Šiaip įdomu

[Tomizmas]

Džiugu, kad su kalba aktyviai dirbama akademiniu ir entuziastų lygiu, bet tam, kad ji taptų realia oficialiai pripažinta tautine mažuma, reikia kad realūs prūsų palikuonys, kurie šiais laikais daugiausiai aišku maišyti, nusiteiktų save laikyti prūsais. Aišku, labai naivu tikėtis, kad visas 1 mln šiai dienai priskaičiuojamų palikuonių tai padarytų - tam reikalingas tam tikras idealizmas, o dauguma niekada nebūna idealistais. Bet net jeigu keli procentai tokių atsirastų - tai jau būtų kokie 30 - 40 tūkst. žmonių, o mažos tautelės su tiek žmonių, jeigu yra užtikrintas švietimas ir medijos jų kalba, svarbiausia - kalbos perdavimas jaunajai kartai, gali sėkmingai gyvuoti.

Aš tai manau kad prūsus kaip nedidelę tautinę bendruomenę, mažumą, atkurti vis dar yra įmanoma.

Plačiau pasidomėjau, pasirodo yra netgi mąstoma kaip sekantis žingsnis įkurti vieną ar kelias gyvenvietes etninėje prūsų teritorijoje.

Kad "niekam nereikalinga", tai su tokiu mąstymu galima nueiti iki to, kad visos mažos tautos nereikalingos ir sėkmingai gali išnykti. Iš pradžių dešimtūkstantinės, paskui šimtatūkstantinės, paskui ir kelių milijonų - nes kam gi tos "mažų genčių mažos kalbos" - bet manau kad tai neteisinga iš pagrindų. Pasaulis daug praranda su kiekvienos tautos asimiliacija.

[Aukštaitis]

Kaip jums idėja su prūsų kalbos gaivinimu?

Ar tai turi perspektyvą tapti kažkuo rimtu, ar tai tik įdomus hobis ir nieko daugiau? Vokietijoje ir Lenkijoje gyvena apie 1 mln prūsų kilmės žmonių, Vokietijoje veikia prūsų kilmės žmonių organizacija "Tolkemita", yra nemažai entuziastų Lenkijoje, Kaliningrade, savaime aišku - Lietuvoje ir Latvijoje. Ar yra koks nors šansas, kad bent keliems tūkstančiams iš to 1 mln susidomėjus ir išmokus prūsų kalbą, būtų galima atgaivinti netgi tautą, išlaikant netgi jos tiesioginį genetinį tęstinumą? Skamba viliojančiai, bet ar realu?

Nelabai realu. Kad kalba būtų gyvybinga, jai iš esmės reikalingi trys dalykai: 1. Oficialus statusas ir jos vartojimas valstybinėse institucijose. 2. Švietimo sistema (mokymas ta kalba nuo darželio iki universiteto). 3. Medijos (spauda, TV, radijas). Entuziastams būtų realu įgyvendinti nebent nr. 3.

Beje, su prūsų tautos atmininimu dar yra toks įdomus dalykas – vardas Herkus pastaraisiais metais itin populiarus. Čia gal lietuviai taip savotiškai savinasi prūsų istoriją? Nes kažin, ar kam daugiau yra ją labai savintis? Latvijoj Herkus Mantas turbūt nelabai žinomas ir jie turbūt turi savų herojų, kovojusių su teutonais. O lietuviai va taip ir prūsą į savo didvyrių gretas pasiėmė.

[RokasLT]

Dar trūksta išlikusio (neasimiliavusio, išnykusio) etnoso, nes kur nors Afrikoje ar Amazonėje yra tautelių kurios neturi rašto, oficialių institucijų, taip pat atstovų valstybinėse institucijose ar švietimo sistemos.

Man asmeniškai, prūsų kalba primena latvių kalbą su žiupsneliu germaniškumo (gal dėl vėlesnės jos versijos naudojimo, kai jau buvo padaryta įtaka?).

[R.D.]

