Šiaip įdomu

[Tomizmas]

Bet tie 5% ir kreipia visą visuomenę į vieną ar kitą pusę. Susidarys kritinė masė ir gal kada asketiškas šeimyniškas gyvenimas pataps siekiamybe.

Tai kad kažin. Visuomenėje didžiausią įtaką turi dažniausiai tų pačių 95% atstovai, tik daugiau pasiekę. O didžiausi pinigai ir materialūs pasiekimai padaromi būtent per tuos pačius dalykus - ėsk, pasipuikuok naujais daiktais (statuso poreikis), patirk malonumą. Ne iš aukštesnių materijų sukraunami didžiausi kapitalai, o iš instinktų. Gražios sexy šmutkės visada neš didesnius pelnus, nei intelektualių knygų leidyba.

Idealizmas iš tiesų daugumai yra juokingas, nepriklausomai nuo laikmečio. Kaip jau minėjau - Jėzaus istorija. Galima būti tikinčiu ar netikinčiu, neturime galimybės patikrinti ar prisikėlimas įvyko ar ne, bet ko gero visi pripažins - Jėzaus istorija yra archetipiška bet kokio idealisto istorija. Išjuokimas, nesupratimas, vėliau - atviras priešiškumas, apjuodinimas ir "suvalgymas". Nebūtinai nuteisiant mirties bausme nukryžiuojant ant kryžiaus, sufabrikuotai apkaltinus priešiškumu ir Romos pasaulietinei, ir vietinei žydų religinei valdžiai - ne, nebūtinai taip ekstremaliai. Ignoravimas, psichologinis išgujimas iš bendruomenės, apkalbos, šmeižtas, patyčios, mobingas - kur kas dažnesnis "nukryžiavimo" būdas. Todėl daug kas, net ir suprasdami "human nature" problemą ir kas su žmonėmis ne taip, tyli. Nes nenori patys pakliūti ant tokio "kryžiaus".

[mantasm]

Aš labiau skirstyčiau kaip 5% mąstančių (nebūtinai teisingai, subjektyvu) ir darančių įtaką ir likę 95%. Pvz sakykim šeimos turėjimas, požiūris į vaikus ir t.t. Prieš n metų mąstanti dalis sakydavo, kad reikia auginti vaikus ir t.t. Likusiem 95% vaikai buvo siekiamybė ir jų neturėjimas buvo nelaimė. Dabar laikai pasikeitė, didelė dalis iš tų 5% agituoja neturėti vaikų. Rezultatas - tarp tų 95% didelė dalis irgi eina tokiu keliu. Pasikeis vėjai tarp 5%, 95% aklai seks paskui.

[Lettered]

Aš labiau skirstyčiau kaip 5% mąstančių (nebūtinai teisingai, subjektyvu) ir darančių įtaką ir likę 95%. Pvz sakykim šeimos turėjimas, požiūris į vaikus ir t.t. Prieš n metų mąstanti dalis sakydavo, kad reikia auginti vaikus ir t.t. Likusiem 95% vaikai buvo siekiamybė ir jų neturėjimas buvo nelaimė. Dabar laikai pasikeitė, didelė dalis iš tų 5% agituoja neturėti vaikų. Rezultatas - tarp tų 95% didelė dalis irgi eina tokiu keliu. Pasikeis vėjai tarp 5%, 95% aklai seks paskui.

Kur čia taip pastebėjote, kad agituoja neturėti? Dabar kaip tik kaip niekada labai daug paslaugų ir prekių siūloma vaikams ar šeimoms su vaikais.

[Tomizmas]

Vaikų turėjimą ir jų kiekį, manyčiau, pirmoje eilėje reguliuoja vis dėlto objektyvūs gyvenimiški faktoriai, kaip jau čia kalbėjome - urbanizacija, išaugę vaikų auginimo kaštai, beveik visų gimusių vaikų išgyvenamumas, išaugęs visokių pramogų, karjeros ir savirealizacijos galimybių kiekis ir t. t. Labai jau skirtingose kultūrose kaip Vokietija, Japonija, Iranas ir Brazilija tendencijos yra absoliučiai vienodos. Tai negali būti agitacija.

