Šiaip įdomu

[andyour]

Senattvė... Ne, aš ne tavo amžiaus. Bet dar ne vėlu. Vyresnių tėvų vaikai būna su aukštesniu intelektu.

Nustebęs tada, kodėl pažiūros tokios gan senamadiškos Gal gali atskleisti, kas gyvenime įtakojo tokią mąstyseną? Aš nesu nusistatęs prieš, nes iš prigimties nesu agresyvus. Ir svarbiausia, iš kartos į kartą tokių žmonių daugėja. Agresija tai laukinių gyvūnų požymis.
Kiek pamenu esi pasisakęs prieš emigraciją, kaip prieš populiacijos mažėjimą, dėl to, kad tu nebegausi tokios pensijos kokia gauna dabartiniai pensininkai. Tai tam tau reikalingas populiacijos augimas, kurio nenori pakeisti tavo minėtais "spalvotaisiais". Ir bijai, kad homoseksualizmas gali išplisti kaip virusas? Nemanai, kad tai paranojiška?

[Irma]

Nustebęs tada, kodėl pažiūros tokios gan senamadiškos Gal gali atskleisti, kas gyvenime įtakojo tokią mąstyseną? Aš nesu nusistatęs prieš, nes iš prigimties nesu agresyvus. Ir svarbiausia, iš kartos į kartą tokių žmonių daugėja. Agresija tai laukinių gyvūnų požymis.

Paprastai žmogus vertinimus daro, nulemtas savo vertybinių savybių, kurios susiformuoja socialinės aplinkos poveikio išdavoje.
Tačiau gali būti ir biologinių prielaidų, vertinant žmogaus elgesį (kažkas kelia instinktyvų pasišlykštėjimą, kažkas inkstinktyviai gąsdina).

Biologinės agresijos pagrindą sudaro išgyvenamumo instinktų visuma.

Kai asmuo jaučia/mato grėsmę išlikimui, tai natūrali gynybinė reakcija.

Beje, su tuo, kad agresija būdinga tik gyvūnams, nesutikčiau. Piktybinė agresija būdinga, išimtinai tik žmonėms.

[andyour]

/\ A|1 valdo instinktai.

[Petrozilijus Cvakelmanas]

Greit suklestėjo? Šiaip, vienintelis laikas žmonijos istorijoje, kai Kinija neklestėjo ir nebuvo turtingiausia ir galingiausia pasaulio valstybė yra maždaug paskutiniai 200 metų...

Vieną nulį pridėjus truputį arčiau teisybės būtų.

[tajus]

Vieną nulį pridėjus truputį arčiau teisybės būtų.

Kinija ir Indija iš tikro buvo didžiausios pasaulio ekonomikos iki pramonės perversmo Europoj ir po to JAV. Aš taip pat buvau pakankamai nustebęs, kad šitie faktai Lietuvoj mokomos pasaulio istorijos yra nutylėti...

[Lettered]

Kinija ir Indija iš tikro buvo didžiausios pasaulio ekonomikos iki pramonės perversmo Europoj ir po to JAV. Aš taip pat buvau pakankamai nustebęs, kad šitie faktai Lietuvoj mokomos pasaulio istorijos yra nutylėti...

Nieko keisto, visose šalyje yra didesnis mažesnis egocentrizmas. Šiuo atveju, mes galvojam, kad Europa yra geriausia, svarbiausia; visada tokia buvo ir bus

[Hortis]

Kinija ir Indija iš tikro buvo didžiausios pasaulio ekonomikos iki pramonės perversmo Europoj ir po to JAV. Aš taip pat buvau pakankamai nustebęs, kad šitie faktai Lietuvoj mokomos pasaulio istorijos yra nutylėti...

Didelės ekonomikos jos buvo dėl didžiulio gyventojų skaičiaus, tačiau tiek Kinija, tiek Indija visada buvo labai statiškos šalys, jų ekonomikoje, socialinėje santvarkoje, lyginant kokį V a. pr. Kr. ir XVIII a. po Kr. permainų beveik neįvyko, jos faktiškai užsikonservavo nuo pat civilizacijų atsiradimo tose teritorijose pradžios, tuo jos labai skyrėsi nuo Europos šalių, kuriose viena socialinė santvarka nuolat keitė kitas, o įvairūs išradimai bei inovacijos bent jau nuo Naujųjų amžių buvo pakankamai greitai panaudojami ir praktiškai.

