Šiaip įdomu

[senasnamas]

Tai sergančių lėtinėmis ligomis bus dar daugiau, nes nenatūralaus maisto kiekiai ir dabar jau dideli.

[lukass]

Bet ir veršelio gaila. Tuomet geriausia išeitis - pranavalgystė, kurios visiem užteks

[lukass]

Ar laikas visiems reikalingas? Vienas Norvegijos kaimas svarsto jo atsisakyti

6:00, skamba žadintuvas ir jūs kylate iš lovos. 6:15 išeinate iš dušo, 6:20 kaukia virdulys, 7:00 paliekate namus. 12:00 prasideda pietų pertrauka, 13:00 sugrįžtate prie darbo. 17:00 – darbo pabaiga, parduotuvė, namai. Ciklas kartojasi kasdien. O kas jei atsikratytume pagrindinio jo rėmo? Sommarøy kaimelis Norvegijos šiaurėje rimtai svarsto atsikratyti laiko.

Sommarøy yra senas žvejų kaimelis, įsikūręs gerokai už poliarinio rato. Čia gyvena tik kiek daugiau nei trys šimtai gyventojų. Vienas iš jų, Kjellas Ove Hvedingas, vieną dieną pabudo ir pagalvojo, kad laikas yra ne kas kita, kaip tikra kvailystė. Absurdiškas kasdienybės matas, neturintis realios prasmės. Galbūt laikas svarbus tiems, kurie Niujorke pardavinėja akcijas, tiems, kurie miestuose metro skuba į susitikimus, ar tiems, kurie vysto tarptautinius verslus. Kam laikas reikalingas Sommarøy gyventojams? Niekam!..

...Hvedingo idėjos jau sulaukė palaikymo. Jau vyksta viešos diskusijos, pasirodė peticijos, o ant vieno tilto turėklo Sommarøy atsirado rankinių laikrodžių eilė...

[senasnamas]

O kas liepia žvejų kaimo gyventojams keltis pagal žadintuvą ir pietauti konkrečiu laiku? Atsibundi, išplauki žvejoti, kai nusprendi, kad jau gana, grįžti namo ir pietauji. Jei nieko nepagavai, nepietauji . Niekas neverčia gaudyti žuvis minučių tikslumu.

[Sula]

O kas liepia žvejų kaimo gyventojams keltis pagal žadintuvą ir pietauti konkrečiu laiku? Atsibundi, išplauki žvejoti, kai nusprendi, kad jau gana, grįžti namo ir pietauji. Jei nieko nepagavai, nepietauji . Niekas neverčia gaudyti žuvis minučių tikslumu.

Tai gal ir priimtina vasarą, kai matosi Saulės padėtis. Poliarinę naktį ar net apsiniaukusią dieną, kurių ten netrūksta, gali būti keblu nustatyti paros laiką. Pvz.: atveš vairuotojas kurą iš "didžiosios žemės", o kaime visi miega. Arba kaimiečiai nuvažiuos į miestą parduoti žuvį, o ten niekas nedirba.

[senasnamas]

Tai akivaizdu, kad bet kokiems susitarimams laikas yra būtinas. Ir kuo šalis labiau civilizuota, tuo labiau skaičiuoja tas minutes. Labiau atsilikusiose šalyse norma, kad autobusas atvažiuos kažkada rytoj arba kažkada vakare (jei neatvažiuos vieną dieną, tai atvažiuos kitą - negi taip svarbu ), o išsivysčiusiose šalyse parašyta, kad autobusas atvažiuos, pvz., 11:18, ir jei keliomis minutėmis vėluoja, keleiviai jau reiškia pasipiktinimą . Nuošaliame žvejų kaime turbūt dėl minučių niekas ir taip nesuka per daug galvos.