Bet jeigu eksperimentas su žiurkėmis iš tikrųjų yra teisingas - tada šie objektyvūs faktoriai, nesant kažkokios tegul ir idealizuotos korekcijos, gali privesti iki dramatiškos depopuliacijos. Nes kad vis daugiau žmonių nori būti tais "gražiaisiais", suinteresuotais tik savimi - tendencija į tai tikrai yra.

Aš tai vis dėlto skirstyčiau į 5% idealistų ir 95% "žemiškų". Aišku, visi tie žemiški reikalai yra objektyvūs, reikalingi, natūralūs ir neišvengiami, bet kur veda, kai visi tie poreikiai yra pilnai išpildomi be jokios idealistinės/moralinės korekcijos... Eksperimentas parodė.

[mantasm]

Kur čia taip pastebėjote, kad agituoja neturėti? Dabar kaip tik kaip niekada labai daug paslaugų ir prekių siūloma vaikams ar šeimoms su vaikais.

Masinė pop kultūra. Šeimos rodomos kaip darbas, nuovargis ir joms skirtos prekės reklamuojamos nebent kaip palengvinančios sunkią dalią. Tuo tarpu vaikų pateikiamas kaip geresnis/malonesnis/smagesnis gyvenimo kelias. Nebūtinai tiesiogiai. Neretai tiesiog rodomas gyvenimo būdas, kurio neįmanoma gyventi turint vaikų. Ekstremalios ekologinės idėjos "žmonių per daug, reikia nesidauginti" irgi ne paskutinėj vietoj.

Daug pažįstamų +/- 30 metų amžiaus renkasi neturėti vaikų, nors resursų turi ir kiek žinau sveikatos problemos netrukdo. Pagrindiniai argumentai - atrodo per sudėtinga. Nori patūsint/pakeliaut/užsiimti hobiais. Karjera kažkiek figuruoja, bet dažniausiai tai nėra pagrindinis stabdis. Nebent tarp karjeros+vaikų ir karjeros+hobių renkasi pastarąjį.

Tuo tarpu turintys vaikų pažįstami koreliuoja su atmetančiais sakykim... hipsterių ir instagraminę kultūrą.

[mantasm]

Vaikų turėjimą ir jų kiekį, manyčiau, pirmoje eilėje reguliuoja vis dėlto objektyvūs gyvenimiški faktoriai, kaip jau čia kalbėjome - urbanizacija, išaugę vaikų auginimo kaštai, beveik visų gimusių vaikų išgyvenamumas, išaugęs visokių pramogų, karjeros ir savirealizacijos galimybių kiekis ir t. t.

Karjera ir savirealizacija yra grynai pasirinkimo laisvė. Ir būtent dabartinė masinė kultūra nusveria svarstykles link savirealizacijos per hobius/karjerą, o ne per šeimą. Didžioji dalis žmonių netaps superžvaigždėm ar net savo kiemo lygio žvaigdžutėm. Bent labai daug žmonių bando, nors ir visiem aplinkui aiško, kad jokio talento ir jokių šansų jie neturi. Bet hobio apleidimą ir šeimos kūrimą laikytų gyvenimo nesėkme ir toliau bando. Ypač įdomu stebėti moteris atsidūrusias tokioje situacijoje. Vyrams mažiau rūpi biologinis laikrodis, tai turbūt ne taip skaudžiai pasireiškia.

Labai jau skirtingose kultūrose kaip Vokietija, Japonija, Iranas ir Brazilija tendencijos yra absoliučiai vienodos. Tai negali būti agitacija.