Tomizmas, neįsivaizduoju iš kur Jūs tokį didelį skaičių ištraukėt (30 - 40 tūkst.), nes prūsais save vadina vokiečių kolonistai ir supranta save ne kaip senprūsiais (iki Ordino užkariavimo bususius gyventojus), o kaip būtent kolonistus Rytų Prūsijoje. Gal kažko nežinau, bet kaip prieš 738 metus nukariauti prūsai (kuri dalis atsidūrė Lietuvoje, kita dalis asimiliavosi, treti nusėdo lenkų žemėse) per tiek laiko išlaikytų tapatybę, kalbą ir sugebėtų atskirti save nuo vokiečių ir kitų kolonistų. Turiu daug abejonių dėl tokių intencijų. Nebent tie 30 - 40 tūkst. turi šeimos medį, kuriame parodoma, kad jie kilę nuo laisvųjų kilmingųjų prūsų (vitingų) ir kitų prūsų, ėjusių tarnybą Ordinui po užkariavimo. Tiesiog kažkas nerealaus, šiek tiek suvokiant prūsų visuoemenės socialinę genezę. Štai, jeigu jie gyventų vienam regione ir būtų viskas papraščiau susivokti apie ką kalbame.

[Tomizmas]

Tomizmas, neįsivaizduoju iš kur Jūs tokį didelį skaičių ištraukėt (30 - 40 tūkst.), nes prūsais save vadina vokiečių kolonistai ir supranta save ne kaip senprūsiais (iki Ordino užkariavimo bususius gyventojus), o kaip būtent kolonistus Rytų Prūsijoje. Gal kažko nežinau, bet kaip prieš 738 metus nukariauti prūsai (kuri dalis atsidūrė Lietuvoje, kita dalis asimiliavosi, treti nusėdo lenkų žemėse) per tiek laiko išlaikytų tapatybę, kalbą ir sugebėtų atskirti save nuo vokiečių ir kitų kolonistų. Turiu daug abejonių dėl tokių intencijų. Nebent tie 30 - 40 tūkst. turi šeimos medį, kuriame parodoma, kad jie kilę nuo laisvųjų kilmingųjų prūsų (vitingų) ir kitų prūsų, ėjusių tarnybą Ordinui po užkariavimo. Tiesiog kažkas nerealaus, šiek tiek suvokiant prūsų visuoemenės socialinę genezę. Štai, jeigu jie gyventų vienam regione ir būtų viskas papraščiau susivokti apie ką kalbame.

Na, rėmiausi daugelio nemėgstama Vikipedija, kad būtent "baltų kilmės prūsų palikuonimis save laiko apie 1 mln žmonių Vokietijoje ir Lenkijoje". Matyt yra kažkoks pagrindas save laikyti turinčiais prūsų kilmę, kaip pavardės, giminių pasakojimai (kalba išnyko prieš 300 metų, o ne prieš tūkstančius, tai galimai kai kuriose šeimose senų žmonių buvo žinoma, kad jų proproseneliai vartojo prūsų kalbą). Aišku, grynakraujų palikuonių rasti manau nėra šansų po tiek asimiliacijų ir maišymųsi, bet jeigu yra žmonių, kurie išlaikė bent kažkokias tapatybės nuolaužas, taip pat yra nemažai iniciatyvos su kalba - galimai iš tų išlikusių tapatybės nuolaužų tikrai įmanoma sulipdyti bent nedidelę rekonstruotą tautinę bendruomenę.

Tie 30 - 40 tūkst. yra mano pasvarstymas apie tai, kad jeigu apie 1 mln vis dar turi kažkokią dalį prūsiškos savimonės ir kilmės, tai kokie 3 - 4 % jų pilnai galėtų būti suinteresuoti kažko imtis realiame etnoso atgaivinime (be abejo, 100% ir netgi 50% yra absoliučiai nerealu, nes tam reikia gana idealistiško požiūrio, ką turi mažas procentas žmonių).

Tuo labiau, kažin, ar vokiečių kolonistai kada nors Prūsijoje sudarė daugumą? Juk dažnai gyventojų dauguma perima įtakingos ir "prestižinės" mažumos kalbą, kas vadinama "language shift". Jeigu to regiono vokiečiai pagrinde kilo iš asimiliuotų prūsų, tai kažkiek paprasčiau - entuziastams, kurie to nori, belieka "atsiasimiliuoti". Vien jau tai, kad tokios bendruomenės egzistuoja, rodo ne visišką savo šaknų užmiršimą ir susidomėjimą. Vokietijos "Tolkemita" bendruomenė bendradarbiavo su rimtais lingvistais, tokias vardais kaip Toporovas, taip pat Lietuvos lingvistais, norėdami kad jiems padėtų atstatyti protėvių kalbą. Reiškia, ne viskas prarasta.

