Parašė deep'as
Rodyti pranešimą
Kitas dalykas, kad universitetinio išsilavinimo turėjimas nuo populiacijos yra mažai ką sakantis rodiklis. Bent man jis asocijuojasi su Tarybiniu ir ankstyvu post-tarybiniu laikmečiu ir požiūriu, kur svarbaiusia "turėti diplomą" (nesvarbu kokį). Ne tam, kad tai galima kaip nors išversti į rinkos poreikius atitinkančią ir atitinkamai apmokamą poziciją, bet tik vardan turėjimo. Lietuvoje aibė tokių "universitetinį išsilavinimą turinčių". Aišku, tai kartais panaudojama šalies PR tikslais, bet turbūt ir ta pati Dargužaitė puikiai supranta, kad tai iš esmės nieko nesakantis rodiklis. Kažką daugiau galbūt sako post-vidurinis (t.y. nebūtinai universitetinis, angl. tertiary education), bet ir tai iš esmės tėra kiekybinis, o ne kokybinis rodiklis.
Netgi pagal šitą rodiklį Lietuva, Latvija, Estija ar Baltarusija yra "geresnėse" pozicijose, nei Singapūras ar Japonija.
Vietoj to reiktų klausti, kaip švietimo sistema sugeba parengti tuo metu ir netolimoje ateityje rinkoje reikalingų specialistų ir kokia to parengimo kokybė. Drįsčiau teigti, kad Pekine, Šanchajuje ar PRD miestuose kokybiško švietimo prieinamumas iš esmės siūlo puikias galimybes. Ypač turint omeny kainas.
Comment