Po tiek metų, vis dar aktuali šita nepilnavertiškumo kompleksais dvelkianti tema? "Wannabe skendineivjans"? Įsivaizduoju, kiek juoko būtų tiems patiems skandinavams. Iš šalies toks paviršutiniškas "noras prisitrinti" atrodytų apgailėtinai ir duotų priešingą efektą. Be abejo, perimti Skandinavijos šalių (vienų iš pažangiausių pasaulyje) ekonominę patirtį galima ir reikia, bet dėl SAVO simbolikos keitinėjimo, na reikia gal turėti kažkiek savigarbos Simbolikos kopijavimas (ir dar istoriškai niekuo nepagrįstas) tikrai nepadarys Baltijos šalių Skandinavija.
PoDV, Kuo Nordic cross susijęs su Lietuva?
Jei neturi rimtų istorinių sąsajų tai čia gėda būtų didžiausia ir apsijuokimas.
Jei juokais, tai nebent buvusi kuršių genties gyvenamoji teritorija, nes kuršiai vieninteliai davė vikingams į kaulus, ir net rengė atsakomuosius žygius į Gotlandą. Ir yra vadinami "rytų vikingais".
Jei juokais, tai nebent buvusi kuršių genties gyvenamoji teritorija, nes kuršiai vieninteliai davė vikingams į kaulus, ir net rengė atsakomuosius žygius į Gotlandą. Ir yra vadinami "rytų vikingais".
Gal cia gandai ir sovietine propaganda (?), bet nebuvo taip, kad buvo nuspresta kad atkurtos Lietuvos veliava bus vytis raudonam fone. Ir tada kazkas atkuriamajam seime vienasaliskai sukeite pasiulyma del veliavos i trispalve?
Gal cia gandai ir sovietine propaganda (?), bet nebuvo taip, kad buvo nuspresta kad atkurtos Lietuvos veliava bus vytis raudonam fone. Ir tada kazkas atkuriamajam seime vienasaliskai sukeite pasiulyma del veliavos i trispalve?
Bent wikipedia pradžiai galima pavartyt.
Pirmą kartą pačioje Lietuvoje kokia turėtų būti tautinė vėliava, svarstyta Didžiajame Vilniaus Seime1905 m. Jonas Basanavičius „Vilniaus žiniose“ prieš pat šį visuomenės atstovų susirinkimą pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti LDK vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, tačiau dėl neigiamų asociacijų su tuo metu per revoliucinį judėjimą paplitusiomis raudono lauko vėliavas daugeliui visuomenės veikėjų LDK vėliava neatrodė priimtina kaip atsikuriančios valstybės simbolis. Be to, J. Basanavičiaus pasiūlymas daug kam buvo nepriimtinas, nes Vytis raudoname lauke visada buvo valstybės vėliava.
Rimtos diskusijos dėl šalies vėliavos Lietuvoje atsinaujino tik 1917 m. 1917 m. birželio 6 d. lietuvių visuomenės veikėjų pasitarime J. Basanavičius vėl siūlė vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke, bet daugeliui susirinkusiųjų Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės valstybės vėliava neatrodė tinkama būti tautine vėliava, be to, ji laikyta perdėm sudėtinga, nelengvai pasiuvama. Nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Ruošiantis Lietuvių konferencijai Vilniuje dailininkas Antanas Žmuidzinavičius parengė žaliai raudonos Lietuvos vėliavos projektą. Ja per konferenciją buvo papuošta Vilniaus miesto teatro salė. Šios dvi spalvos labiausiai dominavo tautiniuose drabužiuose, juostose. Tam pritarė ir JAV lietuviai. Tačiau konferencijos dalyviams A. Žmuidzinavičiaus pasiūlyta vėliava atrodė niūri.