[Lettered]

Europos perspektyvos:

ES praeities pasiekimai daugiausia buvo susiję su įvykiais
Europoje. Vykdant nuoseklius integracijos etapus, Europos išorės sąlygos išliko palyginti stabilios. Šiandien padėtis
kaip niekada skiriasi. Pasaulį užgriuvo sparčios permainos.
Per ateinančius dvidešimt metų ne tik susiformuos keletas
galios polių, bet pasaulio svorio centras pasistūmės į Aziją
ir į pietus, atsiras naujų viešųjų bei privačiųjų subjektų,
stiprės tarpvalstybinės institucijos. Dabartinės problemos,
su kuriomis susiduria Europa, kyla tiek dėl įvykių už
jos ribų, tiek dėl ES neryžtingumo į juos reaguoti. Jeigu
Sąjunga nori užsitikrinti ateitį, jai reikės pakoreguoti savo
tikslus ir politiką, kad galėtų atsilaikyti šiame sparčiai besikeičiančiame
pasaulyje. Per pastaruosius dvidešimt metų būta sukrėtimų, tačiau
tikėtina, kad ateinantys dvidešimt metų atneš dar daugiau
neramumų. Formuojasi naujas daugiapolis pasaulis,
kuriame galia yra nevienalytė, o tarptautinių įvykių dinamika
tampa vis sudėtingesnė. ES ekonomika auga lėčiau
nei jos pagrindinių konkurentų, todėl jos sukuriamo pasaulio
turto dalis neišvengiamai mažėja. ES ekonomika, grindžiama
novatoriškumu ir kūrybiškumu, nuo seno rėmėsi
jos žmogiškuoju kapitalu. Tačiau dabar kiti regionai juda
pirmyn daugiau investuodami į mokslinius tyrimus, technologinę
plėtrą ir inovacijas. Prognozuojama, kad iki 2030 m.
Azija turėtų būti mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo
priešakyje, gamindama didesnės pridėtinės vertės prekes,galinčias pakeisti gamybos būdus ir apskritai gyvenimo
kokybę.
...
Daugelį šių pokyčių paspartino dabartinė finansų ir ekonomikos
krizė – pati sunkiausia tokio pobūdžio nuo Didžiosios
depresijos laikų, tad ES prireiks kelerių metų, kad visiškai
po jos atsigautų. Krizė išryškino daugumos Europos
ekonomikos sričių struktūrinius trūkumus: menką našumą,
struktūrinį nedarbą, nepakankamą darbo rinkos lankstumą,
pasenusius gebėjimus ir menką ekonomikos augimą.
Tuo pačiu metu dėl švelnesnio krizės poveikio tokiose
šalyse, kaip Kinija bei Indija, ir daug greitesnio jų atsigavimo
daugelis linkę laikytis ne tokio palankaus požiūrio į
pasaulio ekonomikai poveikį darančius sparčius pokyčius.
Šiuo metu nerimaujama, kad besiformuojančios ekonomikos
šalys, pasinaudodamos Europos struktūriniais trūkumais,
gali realizuoti visą savo ekonomikos potencialą. Iš
tiesų, šiuo metu vykstantys ekonominių rezultatų pokyčiai
gali būti abipusiai naudingi, dėl to gali padidėti visų šalių
investicijų, prekybos ir vartojimo lygis. Tačiau ES negali
daryti prielaidos, kad likusių šalių ekonomikos augimas
būtinai bus abipusiai naudingas. Jei ES neprisitaikys prie
pasaulinės ekonomikos poreikių, egzistuoja realus pavojus,
kad santykinis Europos ekonomikos smukimas gali tapti
absoliučiu.
Po 50 metų trukusio konsolidavimo, vykdyto pasitelkiant
tiek gilinimo, tiek plėtimo priemones, ES turi iš esmės
pasirinkti. 2010 m. ES galėtų reikšti naujo etapo pradžią ir
per artimiausius 50 metų Europa galėtų įtvirtinti savo, kaip
ryžtingo pasaulinės svarbos subjekto, vaidmenį pasaulyje
arba, kitu atveju, Sąjunga ir jos valstybės narės galėtų
būti nustumtos į pakraštį ir tapti vis mažiau svarbiu Azijos
žemyno vakariniu pusiasaliu.
Pasaulinio masto užmojai anaiptol neturėtų reikšti, kad
būtų vykdoma mažiau vidaus reformų: Europos Sąjunga
negalės užsitikrinti įtakos išorėje neužtikrinusi tvirto ekonomikos
augimo ir vidaus sanglaudos visoje savo teritorijoje.
Tačiau aišku, kad dabartinėje epochoje reikia veikti pasauliniu
mastu – tai transformacijos metas, kai atsiranda naujų
laimėtojų ir pralaimėtojų. Jeigu nenorime stoti į pralaimėtojų
gretas, jau dabar turime imtis ryžtingų veiksmų.
...
Per pastaruosius du dešimtmečius žiniomis grindžiamos bei
kūrybinės pramonės ir paslaugų šakos smarkiai išsiplėtė ir
tapo pagrindiniais darbo vietų ir ekonomikos dinamiškumo
ramsčiais Europoje. Laikai, kai ES konkurencinio pranašumo
rodiklis buvo išlaidos atlyginimams, seniai praėjo. Šiandien
svarbiausi kriterijai yra protas, novatoriškumas ir kūrybiškumas.
Būtent jie yra būsimo Europos klestėjimo garantas.
Gyvename pasaulyje, kuriam reikia ne tik didelės vertės
produktų ir rinkų, bet vis labiau reikia ir didelės vertės
gebėjimų.
Visgi šiose gebėjimų lenktynėse Europa atsilieka. Jei dabartinės
investavimo tendencijos nepakis, iki 2025 m. Azija
gali užimti pirmaujantį vaidmenį mokslo ir technologinės
plėtros srityje ES ir Jungtinių Valstijų sąskaita.

