Šiaip įdomu

[artexs]

Gyvybei palankios sąlygos yra Žemėje. Nesunkiai gyvybė susidaro Žemėje.

Drįsiu prieštaraut. Kai susidarė pirmosios primityvios gyvybės ląstelės žemėje buvo YPAČ nepalankios sąlygos prieš 4 milijardus metų.

[Aš]

Drįsiu prieštaraut. Kai susidarė pirmosios primityvios gyvybės ląstelės žemėje buvo YPAČ nepalankios sąlygos prieš 4 milijardus metų.

Ne tau spręsti ar jos palankos, o gyvybei, kuri susiformavo. Jei ji susiformavo, vadinasi, jos buvo palankios.

Kad sąlygos būtų palankios gyvybei, jos neturi atitikti tavo namų klimato ir šeimyninės auros

Jei patinka, įvardink tai kaip palankias sąlygas gyvybei rastis ir išlikti. Esmės, kad visatoje, apibendrintai, sąlygos gyvybei nepalankios, tačiau yra išimčių, kur jos palankios, tai nekeičia.

Bet dėstytojas įvardino.

Nėra jokio konkretaus fizikinio dėsnio, kuris nusakytų, jog gyvybė būtinai formuosis.

Tėra tik vienas fizikinis dėsnis, ir tai žodį „dėsnis“ reiktų rašyt kabutėse, kuris leidžia numatyti aplinkos sąlygų įvairovę.

Visos likusios to pasekmės yra tikimybinės, o ne fundamentalios fizikinės.

[artexs]

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_Earth

By the beginning of the Archaean, the Earth had cooled significantly. It would have been impossible for most present day life forms to exist due to the composition of the Archaean atmosphere, which lacked oxygen and an ozone layer. Nevertheless it is believed that primordial life began to evolve by the early Archaean, with some possible fossil finds dated to around 3.5 Ga. Some researchers, however, speculate that life could have begun during the early Hadean, as far back as 4.4 Ga, surviving the possible Late Heavy Bombardment period in hydrothermal vents below the Earth's surface.

Kažin ar tuometės sąlygos LABAI skyrėsi nuo dabartinių Marso ir Veneros sąlygų gyvybei.

[Aš]

<...> present day life forms <...>

O aš ir sakau, apie sąlygas gyvybei nespręsk pagal savo kambario temperatūrą.

Pakomentuok prašau šitą sakinį iš tavo pateikto abiogenezės video:

A simple 2 component system that SPONTANEOUSLY forms in the pre-biotic environment can eat, grow, contain information, replicate and EVOLVE simply through thermodynamic, mechanical and electrical forces.

Čia „simply“ - „tiesiog“. Šis žodis naudojamas kaip priešprieša kreacionistų mitams. Todėl ir „simply“.

[Big Cat]

Nėra jokio konkretaus fizikinio dėsnio, kuris nusakytų, jog gyvybė būtinai formuosis.

Tėra tik vienas fizikinis dėsnis, ir tai žodį „dėsnis“ reiktų rašyt kabutėse, kuris numato aplinkos sąlygų įvairovę.

Visos likusios to pasekmės yra tikimybinės, o ne fundamentalios fizikinės.

Jis konkrečiai kalbėjo apie tokios kaip Žemė - vietos, kuri yra palanki gyvybei - susidarymą. Kalbėjo apie elementariąsias daleles bei sąveikas tarp jų. Atseit, užtektų, kad sąveikos tarp elementariųjų dalelių būtų vos, vos kitokios - ir visatoje negalėtų susidaryti jokia žemė. T.y. visata vis tiek būtų, tačiau tokia planeta kaip žemė, kuri palanki gyvybei atsirasti, negalėtų toje visatoje susiformuoti. Nu, jis ten aiškino detaliau, skaičiais, bet jau seniai buvo, tad aš tau smulkiai nenupasakosiu.

