Šiaip įdomu

[innuendo]

Aš irgi radau kažką panašaus:

Tipas

Vyrai Moterys Vidurkis
ISTJ 16,4% 6,9% 11,6%
ISFJ 8,1% 19,4% 13,8%
INFJ 1,3% 1,6% 1,46%
INTJ 3,3% 0,8% 2,1%
ISTP 8,5% 2,4% 5,4%
ISFP 7,6% 9,9% 8,8%
INFP 4,1% 4,6% 4,4%
INTP 4,8% 1,8% 3,3%
ESTP 5,6% 3,0% 4,3%
ESFP 6,9% 10,1% 8,5%
ENFP 6,4% 9,7% 8,1%
ENTP 4,0% 2,4% 3,2%
ESTJ 11,2% 6,3% 8,7%
ESFJ 7,5% 16,9% 12,3%
ENFJ 1,6% 3,3% 2,5%
ENTJ 2,7% 0,9% 1,8%

0,9 moterų. Jaučiuosi tikra retenybe

[Wycka]

Ateivių pašvaistės — kur kas įspūdingesnės nei Žemėje

Šiaurės pašvaistė — šiauriečių privilegija. Tačiau šiuo įstabiu reginiu pastarosiomis dienomis galėjo mėgautis netgi tokių šalių, kaip Vokietija ar Danija gyventojai. Šiaurės pašvaistę nesėkmingai bandė stebėti ir nemažai lietuvių. Kas išties yra šis, nepaprastai gražus ir smalsuolius viliojantis reginys? Ar juo grožėtis gali tik Žemės gyventojai?
Šiaurės pašvaistė dar vadinama Aurora Borealis susidaro, kai Saulės vėjo atneštos dulkės susiduria su Žemės atmosfera ir kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą. Tuo metu nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali ir violetiniai dariniai. Pašvaistė susidaro ir dienos metu, tačiau yra nematoma, nes ją užgožia Saulės šviesa.
Nors Šiaurės pašvaistė paprastai matoma poliarinėse srityse, tačiau kartais ją galima išvysti net netoli atogražų. Į pietines platumas reiškinys persikelia didelio Saulės aktyvumo metais, kai mūsų planetą pasiekia dideli kosminių dulkių kiekiai.
Pašvaistės Žemėje nuolat egzistuoja. Kai Saulės vėjas silpnas, pašvaistė gali susidaryti tik aukštose platumose ir būti blanki. Kad pamatytumėme pašvaistę dangus turi būti tamsus ir giedras. Saulės šviesa ir debesys yra didžiausios kliūtys pašvaisčių stebėjimams. Kai Saulės vėjas sutrikdomas nuo žybsnio ar kito staigaus įvykio Saulėje, mes galime matyti labai ryškią pašvaistę. Po to kai Saulės vėjas perduoda didelį energijos kiekį į magnetosferą, staigus šios sukurtos įtampos atpalaidavimas gali sukelti sprogstamą pašvaistės reginį. Šie dideli įvykiai vadinami mažomis geomagnetinėmis audromis. Maža geomagnetinė audra paprastai trunka 30-90 min. Per aukšto Saulės aktyvumo laikotarpį gali būti ir kelios viena paskui kitą audros per naktį. Vidutiniškai per metus būna apie 1500 mažų geomagnetinių audrų, bet dažniausiai jas skiria kelių dienų laikotarpis.
Apatinė riba paprastai yra 100 km aukštyje, bet pašvaistė plečiasi labai dideliame aukščių intervale. Labai intensyvi pašvaistė sukelta didelės energijos elektronų gali būti 80 km aukštyje. Matomos pašvaistės viršutinė riba užsibaigia 200-300 km aukštyje — tokiame aukštyje, kuriame paprastai skraido kosminiai laivai.
Paskutinę, pasaulio dėmesį sukėlusią pašvaistę sukėlė rugpjūčio 3 dieną sukėlė didžiulis saulės pliūpsnis, kuris stipriai paveikė Žemės magnetinį lauką ir perkėlė unikalų reiškinį kur kas toliau į pietus, nei įprastai.
Beje, pietinėse planetos platumose taip pat egzistuoja Šiaurės pašvaistės atitikmuo — Pietų pašvaistė, arba Aurora australis.
Kadangi pašvaistės susidaro, kaip Saulės veiklos sukelia atmosferoje magnetines audras, pašvaistės nėra vien Žemės privilegija. Praktiškai visos Saulės sistemos planetos turi kokios nors rūšies pašvaistes. Jei planeta turi atmosferą ir ji yra bombarduojama veikliųjų dalelių ji turės pašvaistę.
Tokiose planetose kaip Venera, kuri neturi magnetinio lauko, pašvaistės būna labai nereguliarios, kai tuo tarpu Žemė, Jupiteris ar Saturnas, kuriems būdingas dvipolis magnetinis laukas, pašvaistės būna apvalios karūnos pavidalo ir pasirodo abiejuose pusrutuliuose. Kai magnetinis planetos laukas nesijungia su sukamąja ašimi, gaunamas labai iškreiptas pašvaistės ovalas, kuris gali būti arti pusiaujo kaip Urane ar Neptūne.
Kai kurie didesni tolimesnių planetų palydovai yra pakankamai dideli, kad turėtų atmosferą ir kai kurie iš jų taip pat turi magnetinį lauką. Juos paprastai nuo Saulės vėjo apsaugo planetos, apie kurią jie skrieja, magnetosfera, bet tol, kol magnetosfera taip pat turi veikliųjų dalelių, kai kuriuose palydovuose taip pat būna pašvaistės.
Saulės sistemos didžiųjų planetų magnetiniai laukai yra žymiai stipresni už Žemės magnetinį lauką, todėl jų poliarinės pašvaistės yra žymiai didesnio mastelio lyginant su Žemės pašvaistėmis.