Bet tuo pačiu yra pvz mormonai Kitos grupės su stipriu polinkiu į religiją irgi dažnai turi aukštą gimstamumą. Tiesiog visose šitose visuomenėse mažėja religijos reikšmė

Aš tai vis dėlto skirstyčiau į 5% idealistų ir 95% "žemiškų". Aišku, visi tie žemiški reikalai yra objektyvūs, reikalingi, natūralūs ir neišvengiami, bet kur veda, kai visi tie poreikiai yra pilnai išpildomi be jokios idealistinės/moralinės korekcijos... Eksperimentas parodė.

O pvz instragrameriai, kurie propaguoja būtent tą išgrynintą gražuoliukų gyvenimo būdą nėra idealistai? Jie irgi idealistai, tik kitokios idėjos.

[Tomizmas]

Karjera ir savirealizacija yra grynai pasirinkimo laisvė. Ir būtent dabartinė masinė kultūra nusveria svarstykles link savirealizacijos per hobius/karjerą, o ne per šeimą. Didžioji dalis žmonių netaps superžvaigždėm ar net savo kiemo lygio žvaigdžutėm. Bent labai daug žmonių bando, nors ir visiem aplinkui aiško, kad jokio talento ir jokių šansų jie neturi. Bet hobio apleidimą ir šeimos kūrimą laikytų gyvenimo nesėkme ir toliau bando. Ypač įdomu stebėti moteris atsidūrusias tokioje situacijoje. Vyrams mažiau rūpi biologinis laikrodis, tai turbūt ne taip skaudžiai pasireiškia.



Bet tuo pačiu yra pvz mormonai Kitos grupės su stipriu polinkiu į religiją irgi dažnai turi aukštą gimstamumą. Tiesiog visose šitose visuomenėse mažėja religijos reikšmė



O pvz instragrameriai, kurie propaguoja būtent tą išgrynintą gražuoliukų gyvenimo būdą nėra idealistai? Jie irgi idealistai, tik kitokios idėjos.

Bet jeigu žiūrėti objektyviai - auginti vaikus tikrai nėra lengvas dalykas. Netgi turėti antrą pusę irgi jau yra kažkoks tavojo "AŠ" apribojimas, nes vis tiek reikia derintis, atsiranda kažkokie nuomonių nesutapimai, konfliktinės situacijos, ko su savimi mylimiausiu niekada nebūna. Tūsintis, keliauti, užsiiminėti hobiais, netgi karjera - lengviau, žymiai lengviau, ir rezultato nereikia laukti 20 metų (kol vaikas taps maždaug savarankiškas). O žmonių psichologija yra tokia - jeigu yra galimybė rinktis lengvesnį kelią, dauguma jį ir rinksis.

O instagramų gražuoliukai tikrai nėra idealizmas. Tai yra "žemiškumas" ir dar hiperbolizuotas (tokie dalykai kaip seksualumas, statusas ir vartojimas - grynai instinktyvūs ir biologiniai).

Va tarkim visokie tautininkai, neopagonys, aktyviai praktikuojantys krikščionys, žmonės atsiertę į islamą, budizmą ir t. t. yra labiau prie idealistų. Netgi sąmokslo teorijų aiškintojai yra idealistinis tipažas, nes kaip taisyklė jie būna prieš pilvo ir tarpukojo kultą.

[Lettered]

Masinė pop kultūra. Šeimos rodomos kaip darbas, nuovargis ir joms skirtos prekės reklamuojamos nebent kaip palengvinančios sunkią dalią. Tuo tarpu vaikų pateikiamas kaip geresnis/malonesnis/smagesnis gyvenimo kelias. Nebūtinai tiesiogiai. Neretai tiesiog rodomas gyvenimo būdas, kurio neįmanoma gyventi turint vaikų. Ekstremalios ekologinės idėjos "žmonių per daug, reikia nesidauginti" irgi ne paskutinėj vietoj.

