Kinija planuoja įkurti didžiausią pasaulio miestą, sujungdama devynis miestus ir sukurdama metropolį, kuris bus dukart didesnis už Velsą, ir kuriame gyvens 42 mln. žmonių, praneša „The Telegraph“.
China is planning to create the world's biggest mega city by merging nine cities to create a metropolis twice the size of Wales with a population of 42 million.
As the process gathers pace, total investment in urban infrastructure over the next five years is expected to hit £685 billion, according to an estimate by the British Chamber of Commerce, with an additional £300 billion spend on high speed rail and £70 billion on urban transport.
Taigi, infrastruktūros plėtrai Kinija skiria nei daug nei mažai, apie 1,68 trln. USD, kas būtų apie 4,27 trln. litų.
Šeip važiuojant nuo Shenzhen i Guangzhou nepamatysi kur vienas baigės ir prasidėjo kitas. Tad galima sakyt, kaip ir vienas miestas. Kaip ir planuojama beliko gerinti infrastruktūrą. Būtų neprošalį skirti dalį pinigų ekologijai
Elementarus aglomeracijos sujungimas į vieną miestą. Jeigu Vokietija sujungtų į vieną miestą Ruhrstadtą, o Lenkija sujungtų Silezijos aglomeraciją, tie nauji miestai būtų didžiausi tose šalyse ir vieni didžiausių Europoje. Įdomu, kokį pavadinimą parinks.
Keista, kad neprijungs į tą miestą Hongkongo. Juk Shenzhenas ir Hongkongas - vos ne vienas miestas.
Man tokie apjungimai visada atrodė kaip nesąmonė. Rašo: The "Turn The Pearl River Delta Into One" scheme will create a 16,000 sq mile urban area that is 26 times larger geographically than Greater London, or twice the size of Wales.
~40 000 km². 42 mln. Olandijos plote. Hm, tada galime Bangladešą sujungti į vieną miestą. Būtų 150 mln. miestas
Tą patį galima būtų padaryti ir Nilo slėnyje. Plotas būtų panašus, o gyventojų- ~70 mln.
Arba štai Rūras jungiasi su kažkokiom Olandijos aglomeracijom. Vien Rūre 7 mln., o apjungus viską galėtų ir 20 susidėti. Katovicų aglomeracija Lenkijoje- 3,5mln.+.
Vilnius-Kaunas Lietuvoje- 1,7 mln. Gal sujungiam į vieną meistą?
Tiesiog nelabai logiški tokie dariniai. Juk nebus bendro visuomeninio transporto tokiame "mieste" arba aš nelabai įsivaizduoju VT zonų ir jų dydžio A,B,C,D, W17? Nebus bendrų tam tikrų tarnybų ir žinybų. Tarkim ar realu tokiame "mieste" įrengti bendrą kanalizacijos sistemą? O miesto valdžia bus kažkuriame iš miestų? Vieni nepatogumai ir tiek.
Su Vilniumi ar Kaunu tai tikrai nelygintinas variantas, nes tarp Vilniaus ir Kauno yra 100 km tarpas ir jokių bendrų kanalizacijų, viešojo transporto, žinybų būti negali. Tuo tarpu šiuo Kinijos atveju, užtenka pasižiūrėti kaip tas regionas atrodo Google Maps, ir iš karto matosi kad tai JAU yra vienas miestas - miestai praktiškai senai susiklijavę į vieną, tai ištisas užstatytas plotas.
Rio su San Paulo irgi. Kažkaip nieko stebuklingo. Vistiek nebus monocentrinis miestas, niekada nesusijungs į vientisą darinį, o tie atskiri miestai taip ir funkcionuos autonomiškai.
Lygiai kaip ir Nilo delta ir aukštupys. Ten gyvena 98 proc. egiptiečių, o plotas- 1 proc. 80 mln. gyv. mažesnėje nei ši teritorija.
Man tokie apjungimai visada atrodė kaip nesąmonė. Rašo: The "Turn The Pearl River Delta Into One" scheme will create a 16,000 sq mile urban area that is 26 times larger geographically than Greater London, or twice the size of Wales.