Per konferenciją buvo parengtas dar vienas Lietuvos vėliavos projektas – archeologo Tado Daugirdo, kuris daugiau nei kiti vėliavų kūrėjai buvo susipažinęs su heraldika. Jis pasiūlė tarp žalios ir raudonos spalvų įvesti ploną geltonos spalvos juostą, kad vėliava būtų gyvesnė ir kad geltona spalva simbolizuotų aušrą. Lietuvių konferencija dėl vėliavos galutinai nieko nenusprendė, bet pavedė tai išspręsti sudarytai Lietuvos Tarybos komisijai, į kurią įėjo J. Basanavičius, A. Žmuidzinavičius ir T. Daugirdas. Komisija nusprendė A. Žmuidzinavičiaus vėliavos projektą papildyti dar viena – geltona spalva. Komisijos 1918 m. balandžio 19 d. protokolas skelbė, kad tautinę vėliavą sudaro trys spalvos: raudona apačioje, žalia viduryje ir geltona viršuje; vėliavos viršutiniame kampe, prie koto arba jos viduryje, privalo būti valstybės herbas. Tokią vėliavą 1918 m. balandžio 25 d. vienbalsiai patvirtino Lietuvos Taryba ir nutarė ją, gavus Vokietijos okupacinės administracijos leidimą, iškelti Vilniuje, Gedimino pilies bokšte.
Čia anekdotas iš serijos "lietuvių kalba yra seniausia ir artimiausia sanskritui", ar "lietuviai yra seniausi indoeuropiečiai".
Tai indoeuropiečiai gi kilo iš Lietuvos, nes Lietuva yra plokščios žemės centre ir iš jos visi migravo link kraštų. O kuršiai pirmieji naudojo "skandinaviškas" (iš tikrųjų kuršiškas) vėliavas, skandinavai jas perėmė vėliau, nes norėjo būti tokie cool kaip kuršiai. Tai mes čia tik susigrąžintumėm, kas mūsų.
Tai indoeuropiečiai gi kilo iš Lietuvos, nes Lietuva yra plokščios žemės centre ir iš jos visi migravo link kraštų. O kuršiai pirmieji naudojo "skandinaviškas" (iš tikrųjų kuršiškas) vėliavas, skandinavai jas perėmė vėliau, nes norėjo būti tokie cool kaip kuršiai. Tai mes čia tik susigrąžintumėm, kas mūsų.
Ne visai į temą, bet panašiai yra su skandinaviškais kirvukais. Pas mus jų randama mažai, Skandinavijoje buvo rasti seniau ir dažniau randami. Bet liejimo formų pas mus randama daugiau nei Skandinavijoje
Ne visai į temą, bet panašiai yra su skandinaviškais kirvukais. Pas mus jų randama mažai, Skandinavijoje buvo rasti seniau ir dažniau randami. Bet liejimo formų pas mus randama daugiau nei Skandinavijoje
Na va, tai kas jiems padarė kirvius? Reiškia, net negali būti klausimo "ar Baltijos šalys gali į Skandinaviją?". Teisingesnis kyla klausimas "ar Skandinavija gali į Baltijos šalis?"
Na va, tai kas jiems padarė kirvius? Reiškia, net negali būti klausimo "ar Baltijos šalys gali į Skandinaviją?". Teisingesnis kyla klausimas "ar Skandinavija gali į Baltijos šalis?"
Taip. Dėl to nereiktų kopijuoti žemesnės kultūros vėliavų formato. Geresnis klausimas - kada skandinavai bus verti brūkšninių vėliavų be jokių retrogradiškų kryžių?
Pirma iškraipo spalvas (citrininė-salotinė/elektrinė-šviesi raudona), paskui lygina su krūva Afrikos ir Azijos vėliavų ir nekenčia. Aš irgi nekenčiu iškraipytų spalvų.
Beje, kažkuris mažas Danijos regionas irgi turi panašią trispalvę vėliavą kaip Lietuvos.
Bet manau, visai jėga būtų lietuviams pasidaryti trispalvę Skandinavijos kryžiaus vėliavą, nes mes likom didžiausi Šiaurės dievatikiai ir vieninteliai katalikai. Mums tas kryžius aktualus iki šiol, o kitur vis daugiau bedievių.
Comment