Turbūt skirtingame pasaulyje gyvenam, man kaip tik atrodo, kad pilnas miestas pramogaujančių su vaikais ir krūva naujų pramogų būtent vaikams ar su jais. Apskritai dabar kaip niekada vaikų turėjimas yra malonumas, o ne vargas, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius ir seniau. Dabar net su kūdikiais skraidoma į užsienį atostogų, važiuojama į visokius spa, vaikų žaidimo/paliko vietos dideliuose prekybos centruose ir t.t. Gal ir yra hipsterių, kurie neturi vaikų dėl kažkokių "ekologinių" priežasčių, bet čia tikrai nei popsas nei elitas. Manau pajėmus turtingiausių ar daugiausiai uždirbančių šalies žmonių top 5, koks 95% turės vaikų.

[mantasm]

Turbūt skirtingame pasaulyje gyvenam, man kaip tik atrodo, kad pilnas miestas pramogaujančių su vaikais ir krūva naujų pramogų būtent vaikams ar su jais. Gal ir yra hipsterių, kurie neturi vaikų dėl kažkokių "ekologinių" priežasčių, bet čia tikrai nei popsas nei kažkokia tendencija.

Gali būti. Tiksliau ir pats tarp įvairių draugų ir pažįstamų matau du skirtingus pasaulius, kurie tarpusavyje turi labai nedaug bendro. Vieni taupo nuskrist į Tailandą ir skaičiuoja kiek kartų per mėnesį gali pavalgyt restorane su triženkle sąskaita. Kiti taupo vaikų dviračiams ir skaičiuoja į kiek būrelių gali išleist.

[mantasm]

Bet jeigu žiūrėti objektyviai - auginti vaikus tikrai nėra lengvas dalykas. Netgi turėti antrą pusę irgi jau yra kažkoks tavojo "AŠ" apribojimas, nes vis tiek reikia derintis, atsiranda kažkokie nuomonių nesutapimai, konfliktinės situacijos, ko su savimi mylimiausiu niekada nebūna. Tūsintis, keliauti, užsiiminėti hobiais, netgi karjera - lengviau, žymiai lengviau, ir rezultato nereikia laukti 20 metų (kol vaikas taps maždaug savarankiškas).

Hobiai ir karjera, kai įlendi pakankamai giliai, tikrai nėra lengva. Ir rezultato reikia laukti ilgai. Neretai ir ilgiau nei 20 metų. Aišku didelė dalis žmonių hobius keičia kaip kojines, gauna pradinę dopamino dozę ir susidūrę su pirmais sunkumais peršoka į kitą hobį. Vaikus sunkiau greitai numesti kai pamatai, kad nesigauna.

O žmonių psichologija yra tokia - jeigu yra galimybė rinktis lengvesnį kelią, dauguma jį ir rinksis.

Tikrai taip. Bet su tokiu požiūriu nieko nepasiekia ir hobiuose, ir karjerose. Aišku tai tik subjektyvus pastebėjimas, bet kiek pastebiu labai dažnai daug pasiekę žmonės spėja ir vaikus užauginti, ir karjerą padaryti ar pasiekti hobio aukštumų. O neretai ir visus tris dalykus. Tuo tarpu pasirinkę lengvesnį kelią, nes šeima atrodo per sudėtinga, dažnai anksti užstringa ir karjeroje ar hobiuose.

O instagramų gražuoliukai tikrai nėra idealizmas. Tai yra "žemiškumas" ir dar hiperbolizuotas (tokie dalykai kaip seksualumas, statusas ir vartojimas - grynai instinktyvūs ir biologiniai).

Idealizmas yra idėjos turėjimas ir jos siekimas. Nesvarbu ar ta idėįa gera ar bloga kitų nuomone. Ne idealistai būtų eilinės instagramo masės, kurios pabando padaryt vieną kitą kreivą kadrą ir tuo baigiasi. Atkalę savo meną instagrameriai tikrai yra aukštesniame lygyje ir turi kažkokią idėją, kurios bando siekti. Ir neretai turi argumentų, kodėl ta jų idėja nėra eilinis žemiškumas.

