Šiaip įdomu

[andyour]

Šitą ir aš pastebėjau kad "laimingiausios" šalys šiame sąraše yra tos, kuriose nusikalstamumas yra didžiausias pasaulyje

JAV nusikalstamumas tarp juodaodžių irgi labai didelis, nors gyvena turtingiausioje šalyje su didžiausiom galimybėm. Gal dėl to, kad daugelis primityvesni, linkę tik į materialinių gėrybių siekimą bei neturintys gabumų jų užsidirbti.

[nomad]

Naujas Gallup pasaulio šalių laimės tyrimas:
http://www.gallup.com/poll/169322/pe...-emotions.aspx
Lietuva lenkia tik Siriją ir Čadą.

Ką neblogai atspindi ir šito forumo tam tikrų dalyvių nepasitenkinimas viskuo ...

[andyour]

Taip jau nusitovėjo kad lietuviai yra labai pesimistiška tauta. Jiems viskas blogai kad ir ką bedarytum. Pvz., vėl atsirado oranžiniai dviračiai - blogai, išvogs, arba vyksta kokie tai viešojo transporto pertvarkymai - blogai,grobstomi mokėsčių mokėtojų pinigai, ir t.t. ir t.t. Reikia pradėti grynai nuo psichologinių dalykų paties žmogaus galvoje, o ne nuo visokių renovacijų. Visą laiką reikia galvot kad kažkam ar kažkur yra blogiau nei pačiam ir tada bent kažkiek pasikeis žmogaus požiūris į jo probemas.

Kai mano daugiabutį surenovavo tai aš tikrai nebuvau laimingesnis negu prieš renovaciją - man buvo visiškai dzin

Taip, bet lietuvių mąstymo staiga nepakeisi, o aplinką galima gana greitai pakeisti. Žmonės nervuoja duobėtos gatvės, nes gadina jų automobilius, kuriuos sunkiai užsidirba, nes lietuviai perka iš paskutinių pinigų , prasti tarybiniai namai, senos VT priemonės. Darant tokią apklausą, jie turėdami tokių problemų, visada atsakys neigiamai.

[nomad]

Geras. Honduras tarp laimingiausių.

Šiaip iš truputį kito rankingo

List of countries by intentional homicide rate
1. Honduras
...

Šiaip įdomu, kad tokiose skylėse žmonės laimingi. Gal tiesiog be galo džiaugiasi, kad vis dar yra gyvi.

Labiau metodologiškai brandžiuose "Happiness Surveys"
pirmą vietą kaip taisyklė ima Danija ir kitos skandinaviškos šalys, išskyrus Suomiją ... Viskas matyt priklauso nuo klausimyno - jei ten tik keli papildomi klausimai būtų įdėti apie tai, ar ekonominis gerbūvis bei visuomenės saugumas įtakoja 'laimės jausmą', jokių Hondūrų ten nebūtų likę ...

Apskritai sublimacija ir nedidelis savirepresijos laipsnis yra
Būtini civilizacijos ingriedientai, anot Froido. Dėl to tas lietuvių grumpiness nėra blogas dalykas pats savaime, ekonomiškai. Tačiau aišku siekti šiek tiek labiau išmokti džiaugtis gyvenimu Lietuvoje vis dėlto reiktų. Kitaip kokia prasmė iš ekonominės gerovės?

[Al1]

O aš siūlau tokių apklausų rimtai nevertinti. Tai, kas nėra pamatuojama, negali būti palyginama. Be to koks nors Polinezijos palmių lapų namelyje gyvenantis pigmėjus jaučiasi labai laimingas, nepažindamas civilizacijos, tuo tarpu viskuo pertekę civilizuoti vakariečiai jaučiasi nelaimingi...

[andyour]

O aš siūlau tokių apklausų rimtai nevertinti. Tai, kas nėra pamatuojama, negali būti palyginama. Be to koks nors Polinezijos palmių lapų namelyje gyvenantis pigmėjus jaučiasi labai laimingas, nepažindamas civilizacijos, tuo tarpu viskuo pertekę civilizuoti vakariečiai jaučiasi nelaimingi...

bet faktas, kad tas čiabuvis jaučiasi laimingas(jei jaučiasi toks). Ekonominė gerovė reliatyvus dalykas, kaip ir laikas.

[senasnamas]

Tai čia ir matuojamas būtent jausmas ar nuotaika, o ne lėšų sąskaitoje likutis. Nereikia visko sieti vien su ekonomine padėtimi - ryšys yra, bet Lotynų Amerika mėgina parodyti, kad jis nesvarbus. Vienam rūpi, kad duobėtos gatvės nesugadintų automobilio, kitam nerūpi jokios gatvės, nes jis neturi automobilio ir nesiruošia jo turėti . Pvz., Danijoje automobilio išlaikymas labai brangus, tai jie persėda ant dviračių. O lietuvis sukandęs dantis vis tiek turbūt naudotųsi mašina ir keiktų visą pasaulį, kad dėl to daugiau niekam nelieka pinigų .