~40 000 km². 42 mln. Olandijos plote. Hm, tada galime Bangladešą sujungti į vieną miestą. Būtų 150 mln. miestas
Tą patį galima būtų padaryti ir Nilo slėnyje. Plotas būtų panašus, o gyventojų- ~70 mln.
Arba štai Rūras jungiasi su kažkokiom Olandijos aglomeracijom. Vien Rūre 7 mln., o apjungus viską galėtų ir 20 susidėti. Katovicų aglomeracija Lenkijoje- 3,5mln.+.
Vilnius-Kaunas Lietuvoje- 1,7 mln. Gal sujungiam į vieną meistą?
Tiesiog nelabai logiški tokie dariniai. Juk nebus bendro visuomeninio transporto tokiame "mieste" arba aš nelabai įsivaizduoju VT zonų ir jų dydžio A,B,C,D, W17? Nebus bendrų tam tikrų tarnybų ir žinybų. Tarkim ar realu tokiame "mieste" įrengti bendrą kanalizacijos sistemą? O miesto valdžia bus kažkuriame iš miestų? Vieni nepatogumai ir tiek.
Music, esi neteisus. Tokie veiksmai yra netgi labai logiški. Negana to, tai yra bene vienintelė adekvati urbanizacijos strategija tokioje šalyje kaip Kinija (ir, beje, Indija, kuriai, panašu, labiau patinka maudytis purvyne, nei kurti kokias nors strategijas). Paaiškinsiu kodėl.
Visų pirma reikia suprasti, kas turima omeny sakant "vienas miestas". Kaip sakė Tomizmas, ten jau ir taip faktiškai vienas miestas, nes norint nuvažiuoti nuo pietrytinio Šendženo krašto iki Šiaurės Vakarinio Guangzhou krašto (t.y priešingo "poliaus"... nors čia net neskaičiuojame Honkongo), visas apie 170km ilgio atstumas yra nesibaigianti urbanizuota erdvė, nekalbant apie mažesnius miestus, išsidėsčiusius aplinkui. Taigi, fiziškai "vienas miestas" ten jau kaip ir yra. Bet svarbiausia yra ne tai.
Kur kas svarbiau yra atskirų zonų (gyvenamųjų, verslo, prekybos rajonų ir t.t.) integravimas bei eismo srautų paskirstymas, plėtros koordinavimas ir reguliavimas. Taigi, esmė bus ne šiaip sau sukurti vieną miestą (jo kaip tokio gal net nebus t.y. ir toliau bus Guangzhou, Shenzhen ir kiti), bet bus (t.y. iš esmės jau yra) koordinuotai vystoma viešojo transporto infrastruktūra, zonavimas (t.y. teritorijos paskirties nustatymas ir atitinkamų projektų vystymas) bei visa kita su urbanizacija susijusi koordinacija.
To rezultatas labai aiškus: plėtra vyks ne "organiškai" kaip tradiciniuose Vakarų megapoliuose (kaip Londonas, Paryžius. Niujorkas ir t.t.) ar atsilikusių šalių kumetynuose (Daka, Islamabadas, Mumbajus), bet suplanuotai.
Pavyzdžiui, nesiėmus tokios koordinacijos kyla didelė grėsmė, kad, tarkim, Guangzhou ir Shenzhenas susiurbs viską aplinkui ir visi žmonės važiuos dirbti iš aplinkinių regionų į vienintelį (geriausiu atveju du) centrą. Tai reiškia viena: transporto kamščiai ir infrastruktūros neadekvatumas.
Ėmus tikslingai vystyti atskirus centrus ir koordinuoti jų veiklą, bus sukuriami atskiri traukos centrai skirtingose "megaplio" taškuose, kas žymiai geriau paskirstys srautus ir leis išvengti susigrūdimų. Būtent tokia strategija yra vienintelė adekvati strategija tokiose tankiai ir gausiai apgyvendintose teritorijose, nes esant tik vienam centrui, net jei pristatysi ir šimtą naujų greitkelių ir metro linijų, piko metu viskas visvien užsikimš.