[Lettered]

Gali būti. Tiksliau ir pats tarp įvairių draugų ir pažįstamų matau du skirtingus pasaulius, kurie tarpusavyje turi labai nedaug bendro. Vieni taupo nuskrist į Tailandą ir skaičiuoja kiek kartų per mėnesį gali pavalgyt restorane su triženkle sąskaita. Kiti taupo vaikų dviračiams ir skaičiuoja į kiek būrelių gali išleist.

Mano vieni pažįstami kaip tik buvo Tailande prieš mėn., su dviem savo vaikais, tad dabar viskas yra puikiai suderinama.

[mantasm]

Iš techninės pusės taip - niekas netrukdo keliauti su vaikais. Finansinė pusė - visai kita tema. Ypač 25-35 metų kai karjera (dar) nepadaryta, taupoma būstui ir neretai tuo pačiu metu mokama nuoma ir t.t.

Labai tikiuosi, kad po 10 metų vieni galės su vaikais pagaliau nuvažiuot į Tailandą, kiti atkeliavę sukurs šeimas. Bet kol kas, apart išskirtinių atvejų, yra arba/arba.

[Lettered]

Iš techninės pusės taip - niekas netrukdo keliauti su vaikais. Finansinė pusė - visai kita tema. Ypač 25-35 metų kai karjera (dar) nepadaryta, taupoma būstui ir neretai tuo pačiu metu mokama nuoma ir t.t.

Labai tikiuosi, kad po 10 metų vieni galės su vaikais pagaliau nuvažiuot į Tailandą, kiti atkeliavę sukurs šeimas. Bet kol kas, apart išskirtinių atvejų, yra arba/arba.

Bet jie pvz. irgi turi paskolą, bet kažkaip užtenka kelionėms į Tailandą, nors uždirba ne milijonus, tik kokius 1,5 karto daugiau nei vidurkis Vilniaus. Tiesa, triženklių sąskaitų restoranuose negali sau leisti ar LV tašių, bet ar čia laimė, ar tiesiog atliekamų pinigų iššvaistymas?

[J.U.]

Ši koncepsija vadinasi anarchoprimityvizmas. Aukštinami laikai, kai gyveno urviniai žmonės, sako, kad žmonės dabar per gerai gyvena ir dėl to išsigimsta, būtent dėl to, kad tampa per daug priklausomi nuo vieni kitų. Geriausias kelias yra atsisakyti progreso kaip žmonijos klaidos. Gyventi iš medžioklės, rankiojimo geriausiu atveju iš nuosavo natūrinio ūkio. Žymiausias atstovas Unabomberis, kuris savo idėjas skleidė teroristiniais būdais JAV, 20 a. antrojoje pusėje.

Nereikia nė aukštinti urvinių žmonių gyvenimo būdo. Tereikia pažiūrėti į situaciją objektyviai. Medžiotojų-rinkėjų laikais kurie truko apie 300 tūkt. metų negalėjo būti didelio gimstamumo dėl labai paprastos priežasties. Tie žmonės visą laiką keisdavo gyvenimo vietą išsekus resursams. Moteris tegalėjo turėti vaiką geriausiu atveju kas 4-5 metus, kai vyresnio nebereikia ant rankų neštis, jis pat gali nueiti ne vieną dešimtį km, tada jo vietą ant rankų užima naujagimis. Atsiradus žemdirbystei ir gyvulininkystei kuri atsirado tik prieš 10 tūkt. metų teko apsigyventi sėsliai, tas leido gimdyti kas 2 metus. Žmonių skaičius pradėjo staigai augti, iš čia visos tos pasekmės.

[mantasm]

Bet jie pvz. irgi turi paskolą, bet kažkaip užtenka kelionėms į Tailandą, nors uždirba ne milijonus, tik kokius 1,5 karto daugiau nei vidurkis Vilniaus. Tiesa, triženklių sąskaitų restoranuose negali sau leisti ar LV tašių, bet ar čia laimė, ar tiesiog atliekamų pinigų iššvaistymas?