[artexs]

Nepastebėjau tavo pataisymo

Šiaip matyt nelabai įsigilinai į to mokslininko video, apie 2 minutę dar rekomenduoju pažėt, nes labai tingiu kartot ką ten sako apie senisibilizatorius ir kaip pašvietus šviesai iš jo šoka elektronas kuris suskaido "maisto" molekulę ir taip pati primityviausia ląstelė "maitinasi". Iš kur toks veikimas dar molekuliniame lygyje, čia net neina kalba apie gyvybę?

[Aš]

Jis konkrečiai kalbėjo apie tokios kaip Žemė - vietos, kuri yra palanki gyvybei - susidarymą. Kalbėjo apie elementariąsias daleles bei sąveikas tarp jų. Atseit, užtektų, kad sąveikos tarp elementariųjų dalelių būtų vos, vos kitokios - ir visatoje negalėtų susidaryti jokia žemė. T.y. visata vis tiek būtų, tačiau tokia planeta kaip žemė, kuri palanki gyvybei atsirasti, negalėtų toje visatoje susiformuoti. Nu, jis ten aiškino detaliau, skaičiais, bet jau seniai buvo, tad aš tau smulkiai nenupasakosiu.

Viskas, ką jis tau pasakė, tai kad, jei fizikos ar chemijos dėsniai veiktų kitaip, gyvybė Žemėje nebūtų galima arba ji būtų gerokai kitokia.

Ir nei velnio jis tau nesakė, kad, jei būtų kitokios fizikinės ar cheminės sąlygos, tai susidarytų Žemė, tik nebetinkama gyvybei, nes nei velnio jis negali atsekti nuo, taip vadinamo, Didžiojo sprogimo kitokios visatos plėtros.

Chaoso teorija. Drugio efektas. O čia vienas dėstytojas ėmė ir viską nustatė. Aišku, jis nei to nustatė, nei taip teigė. Tiesiog Kęstas, spėju, nelabai susigaudydamas tame, kas jam dėstoma, dabar atpasakoja pagal savo supratimą.

Esu tuo beveik užtikrintas

[Aš]

Arba tiesiog Giedrius, kuris bet kokiu atveju nori nuneigti, kas jam nepatinka - atmeta, kas jam sakoma, net nesigilindamas.

Na tai dėstyk, kad jau taip. Padarykim prielaidą, Giedrius klysta. Tai kokia tada Kęsto tolimesnė išvada?

Tik nesakyk, kad pasiginčijai ir daugiau nieko nežinai

Aš nemanau, jog esu toks, kuris aklai neigia. Neigiu kaip minimum du dalykus:

1. kad visata yra pritaikyta gyvybei;
2. kad tavo dėstytojas galėjo pagrįstai teigiu, jog esant kitokiems fizikos ar chemijos dėsniams, būtų susiformavusi Žemė, netinkama gyvybei.

Pirmo punkto laikausi todėl, jog yra akivaizdu, kad visatoje gyvybė yra išimtis, o ne taisyklė.

Antro punkto laikausi todėl, jog tavo dėstytojas negali jokiu būdu numatyti, kad Žemė apskritai susiformuotų esant kitokiems fizikos dėsniams. Kaip minėjau, visata apskritai gali nesusiformuoti esant kitokiems dėsniams arba nebūti stabili. Todėl numatyti Žemės susiformavimo neįmanoma. Viskas, kas įmanoma, tai pripažinti, kad esant dabartinei Žemei ir dabartinei Saulės sistemai po to pritaikius kitokius fizikinius ar cheminius dėsnius, gyvybės formavimuisi ar išlikimui iškyla rimtas pavojus. Tačiau iš karto paraleliai reikia paminėti, kad iškyla pavojus visos sistemos stabilumui ir išlikimui, ne tik gyvybės.

Tad aš nepasakyčiau, jog neigiu vien tam, kad neigčiau.