http://www.consilium.europa.eu/uedoc...3210249LTC.pdf

[index]

Didelės ekonomikos jos buvo dėl didžiulio gyventojų skaičiaus, tačiau tiek Kinija, tiek Indija visada buvo labai statiškos šalys, jų ekonomikoje, socialinėje santvarkoje, lyginant kokį V a. pr. Kr. ir XVIII a. po Kr. permainų beveik neįvyko, jos faktiškai užsikonservavo nuo pat civilizacijų atsiradimo tose teritorijose pradžios, tuo jos labai skyrėsi nuo Europos šalių, kuriose viena socialinė santvarka nuolat keitė kitas, o įvairūs išradimai bei inovacijos bent jau nuo Naujųjų amžių buvo pakankamai greitai panaudojami ir praktiškai.

Ar reikia priminti kas išrado popierių, paraką, kompasą, šilką, arbatą ir t.t.?

[Hortis]

Ar reikia priminti kas išrado popierių, paraką, kompasą, šilką, arbatą ir t.t.?

Nereikia priminti, nes ir pats puikiai tai žinau, bet aš minėjau apie inovacijų naudojimą praktikoje, pvz., kad ir parako pavyzdys, kurį kinai nepaisant visų karų, sugalvojo panaudoti tik fejerverkams. O socialinės šalies būklės per tūkstantmečius visi šie išradimai nei kiek nepakeitė, jokios socialinės - ekonominės raidos per tūkstantmečius nevyko.

[index]

Nereikia priminti, nes ir pats puikiai tai žinau, bet aš minėjau apie inovacijų naudojimą praktikoje, pvz., kad ir parako pavyzdys, kurį kinai nepaisant visų karų, sugalvojo panaudoti tik fejerverkams. O socialinės šalies būklės per tūkstantmečius visi šie išradimai nei kiek nepakeitė, jokios socialinės - ekonominės raidos per tūkstantmečius nevyko.

Tai jei kinams jų santvarka su tėvišku vadu-imperatorium-CK generaliniu tinka (Beje, pagrįsta tūkstantmete jų Konfucianizmo filosofija) tai kam kažką keisti. O vadas jiems tik geras tinka. Jei ne tai jį greitai ir kruvinai nuverčia.

[Wycka]

Senattvė... Ne, aš ne tavo amžiaus. Bet dar ne vėlu. Vyresnių tėvų vaikai būna su aukštesniu intelektu.

/\ Reikės patikrinti. Girdėjau kitokių nuomonių.

[Al1]

Nustebęs tada, kodėl pažiūros tokios gan senamadiškos Gal gali atskleisti, kas gyvenime įtakojo tokią mąstyseną? Aš nesu nusistatęs prieš, nes iš prigimties nesu agresyvus. Ir svarbiausia, iš kartos į kartą tokių žmonių daugėja. Agresija tai laukinių gyvūnų požymis.
Kiek pamenu esi pasisakęs prieš emigraciją, kaip prieš populiacijos mažėjimą, dėl to, kad tu nebegausi tokios pensijos kokia gauna dabartiniai pensininkai. Tai tam tau reikalingas populiacijos augimas, kurio nenori pakeisti tavo minėtais "spalvotaisiais". Ir bijai, kad homoseksualizmas gali išplisti kaip virusas? Nemanai, kad tai paranojiška?

