Šiaip įdomu

[Wycka]

Naujų planetų atradimas nereiškia, kad bus aptikta nežemiška gyvybės forma

Žymaus astronomo prognozės gali nuliūdinti tuos, kurie tikisi jau greitai išvysti ateivius. Jis sako, kad labai tikėtina, jog visoje visatoje mes, žmonės, esame vienintelė gyvybės forma. Net jei visatoje yra dešimtys tūkstančių planetų panašių į Žemę, jų sąlygos nėra tokios, kad jose galėtų egzistuoti gyvybė.
Harvardo universiteto profesorius Howardas Smithas tiki, kad egzistuoja tik labai nedidelė tikimybė, kad žmonija kada nors atras kitą gyvybės formą, tačiau šansai, kad su ja pavyks užmegzti abipusį kontaktą yra maži.
Šiai dienai astronomai yra atradę apie 500 planetų. Mokslininkai spėja, kad tokių neatrastų planetų egzistuoja milijardai. H. Smithas pabrėžia, kad didžioji dalis šių planetų yra per arti, arba per toli nuo jų sistemų Saulių, todėl dėl pernelyg ekstremalių paviršiaus temperatūrų, gyvybė joje negali egzistuoti.
Kitų planetų neįprastos orbitos sudaro sąlygas, neįmanomas vandens egzistavimui. O vanduo yra visoms gyvybės formoms būtinas elementas. H. Smithas sako: „Per visus tyrimų metus mes sužinojome, kad kitos planetos skiriasi nuo mūsiškės.
Kiek mums yra žinoma jose neegzistuoja ir negali egzistuoti gyvybė. Naujai gaunama informacija apie ką tik atrastas planetas, mums perša išvadą, kad visatoje mes esame vieni.
Tokių saulės sistemų kaip mūsiškė, tėra tik keletas. Tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog gali egzistuoti planetų, kuriose gyvena protingos gyvybės formos.“
Šio žinomo astronomo tyrimai kardinaliai prieštarauja kitų mokslininkų tvirtinimams, kurie aiškina, kad ateiviai neabejotinai egzistuoja.
Praėjusį mėnesį profesorius Stephenas Hawkingas sakė, kad jei visatoje yra milijardai įvairių galaktikų, tikėtina, kad taip pat yra ir kitų gyvybės formų.
Londono universiteto mokslininkai taip pat neseniai tvirtino, kad kitos gyvybės formos gali egzistuoti 40 tūkstančių kitų planetų. H. Smithas tokius teiginius vadina „optimistiškais“.
Jis sako: „Net jei ir egzistuoja kitos protingos gyvybės formos, tikėtina, kad jos nepagauna mūsų planetos siunčiamų signalų. Taip pat mūsų mokslininkai nepagauną jų siunčiamų signalų, jei tokie yra.
Tikimybė, kad dviejų protingų formų sukurtos technologijos sutaptų, yra labai maža. Todėl aš manau, kad tokia komunikacija yra bevaisė ir tokia ji liks dar kelis amžius“.

[Furbo]

Autofabrik

Nu tai sukonstruokit kas nors tokį

Pradėkit žiūrėt nuo 35 s.

[Recoiler]

Atvaizdas

Draugės atlikas bandymas.

Eksperimentas laikomas sėkmingu atsikartojus jam tris kartus iš eilės esant toms pačioms sąlygoms Ir šiaip čia daug niuancų gali būti: koks vanduo naudotas (paprastas, distiliuotas ar dejonizuotas), kaip užkimšti ir kuom mėgintuvėliai (ar kamščiai sterilūs), ar mėgintuvėliai nauji buvo (ar sterilūs), ar mėginiai paruošiami buvo steriliomis sąlygomis ar ne ir t.t. Asmeniškai manau, kad tai tiesiog labai malonus atsitiktinumas

[Wycka]