[index]

Prieš kelias dienas sprendžiau, gavau ENTP (gudrus ir protingas ). Ekstravertas, eh?

Aš irgi toks pat. Pagal aprašymą irgi apie 90 % atitiko.

[AIRzol]

[tagamorezapenerifaketris]

o čia kaina, kurią sumoka kokie 40-60proc Kinijos gyventojų:
http://www.chinahush.com/2009/10/21/...tion-in-china/

[Wycka]

o čia kaina, kurią sumoka kokie 40-60proc Kinijos gyventojų:
http://www.chinahush.com/2009/10/21/...tion-in-china/

Prieš 100 ar net 50 metų taip pat gyveno Vakarų Europos, JAV ir TSRS žmonės. Kiekviena besivystanti valstybė yra pasmerkta pereiti šį etapą. Tik pasiekus atitinkamą išsivystymo lygį, atsiranda pakankamai lėšų investuoti į aplinkos apsaugą.

[Nikas]

o čia kaina, kurią sumoka kokie 40-60proc Kinijos gyventojų:
http://www.chinahush.com/2009/10/21/...tion-in-china/

Būtent.

[Nikas]

Prieš 100 ar net 50 metų taip pat gyveno Vakarų Europos, JAV ir TSRS žmonės. Kiekviena besivystanti valstybė yra pasmerkta pereiti šį etapą. Tik pasiekus atitinkamą išsivystymo lygį, atsiranda pakankamai lėšų investuoti į aplinkos apsaugą.

Nemanau, taip jokia tauta neišliktų...

[Wycka]

Nemanau, taip jokia tauta neišliktų...

Nebūna taip, kad visa tauta gyventų pramoninėje zonoje. Pagaliau su laiku prie užterštumo nežymiai priprantama.

[Carnifex]

Kukliai įsiterpsiu, kad apie Kinijos pramoninį bei ekonominį vystymąsi ir iš to kylančias ekologines problemas būtų galima pasikalbėti ir ne "Bėginio transporto forumo" temoje apie Kinijos miestų metro.

[John]

Prieš 100 ar net 50 metų taip pat gyveno Vakarų Europos, JAV ir TSRS žmonės. Kiekviena besivystanti valstybė yra pasmerkta pereiti šį etapą. Tik pasiekus atitinkamą išsivystymo lygį, atsiranda pakankamai lėšų investuoti į aplinkos apsaugą.

Priklauso nuo to, kaip į tai pažvelgsi...

China Leads Major Countries With $34.6 Billion Invested in Clean Technology
http://www.nytimes.com/cwire/2010/03...ion-15729.html

China Plans 5 Trillion Yuan New Energy Investment, Securities Journal Says
http://www.bloomberg.com/news/2010-0...rnal-says.html

China will invest 5 trillion yuan ($738 billion) into renewable energy projects over the next decade under a development plan of the industry, China Securities Journal said, citing the State Information Center.

Na o panašių nuotrakų galima padaryti ir Vilniuje bei Kaune. O jei dar Photoshopo įgūdžiai geri...

