Žymaus astronomo prognozės gali nuliūdinti tuos, kurie tikisi jau greitai išvysti ateivius. Jis sako, kad labai tikėtina, jog visoje visatoje mes, žmonės, esame vienintelė gyvybės forma. Net jei visatoje yra dešimtys tūkstančių planetų panašių į Žemę, jų sąlygos nėra tokios, kad jose galėtų egzistuoti gyvybė.
Harvardo universiteto profesorius Howardas Smithas tiki, kad egzistuoja tik labai nedidelė tikimybė, kad žmonija kada nors atras kitą gyvybės formą, tačiau šansai, kad su ja pavyks užmegzti abipusį kontaktą yra maži.
Šiai dienai astronomai yra atradę apie 500 planetų. Mokslininkai spėja, kad tokių neatrastų planetų egzistuoja milijardai. H. Smithas pabrėžia, kad didžioji dalis šių planetų yra per arti, arba per toli nuo jų sistemų Saulių, todėl dėl pernelyg ekstremalių paviršiaus temperatūrų, gyvybė joje negali egzistuoti.
Kitų planetų neįprastos orbitos sudaro sąlygas, neįmanomas vandens egzistavimui. O vanduo yra visoms gyvybės formoms būtinas elementas. H. Smithas sako: „Per visus tyrimų metus mes sužinojome, kad kitos planetos skiriasi nuo mūsiškės.
Kiek mums yra žinoma jose neegzistuoja ir negali egzistuoti gyvybė. Naujai gaunama informacija apie ką tik atrastas planetas, mums perša išvadą, kad visatoje mes esame vieni.
Tokių saulės sistemų kaip mūsiškė, tėra tik keletas. Tai reiškia, kad mažai tikėtina, jog gali egzistuoti planetų, kuriose gyvena protingos gyvybės formos.“
Šio žinomo astronomo tyrimai kardinaliai prieštarauja kitų mokslininkų tvirtinimams, kurie aiškina, kad ateiviai neabejotinai egzistuoja.
Praėjusį mėnesį profesorius Stephenas Hawkingas sakė, kad jei visatoje yra milijardai įvairių galaktikų, tikėtina, kad taip pat yra ir kitų gyvybės formų.
Londono universiteto mokslininkai taip pat neseniai tvirtino, kad kitos gyvybės formos gali egzistuoti 40 tūkstančių kitų planetų. H. Smithas tokius teiginius vadina „optimistiškais“.
Jis sako: „Net jei ir egzistuoja kitos protingos gyvybės formos, tikėtina, kad jos nepagauna mūsų planetos siunčiamų signalų. Taip pat mūsų mokslininkai nepagauną jų siunčiamų signalų, jei tokie yra.
Tikimybė, kad dviejų protingų formų sukurtos technologijos sutaptų, yra labai maža. Todėl aš manau, kad tokia komunikacija yra bevaisė ir tokia ji liks dar kelis amžius“.
Comment