Dar trūksta išlikusio (neasimiliavusio, išnykusio) etnoso, nes kur nors Afrikoje ar Amazonėje yra tautelių kurios neturi rašto, oficialių institucijų, taip pat atstovų valstybinėse institucijose ar švietimo sistemos.

Man asmeniškai, prūsų kalba primena latvių kalbą su žiupsneliu germaniškumo (gal dėl vėlesnės jos versijos naudojimo, kai jau buvo padaryta įtaka?).

Na, o kodėl gi ne. Idealiu atveju, jeigu toks eksperimentas pavyktų, tai pasaulyje suteiktų daug vilčių ir motyvacijos kitoms nykstančios kalboms ir etnosams - indėnų, keltų, Australijos aborigenų, Sibiro vietinių ir t. t.

Kol kas kiek žinau, sėkmingai atgaivinta tik hebrajų kalba, bet kadangi žydai yra didelė daugiamilijoninė tauta niekada nepraradusi savo atskiros savimonės, o tik pakeitusi savo senąją kalbą į jidiš ir kitas - tas be abejo buvo lengviau, nei rekonstruoti pilnai asimiliuotą tautą tik su kai kurių tvirtinimu, kad "mes kažkada kilome iš jų".

[PoDV]

Kartais tenka atkapstyti teorinius scenarijus kaip atgaivinama prūsakalbė Prūsija, ir kaip ten būtų nebloga mintis. Tai skamba labai nerealistiškai, nes dabartinė Prūsija yra daugiausia slaviška, išskyrus Klaipėdos kraštą, kuri galima sakyti, vienintelė Prūsijos teritorija, kuri išliko baltiška, nors ir daugiausia iš imigrantų iš Didžiosios Lietuvos. Kalbos barjeras gilesnis, o lietuvių-latvių per mažai, kad iš jų naujas tautas kurti Nebent kurti naują hipotetinę Baltijos valstybę, kuri apimtų Lietuvą ir Latviją (gal ir Kaliningrado sritį) kalbančia prūsų kalba paremta "baltų kalba"

[RokasLT]

[MedinisStrazdas]

Kad "niekam nereikalinga", tai su tokiu mąstymu galima nueiti iki to, kad visos mažos tautos nereikalingos ir sėkmingai gali išnykti. Iš pradžių dešimtūkstantinės, paskui šimtatūkstantinės, paskui ir kelių milijonų - nes kam gi tos "mažų genčių mažos kalbos" - bet manau kad tai neteisinga iš pagrindų. Pasaulis daug praranda su kiekvienos tautos asimiliacija.

Tai ir gali. Ir išnyks. Globaliame pasaulyje tikrai nėra vietos šimtams atskirų kalbų. Šiaip labia įdomu kai vienoje temoke jūs argumentuojate už globalumą ir visokius migrantus o kitoje jau aiškinate kad išnyks kažkokia mirusi kalba. Tai ji ir išnyks dėl to kad visi susimaišys ir gyvens kartu.

[Sula]

Tai ir gali. Ir išnyks. Globaliame pasaulyje tikrai nėra vietos šimtams atskirų kalbų. Šiaip labia įdomu kai vienoje temoke jūs argumentuojate už globalumą ir visokius migrantus o kitoje jau aiškinate kad išnyks kažkokia mirusi kalba. Tai ji ir išnyks dėl to kad visi susimaišys ir gyvens kartu.

Pagal futuristų apskaičiavimus 10000 metais Žemėje liks 3-4 kalbos, vėliau - viena. Iki 100 000 metų išnyks visi rasiniai skirtumai.

[RokasLT]

Pagal futuristų apskaičiavimus 10000 metais Žemėje liks 3-4 kalbos, vėliau - viena. Iki 100 000 metų išnyks visi rasiniai skirtumai.