[Tomizmas]

Kažkada skaičiau Gumiliovo knygą (istorikas su tokiais gana įdomiais pafilosofavimais apie etnogenezes ir t. t.), tai pas jį buvo 4 laiko suvokimo tipažai:

1. Paseistinis - orientuotas į praeitį, kai praeitis tarsi nesibaigusi, vis dar tęsiasi į priekį, ir žmonės jaučia poreikį "tęsti garbingus protėvių darbus". Autorius laikė, kad tai produktyviausias suvokimas. Būdingas ankstyvajai etnogenezės ar civilizacijos raidos fazei, kai jauna civilizacija kyla ir stiprėja.
2. Aktualistinis - kai egzistuoja čia ir dabar, praeitis ir ateitis dzin. Būdingas tautos ar civilizacijos klestėjimo laikotarpiui, kai dauguma nori gyventi šia diena.
3. Futuristinis - kai praeitis laikoma amžiams praėjusia, dabartis - tik įžanga į ateitį, o realybė projektuojama į ateitį: tradicinių dalykų paneigimas, naujos idėjos, nauji pasaulio ir visuomenės pertvarkymo metodai (tame tarpe utopiniai) ir t. t. kaip bebūtų keista, bet futuristinis laiko suvokimas laikomas destruktyviu ir labiausiai pasireiškia tautos ar civilizacijos griuvimo fazėje.
4. Statinis - kai laikas iš viso neturi jokios reikšmės (daug indėnų tautų net neturėjo žodžio savo žodyne laikui apibūdinti). Būdingas gamtos ritmu gyvenančioms bendruomenėms (kaip tame Norvegijos kaimelyje), primityvioms tautelėms ir smulkiems reliktiniams etnosams, išlikusiems po civilizacijų suirimo ir dažniausiai gyvenančioms atokiose vietovėse, kai patogiausias jų civilizacijų žemes jau būna užėmusios kitos arba susiformavusios naujos tautos.

[PoDV]

Kažkada skaičiau Gumiliovo knygą (istorikas su tokiais gana įdomiais pafilosofavimais apie etnogenezes ir t. t.), tai pas jį buvo 4 laiko suvokimo tipažai:

1. Paseistinis - orientuotas į praeitį, kai praeitis tarsi nesibaigusi, vis dar tęsiasi į priekį, ir žmonės jaučia poreikį "tęsti garbingus protėvių darbus". Autorius laikė, kad tai produktyviausias suvokimas. Būdingas ankstyvajai etnogenezės ar civilizacijos raidos fazei, kai jauna civilizacija kyla ir stiprėja.
2. Aktualistinis - kai egzistuoja čia ir dabar, praeitis ir ateitis dzin. Būdingas tautos ar civilizacijos klestėjimo laikotarpiui, kai dauguma nori gyventi šia diena.
3. Futuristinis - kai praeitis laikoma amžiams praėjusia, dabartis - tik įžanga į ateitį, o realybė projektuojama į ateitį: tradicinių dalykų paneigimas, naujos idėjos, nauji pasaulio ir visuomenės pertvarkymo metodai (tame tarpe utopiniai) ir t. t. kaip bebūtų keista, bet futuristinis laiko suvokimas laikomas destruktyviu ir labiausiai pasireiškia tautos ar civilizacijos griuvimo fazėje.
4. Statinis - kai laikas iš viso neturi jokios reikšmės (daug indėnų tautų net neturėjo žodžio savo žodyne laikui apibūdinti). Būdingas gamtos ritmu gyvenančioms bendruomenėms (kaip tame Norvegijos kaimelyje), primityvioms tautelėms ir smulkiems reliktiniams etnosams, išlikusiems po civilizacijų suirimo ir dažniausiai gyvenančioms atokiose vietovėse, kai patogiausias jų civilizacijų žemes jau būna užėmusios kitos arba susiformavusios naujos tautos.