But not all data suggest money buys happiness. Previous research in the United States found that when these same metrics are used, a higher income level makes a significant impact on a person's overall happiness, but only up to $75,000. Above that level, income makes much less of a difference.

Pinigai svarbūs tik balansuojant ties skurdo riba. Pvz., jei 1000 Lt uždirbančiam atlyginimas padidėtų iki 2000 Lt, tai bent kurį laiką tikrai jaustųsi laimingas, o jei 5000 Lt uždirbančiam padidėtų iki 6000 Lt, tos laimės būtų daug mažiau, nes toks padidėjimas nelabai ką keičia. Visos "laimingosios" šalys yra šiltuose kraštuose, išskyrus Daniją. Tai reiškia ne tik daugiau saulės šviesos, bet ir mažiau rūpesčių dėl išgyvenimo, nes lengva išgyventi net nedirbant. Pvz., Lietuvoje tik klimatas daniškas, o visa kita kaip Lotynų Amerikoje . Tokie disbalansai, matyt, nuotaiką ir gadina.

[nomad]

Danų ir šiaip skandinavų rezultatai dėl to yra dar labiau įspūdingi, nei kitų Vakarų šalių, nes stresuoja jie aiškiai žymiai mažiau, būdami tokiame pačiame socio-ekonominiame kontekste, bei dar labiau įspūdingi nei Pietų kraštų - nes laimingų skaičius Danijoj nepriklauso nuo klimato/saulės kiekio.

[Eikantas X]

piliulių priryja, tai ir nebestresuoja ir laimingi jau tada

Antidepressant use on the rise in rich countries, OECD finds
Wednesday 20 November 2013

Figures show that doctors in some countries are writing prescriptions for more than one in 10 adults, with Iceland, Australia, Canada and the other European Nordic countries leading the way.

http://www.theguardian.com/society/2...ise-world-oecd

Islandija pirmoj vietoj, Danija - 4a, Švedija - 5a pagal suryjamus antidepresantus.

http://www.oecd-ilibrary.org/sites/h...nce-2013-41-en

[Al1]

Ir tik nesakykit, kad tai atsitiktinai, kad tai ne slaptai taikoma visuomenės kontrolės priemonė dargi duodanti ir nemažą pelną...

[Creatium]

/\ čia jau diskusija pereina į "Šiaip linksma"

[Al1]

Prisigėrus antideptresantų žinoma, kad gali būti linksma (aišku, ne visada). Ko daugiau valdžią turintiems norėti? O jei rimtai, tai nieko linksmo nėra. Ir tai iš tiesų yra viena iš slaptai vykdomų visuomenės masių kontrolės priemonės. Pažįstu kelis žmones. Visi jie naudoja antidepresantus. Jie iš tiesų yra narkomanai. Juos ant tablėtės pasodino visai be reikalo. Tiesiog buvo kai kurių problemų gyvenime, stresas ir t.t. Nuėjo pas psichiatrą ir juos iš karto pasodino. Iš pradžių ant relaniumo, vėliau perėjo prie kur kas rimtesnių antidepresantų. Ir ką, nei vieno iš jų sveikata nepagerėjo, tik dar labiau pašlijo. Visi išsipūtė, nes antidepresantai iššaukia alkį ir padaro žmogų pusiau daržove, kuri daugiau guli nei juda, nes nėra jokio noro ką nors daryti. Vienam iš tų žmonių, merginai, dingo mėnesinės ir jų nėra jau keletą metų! Atsirado visiems problemų su širdimi, o vienam iš jų prasidėjo šizofrenija, ji buvo diagnozuota, bet apie kurią net kalbos nebuvo "gydymo" pradžioje. Taigi, gavo žmogus invalidumo grupę... Taigi, atsakykite dabar į klausimą. Iš kur į Lietuva ateina visi gydymo metodai? Ir kas juos tvirtina? Kas tvirtina psichikos sutrikimų sąrašus ir jų gydymo metodus Vakaruose?

[Creatium]

Dar galima pridėt, kad skiepai skirti tuberkuliozės platinimui, o prezervatyvai - venerinių ligų plitimui palaikyti.

[Gator]

Labiau metodologiškai brandžiuose "Happiness Surveys"
pirmą vietą kaip taisyklė ima Danija ir kitos skandinaviškos šalys, išskyrus Suomiją ...

Turbūt todėl, kad Suomija ne Skandinavijos šalis

[Al1]

Dar galima pridėt, kad skiepai skirti tuberkuliozės platinimui, o prezervatyvai - venerinių ligų plitimui palaikyti.

Nereikia nusiskiesti. Esmė tame, kad psichinių problemų turinčio žmogaus "gydynas" nepagydo, o jį padaro dar didesniu ligoniu. Na negali būti ~20 procentų visuomenės psichiniais ligoniais. O tokius skaičius oficialiai pateikia, pavyzdžiui, JAV atitinkamos institucijos.