Spekuliacija, kaip dauguma amerikiečių atrodys 2050 m. Aš spėčiau, kad tik mažesnėse (Sietlas, San Franciskas, Majamis, Dalasas...) ir didesnėse (BIG 3: NY, LA, CHI) urbanistinėse metropolijose.

[Tomizmas]

Tai ir gali. Ir išnyks. Globaliame pasaulyje tikrai nėra vietos šimtams atskirų kalbų. Šiaip labia įdomu kai vienoje temoke jūs argumentuojate už globalumą ir visokius migrantus o kitoje jau aiškinate kad išnyks kažkokia mirusi kalba. Tai ji ir išnyks dėl to kad visi susimaišys ir gyvens kartu.

"Už visokius migrantus"? Aš? Su niekuo nepainiojate?

Kiek pamenu, visada pasisakiau už griežtas ir selektyvias migracijos taisykles, niekada tikrai nesakiau kad reikia priimti "visokius" kokie tik nori pakliūti.

[MedinisStrazdas]

Pagal futuristų apskaičiavimus 10000 metais Žemėje liks 3-4 kalbos, vėliau - viena. Iki 100 000 metų išnyks visi rasiniai skirtumai.

Na čia priklauso nuo daug ko, pvz jeigu kolonizuosime kosmosą gali susidaryti etniniai enklavai. Bet taip, dabartinė tendencija yra "viską sumaišyti į vieną".

Spekuliacija, kaip dauguma amerikiečių atrodys 2050 m. Aš spėčiau, kad tik mažesnėse (Sietlas, San Franciskas, Majamis, Dalasas...) ir didesnėse (BIG 3: NY, LA, CHI) urbanistinėse metropolijose.

Na meksikiečiai ir haitčio migrantai tikrai turi daugiau vaikų nei kitos grupės bet iki 2050? Nemanau.

"Už visokius migrantus"? Aš? Su niekuo nepainiojate?

Kiek pamenu, visada pasisakiau už griežtas ir selektyvias migracijos taisykles, niekada tikrai nesakiau kad reikia priimti "visokius" kokie tik nori pakliūti.

Na, gal tada sumaišiau jūsų postą su kažkuo kitu. Atsiprašau.

[Tomizmas]

Kažin ar galima lyginti susimaišymą tokiose migracijos pagrindu susikūrusiose šalyse kaip JAV ar Brazilija, ir Eurazijos gyventojus su stipriu tūkstantmečių senumo etniškumu. ES netgi su visa imigracija yra laaaaaabai toli iki JAV "melting pot", o Azijai (išskyrus nafta turtingas arabų šalis, kur imigrantų daugiau nei vietinių) dar mažiau.

Iš viso pastebėjau, kad amerikiečiai ar brazilai ne visada aiškiai suvokia pačią etniškumo sąvoką. Jiems gyventojai - tai visų pirma valstybės piliečiai. Kad tokiose šalyse kaip pvz. Šveicarija, Belgija, Pakistanas, Indija atskiri etnosai turi nuo šimtmečių nusistovėjusias etnines ribas ir mažai maišosi tarpusavyje, vienoje valstybėje egzistuoja kaip paralelinės visuomenės, tokie etnosai kaip "belgai" ar "pakistaniečiai" neegzistuoja - tas ne visiems pas juos suvokiama. Kai Europoje ar Azijoje etnosas eina pirmoje eilėje, o valstybinė priklausomybė tik po to.

Taip kad, absoliučiai netikiu kad liks 3 - 4 kalbos. Tik ne Eurazijoje (kurioje gyvena 70% pasaulio žmonių). Neįsivaizduoju kas turi nutikti, kad valstybės savo kalbas iškeistų į "pasaulines".

[RokasLT]

Na meksikiečiai ir haitčio migrantai tikrai turi daugiau vaikų nei kitos grupės bet iki 2050? Nemanau.

Tai Midwest'e, West'o ir Southwest'o vidinėse valstijose bus dauguma balti, bet ne pakrančių, Teksaso didmiesčiuose ir Čikagoje, Detroite, ir dar keliuose didesniuose miestuose.

