Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Šiaip įdomu

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Tarp rytų ir vakarų draskomą Ukrainą, simbolizuojantis įvykis. Toks atrodytų nereikšmingas bet prasmingai iškalbingas



    Du taiką simbolizuojančius baltus karvelius, kuriuos vaikai sekmadienį paleido iš vieno Vatikano pastato lango per ceremoniją su popiežiumi Pranciškumi, užpuolė kiti paukščiai.

    Dešimtims tūkstančių žmonių susirinkus Šv.Petro aikštėje, kiras ir didelis juodas kranklys užpuolė karvelius tuojau po to, kai jie buvo paleisti per atvirą Apaštalų rūmų langą. Kiro taikiniu tapęs balandis neteko kelių plunksnų, o kranklys kelis kartus kirto snapu kitam. Neaišku, kas nutiko karveliams, kai jie nuskrido. Anksčiau kalbėdamas prie to paties lango pontifikas ragino atkurti ramybę Ukrainoje, kurioje per demonstracijas prieš vyriausybę žuvo protestuotojų.
    www.balsas.lt
    *******
    Miestai.net Fb

    Comment


      Parašė Gator Rodyti pranešimą
      Įdomu ar John galėtų gyvent vienoje iš savo svajonių šalių - skaitau atsiliepimus vieno žmogaus, kuris ten keliauja tai rašo, kad po kelių dienų gerklėj jaučia visą tą šlamštą, arba kai pučia nosį išskyros tamsios nuo smogo.
      Smogas iš ties yra didelė problema. Bet ne visiems "užspaudžia" gerklę. Vieniems būna blogiau, kitiems lengviau. Tas žmogus turi silpnus plaučius Kai PM 2.5 (kietosios dalelės) pasiekia aukštą lygį (>250. PSO norma - 50) galima tiesiog neiti į lauką. Jei labai būtina išeiti, galima užsidėti kaukę. Visiškai neapsaugos, bet bent truputį padės.

      Didesnė problema yra ta, kad patys kinai nelabai saugosi. Atidaro langus, kad "pravėdinti" kambarį kai užterštumas labai aukštas, išėjus į lauką tik ~1/100 žmogus dėvi kaukę ir t.t.

      Parašė John Rodyti pranešimą
      Gal tu juokauji? Jei tik gaučiau leidimą gyventi ir dirbti CN, jau būčiau pakeliui į oro uostą...
      Susirasti darbą Kinijoje nėra taip sunku. 加油!

      Parašė Gator Rodyti pranešimą
      Smogas Kinijoj yra palyginti nesenas dalykas, tad gyvenimo trukmėje atsispindės statistikoje po kelių dešimtmečių...
      Čia esi teisus. Per pastarąjį dešimtmetį, Pekine padvigubėjo plaučių vėžio atvejų.

      Parašė Gator Rodyti pranešimą
      Transportą kaip išbandei pasakojai, o kaip įvertinai mediciną ir švietimą?
      Švietimas geras. Tiek vidurinis, tiek aukštasis. Nors reikėtų tobulinti kritinio mąstymo ir kūrybiškumo mokymą.
      Medicina (valstybinė) gan panaši į vakarietiškas (yra porą išimčių/skirtumų): ilgos eilės, time slot'ai ir t.t.

      Parašė John Rodyti pranešimą
      Nuomos kainos netgi Šanchajuje yra palyginus mažos. Perkant būtą jos neproporcingai didelės, bet NT pirkimas nėra gyvenimo prerekvizitas.

