Du neįsivaizduojamo dydžio gama spindulių burbulai yra laikomi nauju astronominiu objektu. Astronomai spėja, kad burbulus kažkada pripūtė supermasyvi juodoji skylė mūsų galaktikos centre.
„Tai dar kartą parodo, kad Visata pilna siurprizų“, - sako Jonas Morse‘as, NASA astrofizikos padalinio direktorius.
Abu burbulai, išsidėstę statmenai galaktikos centrui, driekiasi per kosmosą 50 000 šviesmečių. Struktūros yra aiškios formos ir talpina savyje tiek energijos, kiek 100 000 sprogstančių žvaigždžių. Burbulus rado NASA kosminis teleskopas „Fermi“, kuris kas tris valandas skenuoja dangų, ieškodamas gama spindulių - stipriausiai įenergetintos šviesos formos.
Kiekvieno iš dviejų naujai atrastų gama spindulių burbulų skersmuo - 25 tūkstančių šviesmečių. Tai ketvirtadalis Paukščių Tako galaktikos skersmens.
Burbulams mokslininkai turi du paaiškinimus. Pagal vieną teoriją, juos sukūrė masyvios, bet trumpai gyvenusios žvaigždės, kurios sprogdamos išmetė į kosmosą aukštos energijos daleles. Tuo tarpu Harvardo-Smitsono Astrofizikos centro astronomas Dougas Finkbeineris spėja, kad struktūras suformavo juodoji skylė, tūnanti galaktikos centre.
Kitose galaktikose astronomai yra pastebėję atvejų, kai juodosios skylės, traukdamos į save materiją, išspjauna dalelių čiurkšles. Šio reiškinio nepastebėta aplink Paukščių Tako centrinę juodąją skylę, tačiau nepaprasta šio objekto masė, prilygstanti 400 milijonų Saulių, reiškia, kad praeityje turėjo būti staigaus augimo laikotarpių.
„Atradimas yra labai jaudinantis, - prideda „Fermi“ projekto mokslininkė Simona Murgia. - Šie objektai gali atverti netikėtus ir ir labai svarbius procesus mūsų galaktikoje, apie kuriuos iki šiol nieko nežinojome, nors jie yra beveik Paukščių Tako dydžio ir egzistuoja milijonus metų.“
Comment