Turbūt:
1. Naujosios pokomunistinės ES narės, ypač Lenkija
2. ES senbuvės. Kyla minčių, kad ir kažkiek Lietuvos periferinėms teritorijoms tas galioja, teritorijoms, kuriose ekonomika yra stagnacijoj ar net rececijoj, nors neesu tikras, bet man taip atrodo
3. SSRS
4. Šiaurės Sentinelio salų gyventojai

[Tomizmas]

Turbūt:
1. Naujosios pokomunistinės ES narės, ypač Lenkija
2. ES senbuvės. Kyla minčių, kad ir kažkiek Lietuvos periferinėms teritorijoms tas galioja, teritorijoms, kuriose ekonomika yra stagnacijoj ar net rececijoj, nors neesu tikras, bet man taip atrodo
3. SSRS
4. Šiaurės Sentinelio salų gyventojai

Na, nežinau kiek tai patikima, nes Gumiliovas dažnai būna kaltinamas balansavimu ant pseudomokslo ribos, bet kažkiek logikos tame yra. Paprastai kol civilizacija kyla ir plečiasi, skamba šūkiai apie didingus protėvius ir poreikį būti tokiais kaip jie, kai civilizacijai išsivysčius ar dezintegruojantis tokie lozungai paprastai laikomi "atgyvenusiais". Tas atokus Norvegijos kaimelis "be laiko" irgi kaip ir patvirtina teoriją.

Man labiau panašu į tai (civilizaciniu lygiu):

1. Musulmonai - labai ryškus pavyzdys (nors turtingesnės naftos turinčios šalys labiau primena 2 fazę).
2. Rytų Azija, Vakarai ir Rusija (Vakarai, Rusija ir Japonija daug kuo jau primena 3 fazę).
3. Romos imperija ir... Bijau būti blogu pranašu, bet kaip ir minėjau - Vakarai, Rusija ir Japonija. Ir beje, kažkuo tai labai susišaukia su "Visata 25" projektu, kur pelės gavo komfortiškas gyvenimo sąlygas...
4. Tas pats minėtas Norvegijos kaimelis, tie patys šiaurės Sentinelio salų gyventojai ir t. t. Šiaip reliktinių etnosų apibūdinimą labai stipriai atitinka asirai Irake ir nahuatliai (actekai) Mesikoje, bet abejoju ar jie neturi laiko suvokimo - gyvena gana judriuose regionuose, kur nuolat kontaktuoja su kitomis aplinkinėmis tautomis ir kur nuolat kažkas vyksta.

[PoDV]

Mano interpretacija:
1. Tęsti vietinių pokomunistinių sąjūdžių iškeltus tikslus, t.y. sunaikint SSRS sukurtą istorinę neteisybę ir pasivyt Vakarus. Nors turbūt ir yra 3 požymio, naikint kolūkietišką dvasią visuomenėje.
2. Sunkiau paaiškint Iš savo perspektyvos galiu pasakyt - nereikia Vakarams nieko vytis kaip Rytų Europai ir neteisybių naikint nereikia. Yra 3 požymio, kurti didesnę galimai niekada praeityje nebūtą lygiavą, kurie galima pasiekt su labai turtinga visuomene (o gal ir nebūtinai, nors dažnai koreliuoja su šalies išsivystimu tokie tikslai)
3. Kurti naują žmogų, naują visuomenę, manau, tai tinka daugumai jei ne visiems totalitariniams režimams. Apibūdintina ir griežtoko pobūdžio judėjimams Vakaruose.
4. Čia kaip ir viskas aišku.

[Tomizmas]

1. Posovietinėse šalyse trumpas 1 stadijos blykstelėjimas jautėsi 90-aisiais, kai pradėta idealizuoti istorija, protėviai, bet tai truko labai trumpai, ir buvo gana paviršutiniška (palyginus su musulmonais - tai yra jų visas gyvenimas, jų socialiniai santykiai pastatyti ant tradicijų ir praeities garbinimo, o ne laikinas "pasidavimas" į tai). Jau apie 2000 metus tai pasidarė nemadingu ir nepopuliariu dalyku. Posovietinės šalys, kaip bebūtų, jau eilę metų turėjo aukštus gyventojų išsilavinimo rodiklius, šalys toli gražu nebadaujančios, turinčios visokių tegul ir ribotų patogumų, civilizacinių žaisliukų (galėdavo gi sau leisti vakarais sėdėti prie TV, ko neturtingos, dar tebekylančios visuomenės negali) - o tai labiau atitinka 2 stadiją, ne 1. Arba bent jau kažkur tarp jų, bet vis tiek arčiau dvejeto.