Paskutinė vakarienė vyko diena anksčiau nei manyta

Krikščionys ilgą laiką galvojo, kad Jėzaus Kristaus ir jo mokinių paskutinė vakarienė vyko Didįjį ketvirtadienį, tačiau pirmadienį paskelbtoje naujoje studijoje teigiama, kad ji vyko trečiadienį prieš nukryžiavimą.
Kembridžo universiteto profesorius Colinas Humphreysas įsitikinęs, kad ši klaida įsivėlė kaitaliojant kalendorius. Mokslininkas taip pat tvirtina, jog ši jo išvada dar labiau pagrindžia pasiūlymą nustatyti pastovią Velykų datą.
Remdamasis Evangelijomis, taip pat istoriniais ir astronominiais duomenimis, C.Humphreys mėgino tiksliai nustatyti, kodėl ir kada Jėzus paskutinį kartą prieš savo mirtį susirinko vakarieniauti su savo mokiniais.
Tyrinėtojus ilgą laiką glumino Šventajame Rašte pastebėtas neatitikimas.
Evangelijose pagal Matą, Morkų ir Luką sakoma, kad Paskutinė vakarienė vyko žydams pradedant švęsti Paschą (Neraugintos duonos švetę). Tuo tarpu Evangelijoje pagal Joną teigiama, jog tai vyko Paschos išvakarėse.
C.Humphreysas savo naujoje knygosje „Paskutinės vakarienės paslaptis“ daro išvadą, kad Jėzus ir jo apaštalai Matas, Morkus ir Lukas veikiausiai naudojo kitokį kalendorių negu apaštalas Jonas.
„Kad ir ką galvotumėte apie Bibiliją, faktas, jog žydai niekada nesupaniotų Paschos vakarienės su kokia nors kita, todėl šiuo atveju prieštaravimą tarp Evangelijų iš tikrųjų sunku suprasti“, - nurodė C.Humphreysas.
„Daug Biblijos tyrėjų sako, jos šiuo atžvilgiu Evangelijomis visiškai negalima pasitikėti. Tačiau jeigu vienu metu naudojame mokslą ir Evangelijas, iš tikrųjų galime, įrodyti, kad nėra jokio prieštaravimo“, - pridūrė jis.
Pagal C.Humphreyso teoriją, Jėzus laikėsi senojo žydų kalendoriaus, o ne oficialaus naujo mėnulio kalendoriaus, kuris labiau paplito maždaug tuo metu, kai buvo nukryžiuotas Jėzus ir tebenaudojamas iki mūsų dienų.
Jeigu ši teorija teisinga, Paschos vakarienė ir Jėzaus paskutinė vakarienė vyko trečiadienį. Be to, tai paaiškintų, kodėl labai daug įvykių suspėjo įvykti nuo Paskutinės vakarienės iki nukryžiavimo.
Po Paskutinės vakarienės Jėzaus suėmimas, tardymas ir atskiri teismai iš tikrųjų vyko ne vieną naktį, o per ilgesnį laikotarpį.
C.Humphreysas mano, kad pagal šiuolaikinį saulės kalendorių Velykų data galėtų būti pastovi, o ne kilnojama. Remiantis prielaida, kad nukryžiavimas vyko balandžio 3 dieną, Velykos galėtų būti švenčiamos balandžio 5 dieną.

[Čikupakas]

[VIMEO]22439234[/VIMEO]

Fotomenininkas iš Norvegijos Terje Sorgjerdas per savaitę, kurią jis praleido ant aukščiausio Ispanijoje Teidės kalno Tenerifės saloje padarė apylinkių ir dangaus skliauto nuotraukų, kurios savo grožiu tiesiog sukrečia.

Menininkas ant kalno gyveno nuo balandžio 4-osios iki 11-osios ir stengėsi užfiksuoti kuo daugiau gamtos grožio. Per šį laiką T.Sorgjerdas miegojo mažiau nei 10 valandų, rašo „The Daily Mail“. Tačiau tai, ką jam pavyko užfiksuoti savo kamera, atperka visus vargus.

Norvegas nuo kalno viršūnės stebėjo debesis, kurie prieš žiūrovo akis raibuliuoja tarsi vandenyno bangos, o naktimis fotografavo žvaigždėtą dangų. Be to, ypatingo žavesio naktiniam Paukščių tako galaktikos vaizdui pridėjo smėlio audra, kurią vėjas atnešė iš Sacharos.

15min.lt.

Visų fotografų įkvėpėjas.

Autoriaus kanalas vimeo.

[Gytaz]

1900 metų prognozės apie 2 tūkstantuosius:

http://www.yorktownhistory.org/homep...redictions.htm

[Čikupakas]

Nepavykę pastatų nugriovimai:

O čia sėkmingas bandymas:

[Wycka]