[MedinisStrazdas]

Tai Midwest'e, West'o ir Southwest'o vidinėse valstijose bus dauguma balti, bet ne pakrančių, Teksaso didmiesčiuose ir Čikagoje, Detroite, ir dar keliuose didesniuose miestuose.

Pagal nuotrauką tai ne dauguma o 100%

Taip kad, absoliučiai netikiu kad liks 3 - 4 kalbos. Tik ne Eurazijoje (kurioje gyvena 70% pasaulio žmonių). Neįsivaizduoju kas turi nutikti, kad valstybės savo kalbas iškeistų į "pasaulines".

Monokultūra, kuri atsiranda esant globaliam realaus laiko komunikavimui.

[RokasLT]

Pagal nuotrauką tai ne dauguma o 100%

Čia iš leftistinio puslapio, tad ir sakau, kad mano nuomone, bus išimčių.

[Sula]

Taip kad, absoliučiai netikiu kad liks 3 - 4 kalbos. Tik ne Eurazijoje (kurioje gyvena 70% pasaulio žmonių). Neįsivaizduoju kas turi nutikti, kad valstybės savo kalbas iškeistų į "pasaulines".

Vos prieš 3-4 tūkst. metų nebuvo beveik visų didžiųjų šiuolaikinių kalbų.
Jau nekalbant apie dar senesnius laikus.

[Tomizmas]

Monokultūra, kuri atsiranda esant globaliam realaus laiko komunikavimui.

Komunikavimui su kitų šalių žmonėmis visada galima vartoti pasaulines "lingua franca" (pagrinde anglų), bet šalių viduje kalbos tikrai bus vietinės, ir nemanau kad artimiausioje prognuozuojamoje ateityje tai keistųsi.

Skandinavai nors ir moka beveik 100% anglų kalbą, bet net nesvarsto apie jokius valstybinius jos statusus, o ją jau kalbėti apie jos vartojimą tarp savo šalies žmonių (kas atrodytų iš viso keistai). Tai vis tiek užsienio kalba, tegul ir idealiai mokama, svarbi, bet ne gimtoji ir ne jų.

[MedinisStrazdas]

Komunikavimui su kitų šalių žmonėmis visada galima vartoti pasaulines "lingua franca" (pagrinde anglų), bet šalių viduje kalbos tikrai bus vietinės, ir nemanau kad artimiausioje prognuozuojamoje ateityje tai keistųsi.

Skandinavai nors ir moka beveik 100% anglų kalbą, bet net nesvarsto apie jokius valstybinius jos statusus, o ją jau kalbėti apie jos vartojimą tarp savo šalies žmonių (kas atrodytų iš viso keistai). Tai vis tiek užsienio kalba, tegul ir idealiai mokama, svarbi, bet ne gimtoji ir ne jų.

Jau dabar keičiasi. Versle kas antras terminas angliškas. Dauguma lietuviškų terminių kaip vaizduoklis išvis neprilipo, ir net tie kurie prilipo kaip maršrutizatorius dažnai vistiek nenaudojami.

Daugumai žmonių visiškai nesvarbu gimtoji kalba ar ne, svarbiausiai kad galėtu komunikuoti su kuo jiems norisi.

[Sula]

Komunikavimui su kitų šalių žmonėmis visada galima vartoti pasaulines "lingua franca" (pagrinde anglų), bet šalių viduje kalbos tikrai bus vietinės, ir nemanau kad artimiausioje prognuozuojamoje ateityje tai keistųsi.

Skandinavai nors ir moka beveik 100% anglų kalbą, bet net nesvarsto apie jokius valstybinius jos statusus, o ją jau kalbėti apie jos vartojimą tarp savo šalies žmonių (kas atrodytų iš viso keistai). Tai vis tiek užsienio kalba, tegul ir idealiai mokama, svarbi, bet ne gimtoji ir ne jų.

Taip atrodo tik trumpu "nacionalinio romantizmo" ir nacionalinės valstybės laikotarpiu (200-250m.)
Per tūkstantį ateinančių metų bus tokie pokyčiai, kurių neįsivaizduoja lakiausia amžininko fantazija.
Gal iš viso liks tik išsibarsčiusios gentys su "akmeniniais kirviais" ir radiacinėmis mutacijomis.