[Irma]

Nebūna taip, kad visa tauta gyventų pramoninėje zonoje. Pagaliau su laiku prie užterštumo nežymiai priprantama.

Nu ka tu kalbi.. jokio analogo Kinijai dar nebuvo. Gal dar įžvelgi, kad tai normalu? Nepateisinu jokio "vystymosi" bet kokia kaina..

O tas tavo pasakymas, kad priprantama, na atsiprašau.. jei taip vadini pasireiškiančius įvairius apsigimimus ir ligas. Žmogaus organizmas nepratęs prie greitų pokyčių, todėl tokia jo reakcija į viršytą užterštumą ir pasireiškia visokiais nukrypimais nuo normų. Mačius laidą esu, tai žmonės gyvena tokiomis sąlygomis, kai jokie gyvūnai jau ten nebegyvena, paukščiai nebeskraido, bet va žmogus ten tempia savo dieneles.

Blogai, kai taip nevertinama žmogaus gyvybė, jo gyvenimo kokybė, o dar blogiau kai tai pateisinama.

Na o panašių nuotrakų galima padaryti ir Vilniuje bei Kaune. O jei dar Photoshopo įgūdžiai geri...

Perskaičiau kaip kinijos "didybę" propaguojančio atstovo panegiriką. Nebestebina.



Pekine'sas. vaizdas po lietaus (kairėje) ir saulėtą dieną (dešinėje). 2005 metų rugpjūtis.

Aplinkosauga Kinijoje vystoma, tačiau tai dažnai lieka tik gražia teorija.

Nepaisant šių teorinių siekių, realybėje jų įgyvendinimas išlieka ribotas. Spartus Kinijos ekonominis augimas, intensyvėjanti gamyba, išteklių bei energijos vartojimas lemia, jog susiduriama su daugybe rimtų aplinkosaugos problemų: Kinijoje aptinkami 16 iš 20 labiausiai užterštų miestų pasaulyje; nesusidorojama su toksinėmis atliekomis; trečdalis tekančio vandens telkinių laikomi stipriai užterštais; dėl neatsakingo žemės naudojimo vyksta dykumėjimo procesai; šalis yra didžiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėja pasaulyje; ir kita. Visa tai daro didelį poveikį žmonių sveikatai, bendrai gyvenimo kokybei bei brangiai kainuoja šalies ekonomikai. Pasaulio Banko 2007 metais išleistoje ataskaitoje teigiama, jog dėl vandens ir oro užterštumo Kinijoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 760 000 žmonių

wikipedia.org

Susidaro toks įspūdis, kad kinai ne tik per savo šalelės, bet ir per viso pasaulio žmonių galvas "ropščiasi" prie savo tikslo Nejuokinga.

[John]

Kokia dar panegirika? Pateikiau skaičius ir NYTimes ir Bloomberg, o tu pateikei... nuotrauką iš Wikipedijos ir ištrauką iš nepilno straipsnio. Tai jau panašiau į demagogiją.

[Lettered]

Kokia dar panegirika? Pateikiau skaičius ir NYTimes ir Bloomberg, o tu pateikei... nuotrauką iš Wikipedijos ir ištrauką iš nepilno straipsnio. Tai jau panašiau į demagogiją.

Tu pateikei tik skaičiukus, o Irma pateikė realybę

[Irma]

Kokia dar panegirika? Pateikiau skaičius ir NYTimes ir Bloomberg, o tu pateikei... nuotrauką iš Wikipedijos ir ištrauką iš nepilno straipsnio. Tai jau panašiau į demagogiją.

Straipsnį "sušaudžiau" per kelias min., jei nori jų daugiau, pilnas internetas ir ne iš wiki. Demagogija kai tauškiama bet kas, niekuo nesiremiant, aš remiuosi. Jei trūksta straipsnių- įvesk į paiešką raktinius žodžius, tikrai rasi.

Kadangi kiek domiuosi investicijom, šiek tiek seniau buvau užmačius šitą:

http://www.balsas.lt/naujiena/235962...u-kinijoje-iii
apsakoma reali situacija toje šalyje, problemos.

dar: http://www.technologijos.lt/n/moksla...s?name=S-12011

Vienas naujesnių: http://lt.radio86.com/naujienos/5686...nti-uzterstuma

Šalis žino savo problemą, ją bando spręsti, deja ne taip lengva tvarkytis su jau užterštais regionais. Mažinti išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį neužtenka.

[Wycka]

Nu ka tu kalbi.. jokio analogo Kinijai dar nebuvo. Gal dar įžvelgi, kad tai normalu? Nepateisinu jokio "vystymosi" bet kokia kaina..