2. Na, dauguma bent Europoje ir kultūriškai artimose vietose (Šiaurės Amerika, Rusija) stengiasi gyventi šia diena, pasiekti viską ką nori pasiekti, papramogauti, pakeliauti - o tai akivaizdi 2 fazė. Rytų Azija irgi yra šioje fazėje, tik su nemažais regioniniais skirtumais.

3. Šita fazė kaip jau minėjau, labai stipriai susišaukia ir su Romos Imperija (istorijoje turbūt nebuvo ryškesnio pavyzdžio), ir su "Visata 25", kur pelės, viskuo aprūpintos ir gyvenančios be rimtų pavojų, prarado instinktus ir išmirė, nes nesidaugino ir nelabai norėjo socializuotis, prarado bet kokio įprastinio, ankstesnėms kartoms savaime suprantamo elgesio įgūdžius. Aišku, tokių ekstremalių pavyzdžių (dar) nėra, bet požymiai atsiranda.

Vis dėlto, per ką išsivystymas pirmiausiai kerta, tai per dauginimąsi ir socializaciją. Gal tai yra ir pozityvu - žmonių žemėje per daug. Romos imperija buvo civilizacijos sala silpnai išsivysčiusių tautų (vadinamųjų "barbarų") vandenyne, tai labai greit buvo sudorota, o dabartinis pasaulis, kur ypač po 2000 interneto išplitimo buvusios neturtingos šalys pradėjos vystytis žymiai sparčiau, vytis turtingąsias, ir jose pradėjo ryškėti tos pačios socialinės ir demografinės tendencijos. Šiuolaikinė civilizacija kaip niekad yra pasaulinė, todėl 3 fazę turbūt pasaulis pasieks kartu (aišku, su regioniniais skirtumais, bet vis tiek). Gali būti labai įdomu, nes to dar istorijoje nebuvo. Ne, aš tai netikiu kad žmonės išnyks iki 0 kaip pelės "Visata 25" eksperimente, bet stiprus populiacijos kritimas garantuotas, dideli vertybiniai lūžiai garantuoti, ir žmonių elgsenos pokyčiai garantuoti (jau dabar ryškėja vis mažesnis bendruomenės vaidmuo ir vis didesnis individualizmas).

[digital]

4. Statinis - kai laikas iš viso neturi jokios reikšmės (daug indėnų tautų net neturėjo žodžio savo žodyne laikui apibūdinti).

Estai iki šiol neturi būsimojo laiko.

[Eikantas X]

Na, nežinau kiek tai patikima, nes Gumiliovas dažnai būna kaltinamas balansavimu ant pseudomokslo ribos, bet kažkiek logikos tame yra. Paprastai kol civilizacija kyla ir plečiasi, skamba šūkiai apie didingus protėvius ir poreikį būti tokiais kaip jie, kai civilizacijai išsivysčius ar dezintegruojantis tokie lozungai paprastai laikomi "atgyvenusiais". Tas atokus Norvegijos kaimelis "be laiko" irgi kaip ir patvirtina teoriją.

Man labiau panašu į tai (civilizaciniu lygiu):

1. Musulmonai - labai ryškus pavyzdys (nors turtingesnės naftos turinčios šalys labiau primena 2 fazę).
2. Rytų Azija, Vakarai ir Rusija (Vakarai, Rusija ir Japonija daug kuo jau primena 3 fazę).
3. Romos imperija ir... Bijau būti blogu pranašu, bet kaip ir minėjau - Vakarai, Rusija ir Japonija. Ir beje, kažkuo tai labai susišaukia su "Visata 25" projektu, kur pelės gavo komfortiškas gyvenimo sąlygas...
4. Tas pats minėtas Norvegijos kaimelis, tie patys šiaurės Sentinelio salų gyventojai ir t. t. Šiaip reliktinių etnosų apibūdinimą labai stipriai atitinka asirai Irake ir nahuatliai (actekai) Mesikoje, bet abejoju ar jie neturi laiko suvokimo - gyvena gana judriuose regionuose, kur nuolat kontaktuoja su kitomis aplinkinėmis tautomis ir kur nuolat kažkas vyksta.

