Vien iš mėgėjiško šio saito interface, perkrauto Google Ads, matosi jo profesionalumas
Straipsnių ar argumentų kritika sudėtingas dalykas, lengviau pakritikuoti šaltinį, kuris matomas pirmą kartą: tai dizainas prastas, tai Kanados portalas kažkaip gali būti susijęs su Rusija, nes nepagarbiai rašo apie Ameriką. Triuškinantys argumentai . Dizainas prastas turbūt todėl, kad portalas laikosi iš aukų, jo neremia Sorošo fondai ir kitokie panašūs "demokratinės minties sklaidos" institutai. Autoriai įvairūs, paskaitykit, pasigilinkit, tada kritikuokit. Jei neįdomu, tada nekomentuokit. Nebūtina viskuo iš eilės tikėti, bet turint kelias "tiesas" bent jau yra šioks toks pasirinkimas.
Šiaip FT tikrai nėra alternatyvus ar patikimas šaltinis, BBC be abejonės yra mažiau angažuotas už jį. FT ko gero yra netgi vienas labiausiai susikompormitavusių, šalia WSJ (ypač po Murdocko takeoverio ten), leidinių. Ir FT, ir WSJ nuo 2008 metų yra tikrai praradę bet kokią teisę pozicionuotis kaip sudėtingų polit-ekonominių procesų priežasčių žinovai. Deja jie ir daug kitos anglo-saksiškos 'rimtos' žiniasklaidos turi problemą su fake aksiomomis (tokiomis kaip 'pilnas rinkos efektyvumas', Keynes'izmas, 'trickle-down economics', per didelis akcentas ant GDP ir 'augimo' etc.), kurių neatsikračius tų sudėtingų procesų analizė neįmanoma.
Problema gal čia apskritai tame, kad per daug užsižaidę su empyricizmu ('data' ar 'evidence-based approach') kaip metodologija, mes pamiršom racionalizmą kaip ko gero pirmenybę turintį pažinimo metodą. Tai ir turime tokią situaciją, kai pasislėpę po krūvomis skaičių ir excel spread-sheetų, ekonomistai gali blogiau paaiškinti socio-ekonominių ar polit-ekonominių procesų priežastis, nei istorikai ...
O šiaip jei nenorit, kad smegenis plautų į vieną ar į kitą pusę, neskaitykit nei per daug rusiškos, nei anglo-saksiškos žiniasklaidos, o vokišką (Spiegel), prancūzišką (Le Point) ... Turėsit objektyvesnį pasaulio vaizdą.
Nesuprask manęs klaidingai. Aš ir nesakau, kad FT yra nešališkas ar visiškai patikimas. Tiesiog siūlau juo naudotis kaip vienu iš Vakarų (anglosaksų) rimtų šaltinių. Taip pat ir WSJ, kuris yra pinigų spausdintojų ir keynesianistų puspročių propagandos ruporas. Visa esmė ir yra skaityti alternatyvius šaltinius iš kitų kraštų, kur laikomasi skirtingo požiūrio į ekonomiką. Būtent tie skirtumai ir yra tai, kur turime įdarbinti savo kritinį mąstymą. O ieškoti kažkokio 'geriausio' ir nesusikompromitavusio šaltinio yra bergždžia. Geriausia tiesiog perprasti esamas žiniasklaidos klišes ir sugebėti vertinti kritiškai.
Koks nors The Economist iš esmės yra į vienus vartus varantis propagandinis ruporas, ne blogesnis už SSRS propagandos skyrių. Bet tai nereiškia, kad jis mums nesuteikia naudingos informacijos.
Beje, vienas iš man patinkančių šaltinių yra Stratfor. Jų vertybinis angažuotumas ir užsicklinimas ant vienos politinės/ekonominės linijos yra kur kas mažesnis (arba žymiai geriau paslėptas), nei minėtų FT, WSJ, TE ir pan.
Būtent tie skirtumai ir yra tai, kur turime įdarbinti savo kritinį mąstymą. O ieškoti kažkokio 'geriausio' ir nesusikompromitavusio šaltinio yra bergždžia. Geriausia tiesiog perprasti esamas žiniasklaidos klišes ir sugebėti vertinti kritiškai.
Taip, teisingai.
Kaip informacijos apie ekonomiką šaltinį seniai skaitau http://www.marketoracle.co.uk/
Privalumas: skirtingi nepriklausomi autoriai bet kokiam skoniui. Yra visiškos beletristikos, yra apokalipsės mėgėjų, yra racionalių ir pasikausčiusių. Tokių portalų privalumas, kad autoriams nereikia laikytis kokios nors redakcinės politikos, kurioje pilna draudžiamų temų.