Šiemet Latvija planuoja paleisti pirmąjį savo palydovą

Iš kosmodromo Indijoje iki šių metų pabaigos į orbitą turėtų pakilti pirmasis Latvijos palydovas „Venta-1”, Ventspilio tarptautinio radioastronomijos centro direktorių Valdį Avotinį cituoja verslo naujienų portalas.
VTRC mikropalydovą plėtoja kartu su Brėmeno universitetu (Vokietija) bei kitais partneriais. Iš pradžių palydovą planuota paleisti dar 2010m. pradžioje, tačiau planus teko atidėti, tarp to priežasčių minimas ir nepakankamas finansavimas.
„Šiuo metu planuojama, kad palydovas galėtų būti paleistas metų gale. Dėl nepakankamo finansavimo darbai negalėjo būti vykdomi pakankamai greitai, tačiau dabar jie įsibėgėjo“, - kalba V. Avotinis.
Pirmiausia palydovą planuojama naudoti mokymams, be to, juo didelės raiškos nuotraukas darys Latvijos universiteto Astronomijos instituto specialistai, taip pat bus išbandomas signalų transliavimo modemas. Latvišką palydovą planuojama pritaikyti ir transporto saugumo sistemoms.
Latviško palydovo projekto vertė siekia apie 350 tūkst. latų (apie 1,7 mln. Lt). Jau skelbta, kad vilčių ilgainiui paleisti lietuvišką palydovą ar bent dalyvauti tarptautiniame projekte turi ir Lietuvos kosmoso asociacija.

[Silber418]

Šiemet Latvija planuoja paleisti pirmąjį savo palydovą

Iš kosmodromo Indijoje iki šių metų pabaigos į orbitą turėtų pakilti pirmasis Latvijos palydovas „Venta-1”, Ventspilio tarptautinio radioastronomijos centro direktorių Valdį Avotinį cituoja verslo naujienų portalas.
VTRC mikropalydovą plėtoja kartu su Brėmeno universitetu (Vokietija) bei kitais partneriais. Iš pradžių palydovą planuota paleisti dar 2010m. pradžioje, tačiau planus teko atidėti, tarp to priežasčių minimas ir nepakankamas finansavimas.
„Šiuo metu planuojama, kad palydovas galėtų būti paleistas metų gale. Dėl nepakankamo finansavimo darbai negalėjo būti vykdomi pakankamai greitai, tačiau dabar jie įsibėgėjo“, - kalba V. Avotinis.
Pirmiausia palydovą planuojama naudoti mokymams, be to, juo didelės raiškos nuotraukas darys Latvijos universiteto Astronomijos instituto specialistai, taip pat bus išbandomas signalų transliavimo modemas. Latvišką palydovą planuojama pritaikyti ir transporto saugumo sistemoms.
Latviško palydovo projekto vertė siekia apie 350 tūkst. latų (apie 1,7 mln. Lt). Jau skelbta, kad vilčių ilgainiui paleisti lietuvišką palydovą ar bent dalyvauti tarptautiniame projekte turi ir Lietuvos kosmoso asociacija.

Oho, kažkodėl maniau, kad jau gana seniai jie buvo paleidę palydovą.

[qwe]

Oho, kažkodėl maniau, kad jau gana seniai jie buvo paleidę palydovą.

Matyt buvo paleista tik palydovė,o gal kelios

[Silber418]

Matyt buvo paleista tik palydovė,o gal kelios

Tik gaila, kad jų nematyti pro langą..

[Silber418]

Valstybės, į kurias norėtų imigruoti jaunimas (15 - 29 m. amžiaus planetos gyventojai) ir išsilavinę žmonės (pagal 'TNS Gallup' tyrimą):

(c) gallup.com

[Vaidas]

O gal galima būtų gauti diagramą, kurioje įmanoma ką nors įskaityti?

[Gator]

Kazachstano pilietis mėgino užgrobti "Alitalia" lėktuvą
http://kauno.diena.lt/naujienos/uzsi...lektuva-347629

[Silber418]

O gal galima būtų gauti diagramą, kurioje įmanoma ką nors įskaityti?

Didinau tą paveikslėlį, tačiau tekstas visvien lieka vos įskaitomu.

[moo]

Didinau tą paveikslėlį, tačiau tekstas visvien lieka vos įskaitomu.