Visiškai klaidinga išvada apie Romą. Romėnai visada buvo orientuoti į praeitį.





Hannah Arendt, Tarp praeities ir ateities, knyga lietuvių kalba išleista 1995 m., tiražas 4000, vis dar galima įsigyti, kainuoja nebrangiai, pirkit.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/ta...-ateities.html

Dar iš tos temos apie civilizacijų vystymąsi, praeitais metais lietuvių kalba pagaliau pasirodė klasikinis Spenglerio veikalas „Vakarų saulėlydis“.

https://www.patogupirkti.lt/knyga/va...os-apmata.html

Vokiečių istoriko ir filosofo Oswald Spengler veikalas „Vakarų saulėlydis: pasaulio istorijos morfologijos apmata“ unikalus tuo, kad nuo pat pirmojo tomo pasirodymo 1918 metais nepraranda aktualumo ir vis dar kelia ne mažesnį susidomėjimą nei XX amžiaus pradžioje.

Autorius knygoje „Vakarų saulėlydis“ nuodugniai tyrinėjo mūsų civilizacijos kilmę ir aprašė jos raidą, o jo įžvalgų įrodymu, deja, tapo nacių režimas. Nors O. Spengler požiūris ir anksčiau, ir dabar dažnai kritikuojamas, tačiau jo žinios ir iškalba išlaikė susidomėjimą „Vakarų saulėlydžiu“ iki šių dienų.

Autoriaus teigimu, visų civilizacijų raida yra panaši ir vyksta pagal tam tikrus bendrus istorijos dėsnius. Jis išskyrė 8 civilizacijas arba „aukštąsias kultūras“ ir remdamasis jomis analizavo, kas laukia Vakarų civilizacijos. O. Spengler nagrinėjo Babilono, Egipto, Kinijos, Indijos, Meksikos, Klasikinę, Arabų ir Vakarų arba Europos-Amerikos civilizacijas.

O. Spengler teigė, jog civilizacijos gyvuoja cikliškai: jos gimsta, bręsta ir užgęsta. Kiekvienam gyvavimo etapui būdingi tam tikri dvasingumo, meno ir politikos bruožai. Autorius taip pat išskyrė kultūros ir civilizacijos sąvokas bei tokius civilizacijos raidos etapus:

• Pavasaris (Kultūra): būdinga intuicija, galinga kūrybinė energija, vieningumas.

• Vasara: bręstantis sąmoningumas. Ankstyvoji pilietinė miesto visuomenė ir kritinis mąstymas.

• Ruduo (Civilizacija): miestų augimas. Aukštas jėgos disciplinos ir organizacijos lygis.

• Žiema: ateina pasaulio – miesto civilizacijos sustingimas. Stiprėja ireligiškumas.

Tiesa, to meto istorikų ir filosofų „Vakarų saulėlydis“ iki galo neįtikino ir veikalas buvo vertinamas gana kontraversiškai, o autorius ne kartą vadintas diletantu. Tačiau kritika nesužlugdė nei autoriaus, nei jo darbo. Be to, O. Spengler įžvalgos padarė didžiulę įtaką žinomam civilizacijų teoretikui Arnoldui Toinbiui.

Nepaisant to, kad O. Spengler šiandien vadinamas ekstremaliu pesimistu, „Vakarų saulėlydis“ išlieka knyga, kurią turi perskaityti kiekvienas bent kiek besidomintis civilizacijų istorija.