1.5 karto daugiau nei vidurkis irgi yra daugiau nei vidurkis. Kažkas yra ir 1.5 karto mažiau nei vidurkis

Kiekvienam laimė ir švaistymas yra subjektyvūs dalykai. Tavo ir mano sutarimas, kad jie švaisto pinigus nieko nekeičia ir nuo to niekam nei šilta, nei šalta. Klausimas nebent kodėl kai kuriem žmonėm įdomiau uždirbti daugiau ir po to pašvaistyt restorane nei pvz auginti vaikus. Ir, bent kiek aš pastebiu, neretai jaučiasi geresni už jų akimis žemesnį socialinį sluoksnį, kuris augina vaikus. Yra tekę ir išgirst perliukų kaip "augint vaikus gali kiekvienas, padaryt karjerą - ne, reiškia darantis karjerą yra protingas, o auginantis vaikus - mėmė". Tiesa, dalis artėjant 30mečiui tokio požiūriu atsisako. Bet toli gražu ne visi.

[Lettered]

1.5 karto daugiau nei vidurkis irgi yra daugiau nei vidurkis. Kažkas yra ir 1.5 karto mažiau nei vidurkis

Kiekvienam laimė ir švaistymas yra subjektyvūs dalykai. Tavo ir mano sutarimas, kad jie švaisto pinigus nieko nekeičia ir nuo to niekam nei šilta, nei šalta. Klausimas nebent kodėl kai kuriem žmonėm įdomiau uždirbti daugiau ir po to pašvaistyt restorane nei pvz auginti vaikus. Ir, bent kiek aš pastebiu, neretai jaučiasi geresni už jų akimis žemesnį socialinį sluoksnį, kuris augina vaikus. Yra tekę ir išgirst perliukų kaip "augint vaikus gali kiekvienas, padaryt karjerą - ne, reiškia darantis karjerą yra protingas, o auginantis vaikus - mėmė". Tiesa, dalis artėjant 30mečiui tokio požiūriu atsisako. Bet toli gražu ne visi.

Subjektyvu, bet pvz. padarius apklausą žmonių, turinčių gyvenimo patirtį, pvz. 50-mečių, kurie bus laimingesni, turintys šeimą, vaikų, ar tie, kurie paskutinius 20 metų kas mėnesį pirko po LV tašę ar valgė stiklių restorane kiekvieną savaitgalį?
Grįžtant prie karjeros, ar verslo elitas yra baruose sėdintys su uber ar dviračiu važinėjantys hipsteriai? Kažkaip kaip žiūriu, visi turtingiausi žmonės, visokie CEO beveik visada turi šeimą ir vaikų. Didžiausias darželių pereikis vėlgi turtingiausiuose rajonuose, žvėrynas, antakalnis, valakampiai, santariškės. Visokiuose prabangiuose SUV dažniausiai važiuoja vaikai ar įtaisytos vaikiškos kėdutės, o kiek tokių auto nuperka hipsteriai?

[mantasm]

Subjektyvu, bet pvz. padarius apklausą žmonių, turinčių gyvenimo patirtį, pvz. 50-mečių, kurie bus laimingesni, turintys šeimą, vaikų, ar tie, kurie paskutinius 20 metų kas mėnesį pirko po LV tašę ar valgė stiklių restorane kiekvieną savaitgalį?
Grįžtant prie karjeros, ar verslo elitas yra baruose sėdintys su uber ar dviračiu važinėjantys hipsteriai? Kažkaip kaip žiūriu, visi turtingiausi žmonės, visokie CEO beveik visada turi šeimą ir vaikų. Didžiausias darželių pereikis vėlgi turtingiausiuose rajonuose, žvėrynas, antakalnis, valakampiai, santariškės. Visokiuose prabangiuose SUV dažniausiai važiuoja vaikai ar įtaisytos vaikiškos kėdutės, o kiek tokių auto nuperka hipsteriai?