Yra interneto platybėse ir didesnis

[dolfis]

Nuostabus oratoriu ir nuostabi kalba

[Ežiukas]

ir

[Wycka]

Po 60 metų trukusio nėštumo moteris pagimdė suakmenėjusį kūdikį

Keistai susiklosčius aplinkybėms 92 metų moteris pagimdė kūdikį, nors ir negyvą, kurį nešiojo daugiau kaip pusę šimtmečio!
92 metų Huang Yijun iš pietų Kinijos pagimdė vadinamą litopedioną, „akmeninį kūdikį“. Huang Yijun sakė, kad kai 1948 m. gydytojai jai pasakė, kad vaisius negyvas, ji neturėjo pinigų jo pašalinimui, todėl nieko ir nedarė.
Litopedionas yra labai retas medicinos reiškinys, kai žuvęs vaisius lieka motinos kūne ir sukietėja. Mediciniškai kalbant, žuvęs vaisius būna per didelis, kad kūnas jį absorbuotų. Palaikai yra apsupti amniotinio maišelio ir kietėja, taip apsaugodami moters organizmą nuo irstančio audinio infekcijos. Jeigu neišsivysto jokios komplikacijos, motina taip gyvena ir toliau, netgi gali sėkmingai išnešioti kitą kūdikį.
„Journal of the Royal Society of Medicine“ duomenimis, pasaulio medicinos literatūroje aprašyta tik 290 litopediono atvejų.

[Wycka]

Ar įmanoma Marsą paversti tinkamu gyvybei, jo atmosferą praturtinus deguonimi?

Tam tikra prasme — įmanoma. Tačiau pirmiausia tektų atmosferą įšildyti, kadangi vidutinė temperatūra Marso paviršiuje siekia maždaug -50°C.
„Kas jau kas, o mes (žmonės) tai tikrai žinome, kaip reikia įšildyti planetas, – tvirtina pelno nesiekiančios Marso tyrinėjimams pasišventusių žmonių organizacijos „Marso visuomenė“ prezidentas Robertas Zubrinas. – Žmonės tuo užsiiminėja jau dabar.“
Paversti Marso atmosferą panašesnę į žemiškąją – kitaip tariant, ją teraformuoti, sužeminti – galima sukuriant šiltnamio efektą: į atmosferą prileidus chlorofluormetanų, kuris sugeria ir išlaiko Saulės spindulius. Tetrafluormetanas (CF4) yra nesudėtinga aušinimo medžiaga, kuri, skirtingai negu kiti chlorofluormetanai, funkcionuoja neardydama ozono sluoksnio.
Įšilus Marso atmosferai, įšalęs planetos gruntas imtų šilti ir skleisti anglies dvideginį. Didesni kiekiai anglies atmosferoje taipogi paspartintų šiltnamio efekto procesus. Visa tai sudarytų sąlygas Marso atmosferos temperatūrą kilstelėti iki 0°C.
Galiausiai šilti imtų ir įšalę Marso grunto vandenys – įgavę skystą agregatinę būseną jie pradėtų kauptis Marso paviršių išraižiusiose senovinėse vagose. Marso dirvą pasiekęs vanduo ištirpdytų joje esančius peroksidus – šio proceso metu į atmosferą patektų deguonies. Tiesa, dar ne tiek, jog pakaktų žmonėms kvėpuoti, tačiau pakankamai, jog būtų galima sodinti augalus – dar vieną deguonies šaltinį.
Įsitvirtinus augalijai, beliktų sulaukti, kol atmosferoje prisikaups pakankamai deguonies. Tada, kaip įsivaizduoja R. Zubrinas, nardymo kostiumus primenančius rūbus vilkintys Marso kolonizatoriai susiformavusiuose vandens telkiniuose galėtų auginti gėlavandenius ir jūros dumblius. Šie taptų mitybos grandinės atspirties tašku.
„Tada Marse jau būtų galima veisti ir žuvis, – pasakoja R. Zubrinas. – Vanduo, ko gero, būtų pirmoji Marso terpė, kuri iš pradžių būtų tinkama be pagalbos išgyventi sudėtingesnių formų gyvūnams.“ Po vandens gyvūnų įsitvirtinti Marse ateitų ir sausumos gyventojų eilė. Pirmiausia – vabzdžių. Atmosferoje gausėjant deguonies, aplinka palaipsniui virs tinkama ir šiltakraujams gyvūnams.
Anot R. Zubrino, pagal tokį scenarijų žmonės Marso paviršiuje be jokios kvėpavimo įrangos galėtų gyventi po maždaug 1 tūkst. metų. Tačiau futuristas neabejoja, jog iki tol laiko žmonės sugalvos efektyvesnių ir spartesnių Marso sužeminimo ir pavertimo tinkamu gyventi žmonėms metodų – pavyzdžiui, išves ir kultivuos spartesniais fotosintezės procesais pasižyminčių genetiškai modifikuotų augalų.
„Misija įmanoma naudojant net ir XX a. technologijas, – įsitikinęs R. Zubrinas. – Tačiau tokias priemones ateities žmonės laikys kadaise perspektyviomis muziejinėmis relikvijomis.“