Aišku, galima tai daryti ir be "vieno miesto" statuso, bet čia, kaip minėjau, labiau yra skambus pavavadinimas, nei kažkoks reikšmingas esamos situacijos keitimas. Tai tiesiog reiškia kad visa Perlo Upės Deltos teritorija bus vystoma kaip vienas urbanizuotas regionas ir viskas bus koordinuojama, o ne vien tik atskiri miestai kas sau.
Šiaip yra ir Europoje pusiau panašus pavyzdys, nors jis ir nebuvo taip tikslingai ir nuosekliai vystytas: Vokietijos Metropolregion Rhein-Ruhr, kuris jungia kelis stambius miestus (Dortmundas, Kiolnas, Diuseldorfas, Esenas, Bona, Vupertalis). Toje vietoje galėjo laisvai išaugti koks nors Londono dydžio miestas (kad ir Kiolnas) ir viską "praryti", ką padarė, pavyzdžiui, Londonas su savo satelitais, ko išdavoje turime vieną peraugusį ir neefektyviai veikiantį "megapolį". Skirtumas tarp Londono ir minėto Vokietijos metropolio tas, kad pirmu atveju transportas veikia neefektyviai, lėtai, beveik neįmanoma kur nors nuvažiuoti mašina, nebeįmanoma vystyti kelių, nes viskas visur užstatyta ir t.t. Miesto centras perpildytas, o visi važiuoja dirbti į centrą iš aplinkinių regionų, kas yra nepakeliama našta transporto sistemai piko metu. O kaip viskas veikia Ruhro-Reino regione? Net piko metu galima greit nulėkti, kur reikia, nes jokiu paros metu nėra vienintelio dominuojančio srauto: kai kurie važiuoja iš Kiolno į Diuseldorfą, kai kurie iš Diuseldorfo į Vupertalį, o kai kurie iš Vupertalio į Kiolną. Taip yra todėl, kad visame regione užuot susidarius vienam dideliam "megacentrui", yra bent 5 mažesni centrai, kurie nėra tokie dideli, kad užpjautų transporto sistemą, bet nėra tokie maži, kad nebūtų pakankamai svarbūs tiems, kurie ten nori dirbti ar gyventi. O transportas, be abejo, gerai suderintas tarp miestų ir veikia efektyviai bei tiesiog nepriekaištingai. O ir plėtros galimybės išlieka ateičiai, nes tiesti jungiamuosius kelius yra paprasčiau, nei tiesti naujus kelius į "megacentro" vidų (pvz. Londonas).
Taigi, kinai iš esmės vysto kažką, kas yra 5x didesnio mastelio už Reino-Ruhro regiono modelį, tik kur kas labiau komplikuotomis sąlygomis. Kitos išeities jie ir neturi, nes nvieno ar dviejų didelių centrų vystymas su vienu "miesto centru" reikštu neadekvatų transportą ir miesto konkurencingumo mažėjimą. O turint omeny tos šalies gyventojų tankumą ir regionų dydžius, tai reikštų "Bangladešą" t.y. nekordinuotą ir organišką chaosą miestų plėtroje, kas anksčiau ar vėliau pakirstų šalies konkurencingumą.
Panaši politika yra/bus vykdoma ir apie kitus stambius centrus, kaip Pekinas, Šanchajus, Wuhanas ir t.t.
Honkongas yra administuojamas atskiros valdžios ir turi kitokią teisinę bei politinę sistemą. Aišku, Pekinas galėtų kad ir šiendien tai pakeisti ir įvesti savo "valdžią" ir niekas net necypteltų. Tik kam to reikia? Jie gi supranta, kad geriau turėti antį, dedančią auksinius kiaušinius, nei ją tiesiog papjauti ir suvalgyti. O ir tautinės valstybės sąvoka Kinijoje nėra tokia pati, kaip Europoje. Jiems nėra taip svarbu, kad jų šalyje (o Honkongas techniškai ir yra KLR administracinis vienetas) veikia kitokia sistema. Svarbiausia, kad ji priklauso jiems ir veikia gerai. Visa kita nesvarbu. Dėl tos pačios priežasties ir Taivanas nepaskelbė ir tikriausiai niekada nepaskelbs nepriklausomybės, nes tai tiesiog nėra esminis dalykas tenykščių tradicijų visuomenėje.