[senasnamas]

Farmacijai didžiausią pelną neša vaistai, kurių vartojimas ilgalaikis. Todėl ypač Vakarų šalyse tas vaistų išrašinėjimo verslas gerai išvystytas, receptai dalinami lengva ranka nepaisant, ar to tikrai reikia. Antidepresantai vieni iš tų vaistų, kurie tinka daugeliu atvejų. Tai ir išrašinėjami. Ko gero sukelia ir priklausomybę. Po ilgesnio vartojimo atsiranda naujų problemų, išrašomi kiti vaistai, taip ir apsimetinėjama, kad gydoma. Juk jei pacientas išgis ir jam nereikės jokių vaistų, iš jo jokios naudos. Medicina vis labiau darosi panaši į eilinį verslą.

[Al1]

Tai viena reikalo pusė. O kita tame, kad dalis žmonių eliminuojama iš normalaus visuomeninio ir politinio gyvenimo. Jų jame nėra. Mažiau problemų ir valdžiai.

[andyour]

Tai viena reikalo pusė. O kita tame, kad dalis žmonių eliminuojama iš normalaus visuomeninio ir politinio gyvenimo. Jų jame nėra. Mažiau problemų ir valdžiai.

O kas dirbs ir kels ekonomine gerovę? Liaudis sukils ir bus kaip Janukovičiui ar gal net Kadafiui. Kame logika?

[andyour]

Farmacijai didžiausią pelną neša vaistai, kurių vartojimas ilgalaikis. Todėl ypač Vakarų šalyse tas vaistų išrašinėjimo verslas gerai išvystytas, receptai dalinami lengva ranka nepaisant, ar to tikrai reikia. Antidepresantai vieni iš tų vaistų, kurie tinka daugeliu atvejų. Tai ir išrašinėjami. Ko gero sukelia ir priklausomybę. Po ilgesnio vartojimo atsiranda naujų problemų, išrašomi kiti vaistai, taip ir apsimetinėjama, kad gydoma. Juk jei pacientas išgis ir jam nereikės jokių vaistų, iš jo jokios naudos. Medicina vis labiau darosi panaši į eilinį verslą.

Kuri istorijas toliau Viską tu žinai, nes taip sakai
Farmacijų įmonių yra ne viena. Kokie šansai, kad psichiatro skirti vaistai sugadintų žmogui sveikatą ir jis nuėjęs pas kitą daktarą gaus tos pačios famarcijos kompanijos vaistus. Kiek reikėtų kišių tiesiogiai perduoti daktarams, su tikslu, kad gadintų sveikatą žmonėms, kurių yra daugybė, kurie savo nuožiūra išašo vaistus. Kas jei nutekės tokia informacija - skatinimas žudyti, kompanijai būtų galas, konkurentai sumindytų. O daktarai gautų kalėjimo iki galvos ir priteistas didžiules sumas.

Pagal savo supuvimo laispnį sprendžiate apie kitus?

[nomad]

Farmacijai didžiausią pelną neša vaistai, kurių vartojimas ilgalaikis. Todėl ypač Vakarų šalyse tas vaistų išrašinėjimo verslas gerai išvystytas, receptai dalinami lengva ranka nepaisant, ar to tikrai reikia. Antidepresantai vieni iš tų vaistų, kurie tinka daugeliu atvejų. Tai ir išrašinėjami. Ko gero sukelia ir priklausomybę. Po ilgesnio vartojimo atsiranda naujų problemų, išrašomi kiti vaistai, taip ir apsimetinėjama, kad gydoma. Juk jei pacientas išgis ir jam nereikės jokių vaistų, iš jo jokios naudos. Medicina vis labiau darosi panaši į eilinį verslą.

Psichofarmakologijos iškilimas paskutinius 30 metų iš tikrųjų bauginantis, ypač vaikų atžvilgiu. Bet problema čia ne pasiūloje, kaip naiviai bandai nuteikti, o paklausoje - farma industrija kartu su gydytojais tiesiog pateikia žmonėms tai, ko jie nori. Dauguma tų, kurie kreipiasi dėl nervinių ar psichinių problemų, nory easy way out, ir nenori įdėti darbo į rezultatą. O kaip parodė Froidas/Jungas, šioje srityje be asmenininio darbo ir asmeninių (ir galų gale, labai subjektyvių) išvadų ir sprendimų neapsieisi, jei norima ilgalaikio rezultato. Bet kas nori 'dirbti' - o dar tuo labiau galvojant ir analizuojant?

Taigi, psichofarmakologijos pagalba, pasiekiamas trumpalaikis rezultatas lengvesniu keliu, kokio nori žmonės. Kitaip tariant, psichofarmakologija atakuoja smegenų impulsus, bet deja, ne žmogaus elgesio priežastis.

Tačiau tai netgi nėra mano esminis argumentas. Pagrindinis klausimas, ar kontroliuojama psichofarmakologija blogiau, negu iš viso neurozių ir psichozių negydymas? Arba, kaip daroma Rusijoje ir panašiose 'civilizacijose' (dalinai ir Lietuvoje, deja), gydytis degtine tikintis naudos iš girtų pseudo-atviravimų su draugais?