Nesuprask manęs klaidingai. Aš ir nesakau, kad FT yra nešališkas ar visiškai patikimas. Tiesiog siūlau juo naudotis kaip vienu iš Vakarų (anglosaksų) rimtų šaltinių. Taip pat ir WSJ, kuris yra pinigų spausdintojų ir keynesianistų puspročių propagandos ruporas. Visa esmė ir yra skaityti alternatyvius šaltinius iš kitų kraštų, kur laikomasi skirtingo požiūrio į ekonomiką. Būtent tie skirtumai ir yra tai, kur turime įdarbinti savo kritinį mąstymą. O ieškoti kažkokio 'geriausio' ir nesusikompromitavusio šaltinio yra bergždžia. Geriausia tiesiog perprasti esamas žiniasklaidos klišes ir sugebėti vertinti kritiškai.
Koks nors The Economist iš esmės yra į vienus vartus varantis propagandinis ruporas, ne blogesnis už SSRS propagandos skyrių. Bet tai nereiškia, kad jis mums nesuteikia naudingos informacijos.
Beje, vienas iš man patinkančių šaltinių yra Stratfor. Jų vertybinis angažuotumas ir užsicklinimas ant vienos politinės/ekonominės linijos yra kur kas mažesnis (arba žymiai geriau paslėptas), nei minėtų FT, WSJ, TE ir pan.
Tiesa dar pamiršau paminėti skandinavus (ypač danus), kurie iš, perspaudintų straipsnių sprendžiant, yra gan objektyvūs. Tik deja dėl kalbos barjero negaliu jų leidinių skaityti. Gal kažką jie ir angliškai rašo - ypač įdomios būtų jų polit-ekonominės analizės?
P.S. Kaip dabar atsimenu tokį teiginį per visą FT puslapį (kažkokio fondo ar banko reklamos, nepamenu jau) iš prieš-krizinės eros - 'Your Wealth is Measured by Your Assets, not Your Income' ... Aišku teiginys buvo sugalvotas ne jų, o reklamos agentūros, bet kartu jis taip puikiai atspindėjo visą to laikotarpio ideologiją ...
Council of Foreign Relations yra viena iš svarbiausių stambaus verslo finansuojamų globalizmo propagandos organizacijų, apie kurią prirašyta daug įvairių dalykų. Jos atstovų pilna JAV prezidentų administracijose ir visur kitur, kur tik priimami svarbūs sprendimai. Manau, kad sunkiai praeina bet koks JAV politinis sprendimas, nesuderintas su šiuo think tanku. Kai yra toks užnugaris, tai ir prezidento pareigas gali eiti tokie kaip Bušas - daug galvoti ir kurti nereikia.
Council of Foreign Relations yra viena iš svarbiausių stambaus verslo finansuojamų globalizmo propagandos organizacijų, apie kurią prirašyta daug įvairių dalykų. Jos atstovų pilna JAV prezidentų administracijose ir visur kitur, kur tik priimami svarbūs sprendimai. Manau, kad sunkiai praeina bet koks JAV politinis sprendimas, nesuderintas su šiuo think tanku. Kai yra toks užnugaris, tai ir prezidento pareigas gali eiti tokie kaip Bušas - daug galvoti ir kurti nereikia.
Ju politines analizes auksciausio lygio, taip pat kaip ir aplinkos/energetikos srityse. Ekonomikos srity jie daugiausia tiesiog perspausdina kitus saltinius.
There is nothing more dreadful than imagination without taste (J. W. Goethe).
Jei tai reali istorija, tai moralas paprastas: kai labai nori, viskas pasiekiama.
Žinau, kodėl Tomui nepatinka sąvoka "pinigų spausdinimas". Nes modernias ek. teorijas kuria tie, kurie spausdina . Jose sąvokos apverčiamos aukštyn kojom ir tai kas vakar buvo juoda, tampa balta. Juk jei bus rašoma, kaip smagu ir pelninga už lengvai gautus (atspaudintus) pinigus prisipirkti vertingų išteklių, liaudis gali būti nepatenkinta ir dar sugalvos užimti Volstrytą (bandymų jau buvo). Kad nėra infliacijos ir tie pinigai nepatenka į vartojimą, tai nereiškia, kad su jais nieko neveikiama. Jei pinigai nepasiekia runkelių, tai nereiškia, kad pinigų ir nėra .