      Maisto kainos bendrai vertinant yra mažesnės, nei bet kur Europoje (įskaitant Lietuvą). Problema su tokiais šaltiniais, kaip Numbeo, kad jie lygina produktus, kurie populiarūs vienoje vietoje, bet nebūtinai populiarūs kitur. Europietiško tipo sūris ar pienas ten aišku, kad nėra nei populiarūs, nei pigūs. Kaip ir pas mus nėra populiarūs ar pigūs kokie nors tofu ar dar velnias žino kokie kineitiški užkandžiai ar produktai. Bet nepaminėta, kiek kainuoja, pavyzdžiui, ryžių vynas ar tipiška lėkštė ryžių su mėsa gatvėje.
      Nesutinku dėl būsto nuomos. Buto nuoma Pekine kainuoja 3000-8000 CNY. Palyginti gan daug.
      Pritariu dėl produktų palyginimų. Vartotojų poreikiai gali skirtis kardinaliai. Sūris yra labai geras pavyzdys. Kinų patiekaluose jis neegzistuoja, todėl Kinijoje atsirado gan neseniai, yra prabangos prekė, o ir šiaip kinai nelabai jį mėgsta.

      Parašė deep'as Rodyti pranešimą
      Reitingai, testų rezultatai neatspindi pvz moklo prieinamumo. Kaip atrodo moksleivio gyvenimas Kinijoje siekenčio pakliūti į universitetą ir koks procentas kinų turi universitetinį išsilavinimą?
      Procentas priklauso nuo kartos. Kultūrinės Revoliucijos karta šiuo klausimu yra nuskriausta. Tarp 20-mečių, virš 50% mokosi universitete ar baigė jį (pasak pačių kinų).

      Parašė andyour Rodyti pranešimą
      Man įdomu, tas smogas dėl didelio statybų masto ar dėl iš vakarų suvežtos taršios pramonės.
      Yra daug faktorių, bet aišku nr. 1 - gamyklos. Tik jos stovi ne pačiam Pekine, o Hebei provincijoje. Į šiaurę nuo Pekino stūkso kalnai, tad kai papučia atitinkamas vėjas, teršalai užstringa ties kalnais.
      考纳斯, 立陶宛

      Comment


        Bendro išprusimo testai

        http://apklausa.lt/f/search?utf8=%E2...i%C5%A1prusimo kam įdomu darom (sąžiningai) Išsprendę rasite atsakymus

        Comment


          Kruizinio laivo pailginimas

          Comment


            Skalūnų dujos, skalūnų dujos. Štai nežinau, juoktis, ar verkti... iš juoko.

            Vokietijoje karvės fermoje tiek pribezdėjo, kad kilo sprogimas.

            http://www.reuters.com/article/2014/...A0Q1HY20140127

            Taigi, pradėkime galvoti apie žemės ūkio, konkrečiai gyvulininkystės plėtra, kurios šalutiniu produktu gali būti biodujos! Ir kam mums tie skalūnai?

            Comment


              Stabdžių testas

              Flickr

              Comment


                Parašė rat Rodyti pranešimą
                Lietuvos vien dėl žmonių mentaliteto, pajamų, gyvenimo lygio ir t.t. negalima kišti prie skandinavų. Nebent kaip pigią kekšę Visada buvome Rytų Europa, staiga tampam Šiaurės...
                na tai nera visiskai teisybe, Svedu rasytojas Olaus Magnus mus savo knygoje ''Historia de Gentibus Septentrionalibus'' priskyre prie siaures Europos.
                Ir ta nuomone apie mus kaip siaures europos dalimi vyravo simtmeciais.


                trumpa istrauka is knygos

                Book 3, Ch. 1. On the Heathen Lithuanians Idolatrous.


                The woodcut shows praying people and two altars, one with a snake and one with a fire. 1300 x 600 px.


                Comment


                  2100 m. Kai kas liks po vandeniu Lietuvoje
                  Vidinei laimei nesušvitus, išorinė laimė - tik kančių šaltinis. - Milarepa

                  Comment


                    Parašė Recoiler Rodyti pranešimą
                    2100 m. Kai kas liks po vandeniu Lietuvoje
                    Atvaizdas
                    Man rodos Lietuvai toks likimas miglotas. Užtektų Užtvankos per Daniją ir Vokietiją.
                    Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.