Kaip John rašė tai yra atskiras administracinis vienetas. Pagal dabartini Kinijos valdžios plana jis tokiu liks 50 metų po atgavimo. Per tuos metus matyt planuoja visa Kinija paversti dideliu Hong Kongu
Įprastiems automobilių varikliams tinkami degalai į aplinką neišmeta šiltnamio dujų, o jų preliminari kaina - apie 78 centus už litrą. Pradėti pardavimus degalinėse tikimasi per artimiausius trejus arba penkerius metus.
Ketverius metus slaptai dirbę britų mokslininkai iš Rutherfordo Appletono laboratorijos, Oxfordo universiteto bei Londono universitetinio koledžo savaip perrašė vandenilinio kuro, kuris tiks įprastų automobilių dabartiniams varikliams, „receptą“, skelbia „Daily Mail“.
Tikrai įdomu, kiek realus šitas reikalas. Čia tai bent smūgis šlapiu skuduru per veidą pasaulio naftos pramonei būtų...
Jei tai tikrai realu tai uzgniaus greitai. Per daug valdzios naftos verslo rankose. Samokslo teorijos eina, kad yra prikurta nemazai alternatyvu naftai (net kazkur skaiciau, kad ir vandeniu varomas variklis isskiriantis vandenili yra), bet visi sie patentai buna nuperkami naftos verslo ir saugiai padedami i lentyna arba patvarkoma taip, kad tai neiskiltu i viesuma ir pan.
Primesk, tokia galia ir pinigai rankose, o staiga kazkas ateina ir tampi nereikalingas. Niekas paprasciausiai to neleistu...
Lietuviai optimistiškiau žvelgia į šiuos metus nei kai kurių Vakarų Europos šalių gyventojai. Tai paaiškėjo iš „Gallup International” užsakymu atliktos apklausos. Viltingiausiai į ekonominę situaciją šiemet žiūri Azijos ir Lotynų Amerikos šalys.
Iš 53 šalių, dalyvavusių tyrime šiais metais, 19 gali būti pavadintos kaip optimistiškomis, tuo tarpu 34 galėtų būti vadinamos pesimistiškomis.
Dauguma turtingų pasaulio šalių patenka į „Raudonąją grupę”, kur yra didelės pajamos vienam gyventojui ir žemi lūkesčiai 2011 metams, tuo tarpu optimistų „Žaliąją grupę” daugiausia sudaro šalys su žemomis pajamomis vienam gyventojui, bet su aukštais lūkesčiais.
Taip pat yra „Geltonoji grupė”, kurią sudaro šalys, kurių pajamos vienam gyventojui yra žemos, bet lūkesčiai 2011 metams taip pat yra žemi. Keletas šalių patenka į taip vadinamąją „Rožinę grupę”. Šios šalys yra su aukštomis pajamomis vienam gyventojui ir aukštu lūkesčių lygiu. Tai yra 4 šalys - Švedija, Suomija, Danija ir Šveicarija. <...>
Lietuvoje 24 proc. apklaustųjų teigia, kad ekonominė situacija pagerės, beveik tiek pat – 25 proc. - mano, kad pablogės, 49 proc. mano, kad nesikeis. 3 proc. respondentų šiuo klausimu neturėjo nuomonės.
Lietuviai optimistiškiau žiūri į ateitį nei prancūzai, ispanai, britai ar italai, tačiau pesimistiškiau nei rusai, kinai, brazilai ar afganai.
Žmonių lūkesčiai 2011 metams („Gallup International”):
Comment