Visus vartojančius sąvoką "pinigų spausdinimas" galima drąsiai nurašyti prie Matrica Lietuvoje, Pankos ir Šliužo tipo retrogradų-marginalų
Tomai, aš norėjau rašyti kaip nors "Wall street'o nuomonę atstovaujantis laikraštis" ar panašiai, bet tada pagalvojau, kad,be menkiausios abejonės, tą mano pranešimą skaitys Tomas, tai nusprendžiau tyčia parašyti apie pinigų spausdinimą. Šiaip aš visada panašiai elgiuosi su pranešimais, kuriuos žinau, kad skaitys Tomas, besitikėdamas, kad jam tai sukels agoniškas kančias.
Tomai, aš norėjau rašyti kaip nors "Wall street'o nuomonę atstovaujantis laikraštis" ar panašiai, bet tada pagalvojau, kad,be menkiausios abejonės, tą mano pranešimą skaitys Tomas, tai nusprendžiau tyčia parašyti apie pinigų spausdinimą. Šiaip aš visada panašiai elgiuosi su pranešimais, kuriuos žinau, kad skaitys Tomas, besitikėdamas, kad jam tai sukels agoniškas kančias.
Sprendžiau iš John'o pranešimų, tai jam Tomo komentarai ir nuomonė kur kas didesnes kančias ir pasiutimą sukelia, nei atvirkščiai
Maždaug tiek pat, kiek ir kokio nors Paleckio ar Gražulio pasiasakymai. T.y. visai smagu pasišaipyti.
Dažniausiai po Tomo komentarų prasideda paklodės įrodinėjimų, jog jis neteisus, pateikinat abejotino patikimumo ar reputacijos šaltinius, ar apskritai subjektyvią nuomonę, o atvirkštinėje situacijoje Tomas nieko neįrodinėja, nes kai esi teisus ir pateiki paprastus faktus paprasčiausiai to daryti ir nereikia. To paties P.Schiff'o įvaizdis JAV yra toks pat kaip Paleckio ar Gražulio Lietuvoje
Dažniausiai po Tomo komentarų prasideda paklodės įrodinėjimų, jog jis neteisus, pateikinat abejotino patikimumo ar reputacijos šaltinius, ar apskritai subjektyvią nuomonę, o atvirkštinėje situacijoje Tomas nieko neįrodinėja, nes kai esi teisus ir pateiki paprastus faktus paprasčiausiai to daryti ir nereikia. To paties P.Schiff'o įvaizdis JAV yra toks pat kaip Paleckio ar Gražulio Lietuvoje
Na tai gal ir reiktų rašyti tiems, kas užsiima tokiais įrodinėjimais. Kuo čia dėtas John? Tas pats, beje, būna ir po Al1 ir Udriaus pasisakymų.
Tikrai įdomu pasižiūrėti su kokiomis tautomis lietuviai persipynę genetiškai.
Įdomu, kad šiame tyrime ir lietuviai užima pakankamai svarbią vietą.
Buvo nustatyta, kad Kalaš (Kalash) tauta, gyvenanti Pakistane, turi senovės Europos gyventojų DNR segmentų: gruzinų, lezginų, škotų, velsiečių ir lietuvių kraujo.Statistinė analizė parodė, kad maišymasis įvyko maždaug 990 - 210 metais prieš Kristų, o tikimiausia priežastis galėjo būti Aleksandro Didžiojo armijos žygis į tas žemes, įvykęs 326 metais prieš Kristų.
Tačiau dabar genetikai, taikydami naujus statistinius ir DNR tyrimų metodus, pamėgino atsekti pagrindinius įvykius, lėmusius tautų maišymąsi per pastaruosius 4000 metų, taip suteikdami ir naują informacijos šaltinį istorikams.
Apie šimtas genetikų nustatytų pagrindinių įvykių, sukėlusių tautų maišymąsi, turi ir patikimus istorinius paaiškinimus, tačiau daug lieka ir tolesnių tyrimų objektu.
Tie kalašai tai įdomūs, tik kad jų labai mažai išlikę:
Stebina ne tik tai, kad musulmonų pasaulyje kalašai sugebėjo išsaugoti savo religiją, bet ir tai, jog kitaip nei tarp vietinių, daugelio kalašų plaukai šviesūs, o akys – mėlynos ar žalios. Juos išvydę keliautojai dažnai mini ypatingą vietinių moterų grožį.
Comment