Asmeniškai pritariu tokiam požiūriu. Bus įdomu pažiūrėti po 10-15-20 metų ar išliks tos pačios tendencijos, ar kažkaip keisis.

Pusiau į temą - būtų įdomu paskaičiuoti kaip keičiasi pvz aukštas pareigas einančių politikų šeimyninės padėtis.

[taspac]

Iš techninės pusės taip - niekas netrukdo keliauti su vaikais. Finansinė pusė - visai kita tema. Ypač 25-35 metų kai karjera (dar) nepadaryta, taupoma būstui ir neretai tuo pačiu metu mokama nuoma ir t.t.

Labai tikiuosi, kad po 10 metų vieni galės su vaikais pagaliau nuvažiuot į Tailandą, kiti atkeliavę sukurs šeimas. Bet kol kas, apart išskirtinių atvejų, yra arba/arba.

Kaip pats jau 5 metus turintis vaiku turiu pastebeti, kad techniskai ar finansiskai matyti neuztenka. Daug ka siais laikais gali daryti su vaikais, praktiskai beveik viska. Tereikia noro ir pinigu. Taciau reikia ivertinti to darymo kokybe. Kas kad tu keliauji su vaikais, bet tos keliones nematai ar neatsipalaiduoji ,nes reikia vaikus "ganyti". Ypac jei keliauji su mazesniais nei 5-6 metai. Papramogauti gali maziau, pakeliauti gali maziau, asipalaiduoti ir laiko skirti "tik sau" gali maziau. Neveltui mes kelaiudami dar imame ir mociute, kad tevam bent vakarais ar per pietu miega butu proga laiko skirti tik sau ar vienas kitam poroje. Nes kitu atveju praktiskai ta pati vaiko prieziura kaip ir namie, tik kad papildomai uz kelis tukstancius EUR.

Galu gale nereikia net kelioniu, atsiradus vaikam tu gali daryti beveik viska, bet su n apribojimu. Nori nueiti i kavine, ziuri kur butu vaikams galimybe buti, nori pasedeti joje ilgiau, negali nes derinies prie vaiku miego ritmo. Nori nueiti i koncerta/teatra, derinies aukle ar senelius. Elementarus pavyzdys, kad ir kokia gera draugu kompanija buna, jei puse ju apsivaikuoja, o kiti ne - bendravimas skyla. Nes elementariai galimybes issiskiria. O tie neturintys vaiku, matydami pajuodusias nuo nemigos akis, matydami, kad kaskart atsakai i ju kvietimus geram laiko leidimui del to, kad vaikai blokuoja, atmusa ju nora ju tureti. Nes jie mato kiek apribojimu atsiranda.

Tad sakymas "matau kaip zmones mieste leidzia laika su vaikais" visiskai netinka mastymui, jog tas ju laiko leidimas atitinka ta pati, ka jie galetu daryti neturedami ju.

[Lettered]

Tad sakymas "matau kaip zmones mieste leidzia laika su vaikais" visiskai netinka mastymui, jog tas ju laiko leidimas atitinka ta pati, ka jie galetu daryti neturedami ju.

Bet juk leidimas laiko su vaikais nėra kažkokia katorga, ypač, kai jie paaugę, sąmoningi ir pvz. kai kuriuos dalykus jau daro konkurencingai tau ar geriau už tave, pvz. slidinėja, žaidžia tenisą, važiuoja dviračiu ir pan.

[senasnamas]

Kaip pats jau 5 metus turintis vaiku turiu pastebeti, kad techniskai ar finansiskai matyti neuztenka.

Į vaikus galima žiūrėti kaip į balastą arba kaip į natūralią šeimos dalį. Antruoju atveju visokie "nepatogumai" neatrodo problema, kaip kad neatrodo problema sėdėjimas prie knygų ruošiantis egzaminui. Nes žinai, ką darai ir kam tau to reikia. Jei poreikiai dideli ir ypatingi, tai net ir žmona gali būti kaip balastas , kurio poreikiai, norai ir galimybės nebūtinai sutampa.