                    Comment


                      Parašė Recoiler Rodyti pranešimą
                      2100 m. Kai kas liks po vandeniu Lietuvoje
                      Kalbos (ir žemėlapiai) iš serijos "x šalis/miestas liks po vandeniu" yra gana primityvus ir smarkiai briedavotas visokių žaliųjų ir panašių puspročių kuriamas mitas, jojamas ant jau šiek tiek pabodusio "globalaus atšilimo" arkliuko ir skirtas neraštingai publikai.

                      Realybė ta, kad nei Europos, nei kurios nors kitos pasaulio vietos žemėlapis (bent jau fizinis) nei po 100, nei poi 1000 metų neatrodys kitaip, nei jis atrodo šiandien. Net jeigu kils jūros lygis, šiais laikais (nors, tiesą sakant, net ir kur kas ankstesniais laikais) yra begalė būdų išlaikyti (ar net didinti!) neužtvindytas sausumos dalis, net jei jos yra žemiau jūros lygio. Pavyzdžių taip pat yra sočiai.

                      Dėl to kalbos apie po 100 metų neva būsimas užlietas sausumos teritorijas yra kliedesiai neturintys beveik jokių šansų tapti realybe nei 2100, nei 5500 metais.
                      Paskutinis taisė John; 2014.02.08, 16:04.

                      Comment


                        Smagu, bus galima iš Alytaus, keltu keltis į Šiaulius
                        Aviate, navigate, communicate

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Dėl to kalbos apie po 100 metų neva būsimas užlietas sausumos teritorijas yra kliedesiai neturintys beveik jokių šansų tapti realybe nei 2100, nei 5500 metais.
                          100 metų taip, bet 5500 - ne.

                          Comment


                            Nieko baisaus, va pvz. Priekule bus perkelta i Kazachstana


                            Show must go von!

                            Comment


                              Parašė John Rodyti pranešimą
                              Kalbos (ir žemėlapiai) iš serijos "x šalis/miestas liks po vandeniu" yra gana primityvus ir smarkiai briedavotas visokių žaliųjų ir panašių puspročių kuriamas mitas, jojamas ant jau šiek tiek pabodusio "globalaus atšilimo" arkliuko ir skirtas neraštingai publikai.

                              Realybė ta, kad nei Europos, nei kurios nors kitos pasaulio vietos žemėlapis (bent jau fizinis) nei po 100, nei poi 1000 metų neatrodys kitaip, nei jis atrodo šiandien. Net jeigu kils jūros lygis, šiais laikais (nors, tiesą sakant, net ir kur kas ankstesniais laikais) yra begalė būdų išlaikyti (ar net didinti!) neužtvindytas sausumos dalis, net jei jos yra žemiau jūros lygio. Pavyzdžių taip pat yra sočiai.

                              Dėl to kalbos apie po 100 metų neva būsimas užlietas sausumos teritorijas yra kliedesiai neturintys beveik jokių šansų tapti realybe nei 2100, nei 5500 metais.
                              Net jei tai ką kalbi ir būtų galima priimti kaip tiesą (kas labai ginčytina kritinės masės mokslininkų nuomone), nenuneigiamas faktas liktų, kad dėl klimato kaitos reikės nepagrįstai nukreipti daugumos valstybių pagrindinius resursus į veiklą (apsaugos įtvirtinimų statymas etc.), kurią galima būtų nukreipti į kitas, socialiai žymiai labiau naudingesnes, sritis. Kitaip tariant, klimato kaitos pasekmių neigimas argumentuojant, kad 'yra technologiją prisitaikyti', mažų mažiausiai ekonomiškai trumparegiškas. Čia tas pats jei sakytum, kad mes turim technologiją užterštą teritoriją išvalyti, ar naują miestą iš griuvėsių atstatyti - tai nieko daugiau, nei broken window stiliaus argumentai žiūrint iš ekonominės-socialinės pusės ...

