trunka tris dienas? Pasauliniame treko čempionate Lenkijoje irgi nebuvo nieko daugiau, kas yra Panevėžio arenoje, bet tai varžyboms netrukdė“, – pažymėjo D. Visackas.

Direktorių stebina, kad problemą dėl arenos kelia vietiniai sporto žinovai, o tarptautiniai specialistai ją tik giria.

„Kodėl dviračių federacija nesipiktina, kad nėra elektroninių laiko matavimo prietaisų ar trenerių kabinetų? Toks įspūdis, kad vietiniai tuo bando spekuliuoti“ – svarsto direktorius.

D. Visackas abejoja, ar verta investuoti kelis šimtus tūkstančių litų į įrangą, kuri per metus būtų panaudojama vos porą trejetą kartų.

„Gal geriau ją nuomoti? Bet kokiu atveju mes nenusiteikę investuoti, nes sutartimi su Savivaldybe nesame to įsipareigoję“, – tvirtino direktorius.

Reikalauja milijoninių investicijų

Į Panevėžio arenos statybas investuota per 120 mln. litų, iš jų 25 mln. litų – miesto Savivaldybės lėšos. Konkursą valdyti areną laimėjusiai „Panevėžio arenai“ miesto Savivaldybė sutartyje įsipareigojusi per metus sumokėti 2,06 mln. litų koncesijos mokestį.

Dėl sunkios finansinės padėties 2009-ais Savivaldybė arenos valdytojams sumokėjo 1,86 mln. litų. Artimiausiu laiku verslininkai ir Savivaldybės atstovai žada pradėti derybas dėl koncesijos mokesčio sumažinimo.

Kad šimtamilijoninės vertės arenoje vyktų tarptautinės sporto varžybos, reikalingos papildomos investicijos.

Už teisę organizuoti 2011-ų metų Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas Panevėžyje Savivaldybė sutiko per šiuos ir kitus metus Lietuvos krepšinio federacijai sumokėti 2,5 mln. litų. Mainais už tai federacija žada ateinančius penkerius metus kasmet Panevėžyje organizuoti ne mažiau nei 24 tarptautines krepšinio rungtynes.

Teisė 2012-ais arenoje surengti Europos dviračių treko čempionatą Savivaldybei kainuotų 300 tūkst. litų.

Kai kurie Tarybos nariai reikalauja miesto mero Vitalijaus Satkevičiaus kreiptis į Valstybės kontrolę atlikti auditą, kodėl į areną investavus daugiau nei šimtą milijonų litų liko nebaigta sporto varžyboms reikalinga infrastruktūra.

[enigma]

čia reikia gilesnės analizės, o ne vien tai, ką tas bulvarinis dienraštis pripeckiojo.

[fredis]

Geriausias trekas Baltijos šalyse netikiu, kad negavo pinigų iš ES moderniai aparatūrai pirkti, kad galėtų vykti aukščiausio rango varžybos. Tas pats, jei sudėjus parketą krepšinio arenoje, pasakytų, kad be kubo negali vykti aukščiausio rango varžybos....