man tai kyla klausimas,kodel komanda neatsiriboja nuo zurnalistu? Manu tai tikrai nepadeda susikaupti. Toks tumalovicius net likus valandai iki rungtyniu tam paciam autobuse vaziuoja.
Norint eiti toliau (jei ketvirtfinalyje įveikiam Graikiją arba Slovėniją), su Prancūzija ar Ispanija bet kokiu atveju reikės susitikti. Didelis klausimas, kuri parankesnė? Guodžia nebent iš kažkur ištrauktas dėsnis (neaišku, ar kuo nors pagrįstas), kad viename turnyre tą pačią komandą iš eilės du kartus aplošti labai sunku. Tai vėl žaidžiant su prancūzais ar ispanais jau kaip ir būtų Lietuvos eilė laimėti. Man atrodo, kad puolime prieš ispanus gal netgi lengviau žaisti, nes prancūzų rankų, kaip sakė komentatorius, pilna visur. Aišku, baisokai atrodo pirmosios Lietuvos rungtynės su ispanais, bet tada tiesiog buvo jų diena. O kai buvo ne jų diena, tai sugebėjo pralaimėti ir turkams. O prancūzai kol kas dar niekam nepralaimėjo . Rytoj bus įdomios rungtynės Prancūzija-Ispanija. Šiaip žiūrint į pavardes, tai tos dvi komandos tikrai galingos ir vertos finalo, norint jas įveikti reikia sužaisti idealiai ir parodyti kažką ypatingo. Lietuviai vakar tikrai neatrodė beviltiškai, bet matėsi, kad žaidžia susikaustę. Vėlgi psichologija - neįmeta vienas, nepataiko kitas, pora klaidų ir visa komanda krenta į duobę. Būtų pakakę keleto sėkmingų atkarpų, kaip žaidžiant su serbais, atgavus emocinį pranašumą pradėtų pataikyti visi. Bet, matyt, prancūzų gynyba neleido atsirasti tokioms atkarpoms - žiūrovams toks krepšinis negražus, bet užtai efektyvus. Anot prancūzų, serbai su lietuviais žaidė be gynybos. Tai prancūzai padarė iš to išvadas ir neleido svaidyti iš bet kur. O šiaip abiejų komandų statistiniai rodikliai labai panašūs, dvitaškius prancūzai metė tik 2 proc. taikliau. Pagrindinis jų pranašumas - perimti kamuoliai (11). Lietuva perėmė tik 6.
Comment