[artexs]

Aišku čia mūsų diskusija praktiškai nieko neverta, nes nei vienas iš mūsų turbūt nenusimano apie kvantinės mechanikos dėsnius daugiau nei apie operinį dainavimą. Bet Maskoliūno mokslininkui, kuris dirba su šia tema kyla klausimų apie kvantinės mechanikos konstantų neatsitiktinį suderinamumą.

Aš'as turi savo nuomonę ir jam viskas aišku žymiai geriau už tą mokslininką, tebūnie

[Aš]

Aš darau prielaidą, kad tu atmetei, ką tau pasakiau, nes pagalvojai, kad tai kelia pavojų tavo įsitikinimui, jog Dievo nėra.

Kodėl aš atmečiau, parašyta mano paskutinėje žinutėje Ir tai neturi nieko bendro su dievo neigimu.

Bet Maskoliūno mokslininkui, kuris dirba su šia tema kyla klausimų apie kvantinės mechanikos konstantų neatsitiktinį suderinamumą.

Kadangi Kęstas nenori kelti savo versijos, gal iškelsi tu. Kas, tavo manymu,
„suderino“ tuos dėsnius?

Mano manymu, juos suderino būtent atsitiktinumas, tikimybių teorija. O visi kiti dėsniai nėra atmestini, tiesiog susikūrė tokia visata, kuri galėjo susikurti ir išlikti stabili. Gyvybė atsirado, nes galėjo atsirasti. Tačiau jos radimasis yra išimtinis šioje visatoje, o ne būdingas jai. Tad jokio „ypatingumo“ nematau nei žiburio.

[artexs]

Pirmo punkto laikausi todėl, jog yra akivaizdu, kad visatoje gyvybė yra išimtis, o ne taisyklė.

Akivaizdu? Kodėl akivaizdu? Niekas net tvirtai nepaneigė, kad gyvybės nėra Marse ar Veneroj, o tau jau akivaizdu, kad visatoje gyvybė išimtis??? Truputi nelogiška.

[artexs]

Kadangi Kęstas nenori kelti savo versijos, gal iškelsi tu. Kas, tavo manymu, „suderino“ tuos dėsnius?

Mano manymu, juos suderino būtent atsitiktinumas, tikimybių teorija. O visi kiti dėsniai nėra atmestini, tiesiog susikūrė tokia visata, kuri galėjo susikurti ir išlikti stabili.

Aš manau, kad yra priežastis, kodėl tie dėsniai suderinti. Asmeniškai neesu religingas, bet žmonės visada, tai ko nežino kodėl, linkę manyti, kad taip yra "nes Dievas sukūrė". Ankščiau manė, kad Dievas siunčia perkūniją, potvynius ir t.t. Dabar mes žinom kaip ir kodėl jie atsiranda. Manau kažkada sužinosim ir kodėl tos kvantinės mechanikos konstantos yra taip suderintos.

[Aš]

Akivaizdu? Kodėl akivaizdu? Niekas net tvirtai nepaneigė, kad gyvybės nėra Marse ar Veneroj, o tau jau akivaizdu, kad visatoje gyvybė išimtis??? Truputi nelogiška.

Tebūnie atrasti mikroorganizmai Marse, Veneroje ar kur kitur. Bendro fakto, kad labai menka visatos dalis yra tinkama gyvybei, tai nepakeis.

Pasižiūrėkim į visatos erdvę, milijardai šviesmečių be dangaus kūnų, be žvaigždžių, o ten, kur planetos egzistuoja, absoliuti mažuma tinkamos gyvybei. Jei kalbėsim apie sąmoningas gyvybės formas, skaičius dar labiau mažės.

Galim apeliuot, kad visa tai tik mūsų dabartinėmis žiniomis. Bet tada juo labiau jūs negalite teigti, kad visata tinkama gyvybei, nes to neparemia net ir dabartinės mūsų žinios.

Aš manau, kad yra priežastis, kodėl tie dėsniai suderinti.

O kokia ta priežastis, tavo manymu?