                              Be to nereikia užmiršti, kad jūros lygio kilimas yra tik vienas iš klimato kaitos simptomų - kiti ir galbūt dar skaudesni bus (jau yra) sausros, uraganai ir geriamo vandens stoka, kuri paveiks daugumą regionų. Lietuva, šitame kontekste, nėra jau tokioje ir blogoje padėtyje ... Labai įdomu būtų pažiūrėti į žemėlapį, kaip po 100 metų atrodys pasaulio vietų be geriamo vandens vaizdas ... Ten dar reiktų nurodyti vietas, kuriose didesnė dalis ekonominių resursų bus skirta geriamo vandens išgavimui per vandentiekius, desalinezaciją etc...
                              Paskutinis taisė nomad; 2014.02.09, 14:44.
                              There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                              Comment


                                Parašė nomad Rodyti pranešimą
                                Net jei tai ką kalbi ir būtų galima priimti kaip tiesą (nors taip toli gražu nėra, kritinės masės mokslininkų nuomone), nenuneigiamas faktas liktų, kad dėl klimato kaitos reikės nepagrįstai nukreipti daugumos valstybių pagrindinius resursus į veiklą (apsaugos įtvirtinimų statymas etc.), kurią galima būtų nukreipti į kitas, socialiai žymiai labiau naudingesnes, sritis. Kitaip tariant, klimato kaitos pasekmių neigimas argumentuojant, kad 'yra technologiją prisitaikyti', mažų mažiausiai ekonomiškai trumparegiškas.

                                Be to nereikia užmiršti, kad jūros lygio kilimas yra tik vienas iš klimato kaitos simptomų - kiti ir galbūt dar skaudesni bus (jau yra) sausros, uraganai ir geriamo vandens stoka, kuri paveiks daugumą regionų. Lietuva, šitame kontekste, nėra jau tokioje ir blogoje padėtyje ... Labai įdomu būtų pažiūrėti į žemėlapį, kaip po 100 metų atrodys pasaulio vietų be geriamo vandens vaizdas ... Ten dar reiktų nurodyti vietas, kuriose didesnė dalis ekonominių resursų bus skirta geriamo vandens išgavimui per vandentiekius, desalinezaciją etc...
                                Geriamo vandens stoka daugiau sąlygota ne klimato kaitos, o žmogaus veiklos (užteršiant vandenį) ir per daug didelės koncentracijos žmonių tam tikrose teritorijose, kuriose natūraliai nėra tiek vandens, kad būtų galima patenkinti visų poreikius.

                                Comment


                                  Na, turint omenyje technologijų tobulėjimą, tai labai galimas atvejis, kad per tuos 100 metų išsivysčiusios šalys neturės geriamo vandens stygiaus, nes galės pigiai ir greitai išvalyti bet kokį vandenį (t.y. filtrų ir valymų sistemos bus atpigusios ir tiek ištobulėjusios, kad galėsi vandenį gert tiesiog iš gatvės balos). Ypač turint omenyje, kad jau dabar yra pristatomi pavieniai sprendimai, filtrai, leidžiantys vandenį gerti ten, kur paprastai to vengtum daryt.

                                  Comment


                                    Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                    Na, turint omenyje technologijų tobulėjimą, tai labai galimas atvejis, kad per tuos 100 metų išsivysčiusios šalys neturės geriamo vandens stygiaus, nes galės pigiai ir greitai išvalyti bet kokį vandenį (t.y. filtrų ir valymų sistemos bus atpigusios ir tiek ištobulėjusios, kad galėsi vandenį gert tiesiog iš gatvės balos). Ypač turint omenyje, kad jau dabar yra pristatomi pavieniai sprendimai, filtrai, leidžiantys vandenį gerti ten, kur paprastai to vengtum daryt.
                                    Yra dvi vandens stygiaus proglemos: gėlo vandens užterštumas ir jo per mažas kiekis esamai populiacijai su ūkine veikla. Pavyzdžiui, Iberijos pusiasalis turi labiausiai išvystytą žemės ūkį Europoje. Tam sunaudojama apie pusė viso vandens. O vandens ten jau dabar katastrofiškai mažai. Vasarą daug upių didesnių už Nemuną iš viso būna su sausomis vagomis, nes vanduo kaupiamas milžiniškose užtvankose.