[liutass]

Latviai nebloga dalykeli pagamino

https://www.amazon.com/Handmade-ORAN.../dp/B00NB0QYGU

[PoDV]

1. Posovietinėse šalyse trumpas 1 stadijos blykstelėjimas jautėsi 90-aisiais, kai pradėta idealizuoti istorija, protėviai, bet tai truko labai trumpai, ir buvo gana paviršutiniška (palyginus su musulmonais - tai yra jų visas gyvenimas, jų socialiniai santykiai pastatyti ant tradicijų ir praeities garbinimo, o ne laikinas "pasidavimas" į tai). Jau apie 2000 metus tai pasidarė nemadingu ir nepopuliariu dalyku. Posovietinės šalys, kaip bebūtų, jau eilę metų turėjo aukštus gyventojų išsilavinimo rodiklius, šalys toli gražu nebadaujančios, turinčios visokių tegul ir ribotų patogumų, civilizacinių žaisliukų (galėdavo gi sau leisti vakarais sėdėti prie TV, ko neturtingos, dar tebekylančios visuomenės negali) - o tai labiau atitinka 2 stadiją, ne 1. Arba bent jau kažkur tarp jų, bet vis tiek arčiau dvejeto.

Dėl šitos dalies ir laikau, kad turi šiek tiek 1 stadijos požymių. Pavydima tiems, kurie neturi tokių ribotų patogumų, važiuojama į tas šalis užsidirbti, keikiamos vietinės šalys, kad "ne Vakarai", nors turiu sutikt, kad tai gana civilizaciškai išsivystęs regionas, tik labai netolygiai, moka nustebint tiek gerąja, tiek blogąja prasme, ypač šiaurinė posovietinės erdvės dalis (pagrinde Rytų Slavų šalys + jau ES sėdintys baltai ), kuri galėtų atsidurti šiaurinėje North-South divide civilizacinėje pusėje. Galbūt su šiuolaikinėmis vis tobulėjančiomis technologijomis Rusijos atokumas darosi/darysis ne toks ir didelis, koks buvo iki 20 amžiaus, kai uždaryt sienas nuo Europos neatrodė taip traumuojančiai.

Stebint Aziją, atrodo, kad North-South divide galėtų nutįsti iki pat pusiaujo: apimtų Kiniją, Tailandą, Malaiziją, Singapūrą, tik nežinau dėl Indonezijos Australiją ir NZ laikyčiau labiau šio divide'o ekslavu arba kolonija

[John]

Pasidarė smalsu, kodėl esant po UHV elektros perdavimo linija ant dviračio ir netyčia prisilietus prie kai kurių metalinių dviračio dalių (grandinės žiedo), jaučiasi nestiprus elektros purtymas? Ar tai normalus efektas, ar tai kažkas, ko neturėtų būti?

[John]

Girdėjau, kad krato, jeigu esi gėjus.

Tas faktas, kad esu gėjus, dar nereiškia, kad kratė dėl to

[Lettered]

Pasidarė smalsu, kodėl esant po UHV elektros perdavimo linija ant dviračio ir netyčia prisilietus prie kai kurių metalinių dviračio dalių (grandinės žiedo), jaučiasi nestiprus elektros purtymas? Ar tai normalus efektas, ar tai kažkas, ko neturėtų būti?

Beabejo normalus, nes susidaro stiprus elektrinis laukas.

[Tomizmas]

Jeigu kas nors laisvalaikiu bandote kurti ką nors tokio muzikinio (tegul ir labai mėgėjišku lygiu), tai šitas video tikrai turėtų būti extremely interesting - kaip profai (šiuo atveju Bassjackers) tai daro. Kartais išbandau jėgas panašioje kūryboje (tiesa, labai neprofesionaliai) ir tikrai labai įdomu pamatyti, kaip visa tai daroma žymiai greičiau ir aišku, su gerokai kokybiškesniu rezultatu.

[Tomas]

Žinant kokį šūdą tu klausai, geriau nebeužsiimk ta savo "kūryba".