Tu nesutinki su manimi, kad tokios, o ne kitokios, visatos susikūrimas yra tikimybinis įvykis, pagrįstas dar ir stabilumo principu, o gyvybės atsiradimas - tikimybinis įvykis, pagrįstas visatos dydžiu ir sąlygų įvairove. (Kaip suprantu) atmeti ir sąmoningos mistinės būtybės dalyvavimo versiją.

Kas dar galėtų būti?

[Big Cat]

tavo dėstytojas negali jokiu būdu numatyti, kad Žemė apskritai susiformuotų esant kitokiems fizikos dėsniams.

Na, dėstytojas konkrečiai skaičiais įvardino elementariųjų dalelių sąveikos diapazoną (tarp elementariųjų dalelių veikiančias jėgas), kuriam esant, Žemė gali susiformuoti, bei nurodė diapazono ribas, kurias peržengus tokia planeta, kaip žemė negalėtų susiformuoti.

[artexs]

Tebūnie atrasti mikroorganizmai Marse, Veneroje ar kur kitur. Bendro fakto, kad labai menka visatos dalis yra tinkama gyvybei, tai nepakeis.

Pasižiūrėkim į visatos erdvę, milijardai šviesmečių be dangaus kūnų, be žvaigždžių, o ten, kur planetos egzistuoja, absoliuti mažuma tinkamos gyvybei. Jei kalbėsim apie sąmoningas gyvybės formas, skaičius dar labiau mažės.

Nei tu, nei aš, nei vienas pasaulio mokslininkas tiksliai nežino koks visatos tinkamumas gyvybei yra. Yra atrasta ~300 planetų kitose sistemose, Jupiterio dydžio, o tu jau darai išvadą, kad "kur planetos egzistuoja, absoliuti mažuma tinkamos gyvybei". Kaip tu šitą savo išvadą apgintum?

Ir kalbi apie visatą. Mums iki mūsų galaktikos pažinimo dar X laiko, o teigti apie gyvybės sąlygų nebuvimą Visatoje išvis beprasmiška.

[artexs]

O kokia ta priežastis, tavo manymu?

Tu nesutinki su manimi, kad tokios, o ne kitokios, visatos susikūrimas yra tikimybinis įvykis, pagrįstas dar ir stabilumo principu, o gyvybės atsiradimas - tikimybinis įvykis, pagrįstas visatos dydžiu ir sąlygų įvairove. (Kaip suprantu) atmeti ir sąmoningos mistinės būtybės dalyvavimo versiją.

Kas dar galėtų būti?

Aš manau, kad kol nežinom kodėl ir kaip įvyko didysis sprogimas ir kas buvo prieš tai, negalim tvirtai atmesti nei vienos versijos, netgi biblinės (mistinio proto). Sutinku, kad tai galėtų būti atsitiktinumų seka, bet manau, kad jos tikimybė menka. Aš manau, kad buvo kažkas prieš big bang'ą, dėl ko yra taip kaip yra.

[Irma]

Šiaip, Žemė dabar kitokia nei tada kai atsirado pirmosios gyvybės užuomazgos. Dabartinėje žemėje dabar gyvena prisitaikiusi prie besikeičiančių sąlygų gyvybė. Dabar gyvybė taip lengvai neatsirastų.

<..>mes esame archeologinės liekanos branduolinių žvaigždžių reakcijų, kurios prasidėjo ankstyvosiose žvaigždėse prieš 4,6 milijardo metų, kai susidariusi Saulės sistema išplėšė mus iš tarpžvaigždinės erdvės ir apgyvendino Žemėje.

[zaraza-Šiauliai]

[Franas]

Dėl tobulai suderintų universalių konstantų, gyvybės atsiradamas Visatoje yra neišvengiamas. Aš taip supratau dr.Tamulį. Tokiu atveju, ar verta ginčytis dėl sąlygų, palankios jos ar nepalankios. Juk ir mūsų planetos didžiąją dalį sudaro negyvoji medžiaga, tai galiu sakyti, kad Žemėje sąlygos gyvybei nepalankios.

[Mjso]