                                    Labiau apsimokės iš jūrinio vandens daryti geriamą, nei valyti užterštą.

                                    Comment


                                      Parašė Al1 Rodyti pranešimą
                                      Yra dvi vandens stygiaus proglemos: gėlo vandens užterštumas ir jo per mažas kiekis esamai populiacijai su ūkine veikla. Pavyzdžiui, Iberijos pusiasalis turi labiausiai išvystytą žemės ūkį Europoje. Tam sunaudojama apie pusė viso vandens. O vandens ten jau dabar katastrofiškai mažai. Vasarą daug upių didesnių už Nemuną iš viso būna su sausomis vagomis, nes vanduo kaupiamas milžiniškose užtvankose.
                                      Taip. Tačiau nepamirškime, kad faktiškai vandens Žemėje yra be galo daug ir jo pilnai užtektų visko aprūpinimui. Tad labiau yra kalti patys žmonės dėl to, kad nesugeba efektyviai išnaudoti geografinių ypatumų. Tokie pavyzdžiai, kaip Las Vegasas arba Dubajus, kai viduryje dykumos statomi miestai - nelabai teigiamai nuteikia.

                                      Comment


                                        Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                        Taip. Tačiau nepamirškime, kad faktiškai vandens Žemėje yra be galo daug ir jo pilnai užtektų visko aprūpinimui. Tad labiau yra kalti patys žmonės dėl to, kad nesugeba efektyviai išnaudoti geografinių ypatumų. Tokie pavyzdžiai, kaip Las Vegasas arba Dubajus, kai viduryje dykumos statomi miestai - nelabai teigiamai nuteikia.
                                        Žemėje vandens daug, bet jį tansportuoti sunku. Jo reikia kur kas daugiau nei naftos ir nei tanklaiviai, nei vamzdynai čia nepadės, nebent tik regioniniu lygmeniu ar atskirais atvejais. Tuo labiau, kad iš kažkur vandens reikia paimti. O iš ten, iš kur tokiais kiekiais būtų imamas vanduo, būtų sukelta ekologinė katastrofa.

                                        Comment


                                          Parašė Creatium Rodyti pranešimą
                                          Na, turint omenyje technologijų tobulėjimą, tai labai galimas atvejis, kad per tuos 100 metų išsivysčiusios šalys neturės geriamo vandens stygiaus, nes galės pigiai ir greitai išvalyti bet kokį vandenį (t.y. filtrų ir valymų sistemos bus atpigusios ir tiek ištobulėjusios, kad galėsi vandenį gert tiesiog iš gatvės balos). Ypač turint omenyje, kad jau dabar yra pristatomi pavieniai sprendimai, filtrai, leidžiantys vandenį gerti ten, kur paprastai to vengtum daryt.
                                          Aš kalbėjau ne apie vandens valymą ten kur vandens/kritulių bet kokiu atveju yra, bet apie gėlo vandens problemą ten, kur kritulių ir požeminių šaltinių tiesiog nėra. Dėl to yra jau nemažai diskutuota - ir aišku Afrika ir arabų kraštai šituo atžvilgiu yra žymiai prastesnėje situacijoje, negu U.S. Pietvakariai. Įdomus faktas - Arizonoje (ne pati liberaliausia, žaliųjų ir hipių valdoma, vieta pasaulyje ...) bet koks naujas NT vystymo projektas turi turėti pagrindimą, kad esamomis sąlygomis ten užteks geriamo vandens bent 100 metų (!!!) - kitaip nesuteikiamas leidimas statybai. Kitaip tariant, jei tokia amerikoniška tvarka būtų taikoma Dubajuje ar Abu Dabyje, ten nebūtų leista nieko statyti
                                          Paskutinis taisė nomad; 2014.02.09, 14:02.
                                          There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).

                                          Comment

                                          Working...
                                          X