Kokio analogo Kinijai?
Tamsta nepateisina, kiti pateisina. Nugali ta nuomonė, kurią palaiko daugiau žmonių arba daugiau valdančiųjų. Paprasta kaip 2x2

O tas tavo pasakymas, kad priprantama, na atsiprašau.. jei taip vadini pasireiškiančius įvairius apsigimimus ir ligas. Žmogaus organizmas nepratęs prie greitų pokyčių, todėl tokia jo reakcija į viršytą užterštumą ir pasireiškia visokiais nukrypimais nuo normų. Mačius laidą esu, tai žmonės gyvena tokiomis sąlygomis, kai jokie gyvūnai jau ten nebegyvena, paukščiai nebeskraido, bet va žmogus ten tempia savo dieneles.

Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Europos šalys ir JAV vystant industrializaciją taip pat pasibaisėtinai teršė aplinką. Skirtumas tik tas, kad chemijos pramonė ir apskritai pramoninė gamyba buvo dar nelabai išvystyta,
todėl ir teršimo buvo sąlyginai mažiau. Vaizdai XIXa. pb. Anglijoje šalia plieno liejyklų buvo tokie patys, kaip dabar Kinijoje. Kitaip tariant norėdamas perplaukti upę, turi sušlapti, nors tai gali būti ir nemalonu.
Žmonės tempia savo dieneles ir aplink Černobylį. Matyt gyvūnams ir paukščiams lengviau pakeisti savo gyvenamąją vietą

Blogai, kai taip nevertinama žmogaus gyvybė, jo gyvenimo kokybė, o dar blogiau kai tai pateisinama.

Niekada nevertini to, ko turi per daug. Kinijoje gyventojų yra ~1,3 milijardo, prieauglis didžiulis, kasmet į darbo rinką įsilieja ~10mln. naujų darbuotojų, ir jiems reikia rasti darbo. Ir taip Kinija taiko plačią mirties bausmės politiką, formaliai tebetaiko 1 vaiko šeimoje politiką. Dėl to paties užterštumo, gamtos nelaimių, darbų saugos nesilaikymo žūsta labai daug žmonių. Po 1989m. vasaros įvykių Pekine daug kinų emigruoja. Ir vis tiek šalyje kasmet padaugėja ~10mln. gyventojų. Tai ką daryti? Uždaryti pusę fabrikų ir masiškai eiti ryžių auginti? O gal auginti aguonas, kaip Afganistanui? Be pramonės nebūtų šiandieninės Kinijos su didžiuliu eksportu, olimpinėmis žaidynėmis, greitaisiais traukiniais, Maglev'ais, įspūdingais viadukais, taip pat, žinoma, branduoliniu ginklu ir kosminėmis programomis.
Beje, visos besivystančios (o ne stagnuojančios ar degraduojančios, kaip pvz Somalis) valstybės susiduria su užterštumo problemomis. Ta pati Indija.

[John]

Straipsnį "sušaudžiau" per kelias min., jei nori jų daugiau, pilnas internetas ir ne iš wiki. Demagogija kai tauškiama bet kas, niekuo nesiremiant, aš remiuosi. Jei trūksta straipsnių- įvesk į paiešką raktinius žodžius, tikrai rasi.

Kadangi kiek domiuosi investicijom, šiek tiek seniau buvau užmačius šitą:

http://www.balsas.lt/naujiena/235962...u-kinijoje-iii
apsakoma reali situacija toje šalyje, problemos.

dar: http://www.technologijos.lt/n/moksla...s?name=S-12011

Vienas naujesnių: http://lt.radio86.com/naujienos/5686...nti-uzterstuma

Šalis žino savo problemą, ją bando spręsti, deja ne taip lengva tvarkytis su jau užterštais regionais. Mažinti išmetamų kenksmingų medžiagų kiekį neužtenka.

Gal turi duomenų apie per capita emisijas ir taršą Kinijoje ir JAV bei ES? Būtų įdomu palyginti.

