Glazgo ir Strathclydo (Glazgas) universitetų mokslininkų sukurta dirbtinė kalba leidžia nustatyti subtiliausius skonio skirtumus, pavyzdžiui, atskirti vienos partijos viskius, brandintus skirtingose statinėse, praneša BBC. Ji taip pat beveik neklysdama identifikuoja viskio amžių ir gana tiksliai „pasako“, prieš kiek metų gėrimas buvo pagamintas – 12, 15 ar 18. Mokslininkai tikina, jog dirbtinė kalba atskiria viskių rūšį, amžių ir kilmę daugiau nei 99% tikslumu.
Skelbiama, jog bandymams buvo pasitelkti „Glenfiddich“, „Glen Marnoch“ ir „Laphroaig“ daryklų viskiai. Tyrimų, kuriuos mokslininkai atliko pasitelkę savo sukurtą skonių receptorių sistemą, rezultatai skelbiami žurnale „Nanoscale“.
Technologija gali būti įdiegta į nedidelius portatyvinius įrenginius, skirtus atpažinti skysčiuose nuodingas medžiagas, ji gali būti pravarti ekologams, tirianties vandens švarą telkiniuse. Dirbtinę kalbą sudaro stiklinė plokštelė, kurioje įtaisyti trys skirtingi „skonio receptorių“ komplektai. Kiekviename komplekte – po 2 mln. receptorių, maždaug 500 kartų mažesnių už žmogaus skonio receptorių.
1945 m. rugsėjo 10 d. JAV, Kolorado valstijoje įvyko stebėtinas įvykis – vienas viščiukas, nepaisant to, kad jam buvo nukirsta galva, atsisakė mirti. Jis išgyveno dar pusantrų metų. Ir netgi tapo JAV įžymybe...
Svarbiausia reikia suprasti, kad nieko nesupranti...
Nepali scales 14 highest peaks in just over six months, becomes world’s fastest climber
Vakariečiai dėl aklimatizacijos sėdi stovyklose savaitėm. O nuolat būnant kalnuose nereikia jokios aklimatizacijos, fizinio pasirengimo turbūt užtektinai, tai paimi ir lipi . Daug kalnuose gyvenančių nepaliečių būtų pajėgūs pasiekti tai, kas vakariečiams atrodo kosmosas. Tik dėl neturto dirba kopiantiems turistams ir tų viršūnių neskaičiuoja. O įkopia dar sunkesnėmis sąlygomis, nes neša nemažai kg. Tai be naštos bėgte užbėgtų .
Seniai laikas visą šitą Š panaudoti statybose ar kelių tiesime. Ir iš viso, su plastiku turės būti kažkas daroma. Tokie išmetami jo kiekiai neveda prie nieko gero. Jau salų turim, kurias sutvarkyti (tiksliau, pašalinti) bus labai didelis hemorojus.
Mokslininkai kuria liečiamas ir girdimas hologramas
Vaikštančių ir kalbančių žmonių holografiniai atvaizdai neretai vaizduojami mokslinės fantastikos filmuose nuo pat princesės Lėjos stebuklingo atgaivinimo 1977 metų filme „Žvaigždžių karai“ (Star Wars).
Dabar Didžiosios Britanijos mokslininkai sako esantys pajėgūs kurti dar tikroviškesnius trimačius atvaizdus – pavyzdžiui, drugelį, gaublį arba kokį nors jaustuką – kurį galima matyti, girdėti ir netgi paliesti be jokių virtualios realybės sistemų...
Comment