Senamadiškos? Nei kiek. Pažįstu daug už mane jaunesnių, kurių pažiūros panašios. O tu manai, kad aš vaikštau ir snukius daužau? Nors kartais tikrai daug kam reikėtų užvožti. Deja, galva rankoms ir kojoms valios neduoda.
Pensininkai tik viena medalio pusė. Negi tu manai, kad Lietuvių tauta ir valstybė išliks, jei gyventojai išsilakstys? Ar tai nusispjauti ant tautos ir valstybės? Deja, visa šiuolainikė ekonomika yra paremta tuo. Todėl tai yra pagrindas ir būtinybė ekonomikos augimui. Yra du keliai - arba populiacija gausėja dėl imigrantų, arba vietinių gimstamumo didėjimo ir kartų atsinaujinimo.
Mažėjant gyventojų, dauguma ekonominių veiklų tampa nuostolingomis, be perspektyvų plėtrai, be darbo jėgos... Gamyba nevystoma ir daug paslaugų iš viso neteikiamos dėl per mažo vartotojų skaičiaus, net jei darbuotojų ir yra...
Infrastruktūros išlaikymas tampa vis brangesniu, nes ja naudojasi vis mažiau žmonių, jai išlaikyti surenkama vis mažiau mokesčių, o jie dar ir auga. Masto ekonomija daugelyje sričių, anksčiau veikusi, nebeveikia...
Taip, homoseksualizmas yra grėsmę visuomenei.

Tiktai tikėjimu, meile, darbu ir medikamentais galima išgydyti baisią ligą - homoseksualizmą.

/\ A|1 valdo instinktai.

Tavęs nevaldo?

Tai jei kinams jų santvarka su tėvišku vadu-imperatorium-CK generaliniu tinka (Beje, pagrįsta tūkstantmete jų Konfucianizmo filosofija) tai kam kažką keisti. O vadas jiems tik geras tinka. Jei ne tai jį greitai ir kruvinai nuverčia.

Mums tokios reikia.

[andyour]

/\
Niekas ir taip nenori dirbti tose gamyklose. Ir tu vistiek manai, kad homoseksualizmas išplis ant tiek, kad tai turės įtakos populiacijai? Vienas vaikas šeimoje mažina mūsų populiaciją, o ne keli tūkstančiai homoseksualų. Sugalvok ką nors naujo, nebejuokinga jau

[Al1]

O kelių procentų homoseksualų kontingentas nors vieną vaiką pagimdo? Surogatinių ir netyčiukų su priešinga lytimi neįskaitant.

Įdomu, kokį tokį darbą lietuviai dirba emigracijoje. Daugiausia dirba gamyklose ir statybose, žemės ūkyje. Ir nieko. Mokėtų padoriai tai ir Lietuvoje dirbtų. O tavo nusišnekėjimas, kad niekas nenori dirbti gamyklose yra tik tavo fantazija. Nejuokink.

[andyour]

O kodėl kažkas turėtų daugiau mokėti, pažiūrėk kaip kinai pluša už kelis šimtus dolcų. Ir taip, homoseksualai mažina populiaciją, bet tai lašas jūroje. Čia tas pats kas užsiimti sveika gyvensena, bet valgyti daržoves su nitratais, vartoti vaistus, dirbti kenksmingomis sąlygomis, kvepuoti užterštu oru ir t.t.

[Al1]

Gal tu vergvaldys darbdavys? Keli procentai populiacijos ne lašas jūroje. O jei jų daugės, tai ir įtaka demografijai taip pat didės.

[andyour]

Kad bent išlaikyti pastovią populiaciją, reikia 3 vaikų kiekvienoje šeimoje. Depopuliacija vyksta dėl visos populiacijos kaltės, o tu čia plėšaisi dėl tų kelių procentėlių. Nematau išvis logikos.

[Wycka]

Kad bent išlaikyti pastovią populiaciją, reikia 3 vaikų kiekvienoje šeimoje. Depopuliacija vyksta dėl visos populiacijos kaltės, o tu čia plėšaisi dėl tų kelių procentėlių. Nematau išvis logikos.

Įsitvirtinus Rozos Liuksemburg ir Klaros Cetkin idėjoms išsivysčiusiose Vakarų pasaulio valstybėse, šeimų vidurkio 3 vaikai jau tikriausiai niekada nebus, iki pat Vakarų civilizacijos žlugimo (visos civilizacijos anksčiau ar vėliau žlunga).

[andyour]

Nėra ir nebebus to vidurkio. Žmonės nenori net vos 3 vaikų