Šiaip įdomu

[Kitas Džiugas]

Vakar buvau susitikęs su 2 forumo žmonėmis, tapatybių neatskleisiu. Patirtį vertinu teigiamai.

[RokasLT]

Kinišką robotą ištiko nervinis tikas: https://www.facebook.com/watch?v=1017554006913601

[RokasLT]

Dar nežiūrėjau, bet gal bus įdomu.

[RokasLT]

Woolly realybėje

Embedded Tweet

[sleader]

Esą prieš ~100 metų kelionė Kaunas - Berlynas traukiniu truko 14 val. Įdomu kiek dabar? (nelabai tikiu tuometinėmis 14 val, nes nuo Berlyno iki sienos apie 12:30, o pasienyje reikėdavo persėsti).

Traukiniu iki Berlyno iš Kauno dabar nuvažiuoti reikėtų:
Kaunas - Varšuva trukmė 7:26
Varšuva - Berlynas trukmė 5:26
Tik problema, kad to nepavyks padaryti per vieną dieną, kadangi vienintelis traukinys iš Kauno Varšuvą pasiekia 20 val, kai paskutinis link Berlyno išvyksta 17 val.
Net jei ir būtų +/- suderinti tvarkaraščiai ir turint bent 30min rezervą persėdimui Varšuvoje (su mažesniu nesiryžčiau važiuoti), vis vien kelionę truktų bent 13 val 30 min

[digital]

Nuodingiausias paukštis pasaulyje: rimtos žalos gali pridaryti net jo plunksnos

Ragianos – nacionalinio Naujosios Gvinėjos paukščio – paieškos apkarto. Tyrėjas ir ornitologas Jackas Dumbacheris su komanda tinklais sugavo kitą žavų, ryškiomis spalvomis pasižymintį sparnuotį ir netruko įsitikinti, kad liesti jo rankomis nereikėjo.

Bandydami išlaisvinti į tinklus patekusius paukščius tyrėjai juos ėmė rankomis, tačiau gindamiesi sparnuočiai įkando į pirštą. Iš instinkto tyrėjai sužeistą pirštą įsidėjo į burną bandydami iščiulpti nuodus ir numalšinti nemalonų pojūtį, tačiau greitai suprato, kad tai buvo didelė klaida.

Burna ėmė kaisti ir dilgčioti, o kai kuriems pojūčiai joje visiškai dingo. Vieniems šis pojūtis tęsiasi kelias valandas, tačiau kitiems kartais jutimas negrįžta iki pat kitos dienos ryto. Visgi tyrėjai papasakoję, atrodytų, neįtikėtiną istoriją, vietinių gidų nenustebino.

„Mes paklausėme, ką jie žino apie šiuos paukščius, jie mums atrodo nuodingi. Jie atsakė, kad tai – šiukšliniai paukščiai, jie niekam tikę, tų paukščių net valgyti negalima. Iškart pradėjome Hooded Pitohui paukščio tyrimą“, – sakė J.Dumbacheris.

Tyrimai atskleidė, kad paukščių plunksnose buvo tam tikrų nuodų, kurie patekdavo ant tyrėjų rankų, kai jie paliesdavo paukščius, ir į burną, kai jie įkandimų skausmą bandydavo malšinti seilėmis. Tai steroidinis alkaloidinis neurotoksinas, kuris yra išties galingas.

Iš pradžių šis toksinas gali sukelti dilgčiojimo, nutirpimo pojūtį. Didesnėmis dozėmis jis gali sukelti paralyžių, širdies sustojimą ir mirtį. Tai yra viena iš toksiškiausių žinomų natūralių medžiagų.

Nuodus paukščio organizme lemia jo mityba. Hooded Pitohui maitinasi Naujojoje Gvinėjoje gyvenančiu nuodus pernešančiu vabalu. Kai paukščiai suėda vabalus, neurotoksinas kaupiasi jų audiniuose taip, kad nėra toksiškas paukščiams, tačiau yra nuodingas į juos besikėsinantiems plėšrūnams.

Minėtasis vabalas yra Choresine pulchra, dar vadinamas toksiškuoju „nanisani“ vabalu. Šis vabalas taip pat yra ir kito nuodingo paukščio – mėlynkepurės ifritos – meniu elementas. Tyrimai rodo, kad Choresine vabalai gali būti tiesioginis Naujosios Gvinėjos paukščių batrachotoksinų šaltinis, t. y. toks pat, kaip ir liūdnai pagarsėjusių medlaipinių varlių.

[bato_usai]