[Wycka]

Lietuvos danguje — pavieniai perseidų lietaus lašai

Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį Lietuvoje buvo galima stebėti perseidų, arba meteorų, lietų. Tiesa, šalies padangę nutvieskė palyginus nedaug meteoritų dulkių. Astronomai teigia, kad maksimumą pasiekęs perseidų lietus buvo stipriausias per keletą pastarųjų metų.
Perseidų lietus – kasmetinis reiškinys. Jis prasideda, kai Žemė įskrieja į zoną, kuri kertasi su Swifto-Tuttle kometos orbita. Kometos orbitoje esančios dalelės ir dulkės patenka į Žemės atmosferą ir joje efektingai sudega. Perseidų lietumi šis reiškinys vadinamas, nes stebint iš Žemės atrodo, kad jis atkeliauja iš Persėjo žvaigždyno.
„Prie Saulės priartėjusi kometa pradeda irti, paskui ją tarsi traukinio dūmai atsiranda visokių dalelių srautas. Kai Žemė įskrieja į srautą, ten esančios dalelės rėžiasi į atsmosferą ir pradeda garuoti bei degti. Tada ir matomas vadinamasis meteorų lietus“, – pasakojo Molėtų observatorijos paskaitininkas Saulius Lovčikas. Jo teigimu, praėjusią naktį perseidų lietus nuolat intensyvėjo.
„Naktį observatorijoje apsilankė trys smalsuolių grupės. Su pirmąja nuo 11 ik 12 valandos nakties suskaičiavome 67 perseidus. Su antrąja nuo 12 iki 1 valandos – 165. Nuo 1 iki 2 valandos nakties – jau 216“, – prisiminė S. Lovčikas.
Perseidų lietaus intensyvumas priklauso nuo keleto veiksnių. Šis reiškinys matomas visoje planetoje, tačiau vos kelių valandų skirtumu skirtingose platumose matomas meteorų kiekis gali svyruoti nuo keleto iki kelių tūkstančių.
„Yra buvę, kad Molėtuose per valandą suskaičiavome 70 perseidų. Tuo tarpu Filipinuose per valandą žmonės pamatė 5000“, – skirtumus vardijo vyras.
Reiškinio intensyvumas priklauso nuo į atmosferą patenkačių dalelių kiekio. Tačiau kometų liekanos neišsidėsto tolygiai. Neretai pasitaiko ne dalelių juosta, bet ir atskiri debesys.
„Žemės patekimas į kometos likučius nėra tas pats, kas įbridimas į upę, kai iškart sušlampi. Dalelių srautas nėra vientisas, skiriasi jo tankis. Todėl reiškinys prasideda po truputį, o jo kulminacija priklauso nuo to, ar planeta pataiko į tankiausius dalelių debesis“, – pasakojo S. Lovčikas.
Kometos uodega susidaro yrant kometoidui, kuris yra pagrindinė kometos dalis, kurioje sutelkta beveik visa jos masė. Kometoidai susideda iš sušalusių dujų su dulkių ir meteorinių dalelių priemaiša. Maždaug 30 proc. tūrio užima ledas, 20 proc. tūrio – organinės medžiagos (vad. geltonoji medžiaga), 8 proc. – silikatai (dulkės ir meteorinės dalelės), 3 proc. – anglis, likę 40 proc. – įvairiausių molekulių.
Daugumos kometoidų skersmuo 1–10 km, bet kai kurie yra iki 50 km skersmens. Kai kometoidas priartėja prie Saulės arčiau negu Jupiterio orbita, prasideda medžiagos sublimacija nukreiptoje į Saulę jo paviršiaus pusėje, susidaro koma, o po to ir uodega. Dėl medžiagos netekimo kometoidų masės mažėja. Po kelių šimtų priartėjimų prie Saulės kometoidai suyra ir virsta meteoroidų srautu. Milijardai kometoidų skrieja aplink Saulę Koiperio–Edžvorto juostoje ir Orto debesyje, niekada nepriartėdami prie Saulės. Ten jie gali egzistuoti milijardus metų be jokio pokyčio. Kai kurie Koiperio–Edžvorto juostos kometoidai yra iki 1000 km skersmens, galbūt yra ir dar didesnių.

[Mjso]

Kaip visada Lietuvoje nieko normaliai nesimato,nei pilno saulės užtemimo, nei pašvaisčių per debesis, dabar ir meteorų lietaus. Pavieniai sužybsėjimai, kurio lietum nepavadinsi.

[Wycka]

Kaip visada Lietuvoje nieko normaliai nesimato,nei pilno saulės užtemimo, nei pašvaisčių per debesis, dabar ir meteorų lietaus. Pavieniai sužybsėjimai, kurio lietum nepavadinsi.

Vat ir aš stebiuosi. Pekla, dėl drėgmės pertekliaus mūsų kraštuose dažnai būna debesuotas dangus, tad jeigu kas nors danguje ir vyksta, matai tik juodus naktinius debesis