Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large Hadron Collider, LHC)
Greitintuvas bus sumontuotas didžiuliame 27 km ilgio tunelyje, po žeme 50–175 metrų gylyje. Trijų metrų skersmens tunelis kerta Šveicarijos, Prancūzijos sieną.
Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais elektromagnetais šaldomais skystu heliu, kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas.
Keletas faktų:
1) visų superlaidžių vijų, kurios buvo panaudotos LHC, ilgio kartu sudėjus pakaktų apjuosti Žemės ekvatorių 6,8 karto. Jei taip matuotume tų vijų pavienius plaušelius - nukeliautume iki Saulės ir atgal 5 kartus su atsarga keletui kelionių iki Mėnulio;
2) kai 27 kilometrų ilgio apskritas LHC tunelis buvo kasamas, jo skirtingai galai „susitiko“ su 1 centimetro paklaida;
3) projekto galutinė kaina - nuo 5 iki 10 milijardų JAV dolerių.
Tikslią LHC lokaciją galite įsivaizduoti šio žemėlapio pagalba.
Principinis LHC veikimo būdas pademonstruotas čia.
LHC šiuo metu yra aušinamas. Dabartinė būklė:
Ją, nuolat atnaujinamą, galite pamatyti oficialioje LHC svetainėje.
Keletas nuotraukų:
Informacijos šaltiniai:
1. Oficialus LHC tinklalapis
2. „Vikipedija“ - laisvoji enciklopedija
3. Technologijos.lt
***
Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS) (angl. International Space Station (ISS))
Tai tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių - Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Švedija, Vokietija, Šveicarija, Belgija, Norvegija (ESA). Prisideda ir Brazilija. Kinija rodo susidomėjimą prisidėti prie projekto.
Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. Lapkričio 20 diena, kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis "Zarya". Nuo 2000 m. Lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. Šiuo metu komplekse gyvena 17 ekspedicija. TKS aptarnauja Rusiški "Sojuz" ir "Progress" bei Amerikietiški "Space Shuttle" aparatai.
Tarptautinės Kosminės Stoties statybas planuojama baigti 2010 metais.
Stotyje nuolat gyvena 2-3 žmonės, vidutiniškai joje išbūdami apie 30 dienų (rekordas - 60).
Šiuo metu TKS sudaro šeši pagrindiniai gyvenimui ir mokslui skirti moduliai: du Rusiški "Zarya" ir "Zvezda", trys Amerikietiški "Destiny", "Unity" ir "Harmony", ir vienas Europos kosmoso agentūros valdomas "Columbus" modulis. Stotį taip pat sudaro dar du moduliai: "Quest" ir "Pirs", leidžiantys astronautams išeiti į atvirą kosmosą, bei įvairūs santvaros ir saulės baterijų moduliai.
Planuojama, kad 2010 metais pabaigus TKS statybas, jos gyvenamas tūris sieks maždaug 1000 m³, masė - apie 400 tonų, gaminamos energijos kiekis - 100 kW, santvaros ilgis - 108,4 metrai, modulių ilgis - 74 metrai. Stotyje galės gyventi šešių žmonių įgula.
Galutinė projekto kaina turėtų siekti 130 milijardų JAV dolerių.
Keletas nuotraukų:
Dabartinė būklė (nuotrauka daryta 2008.02.19):
ISS „ranka“ (neužilgo bus antra):
Erdvėlaivis Soyuz TMA-9 ir Žemė pro ISS langą:
Informacijos šaltiniai:
1. „Vikipedija“ - laisvoji enciklopedija
2. ASTRONOMIJA: po nuotrauką kasdien
Greitintuvas bus sumontuotas didžiuliame 27 km ilgio tunelyje, po žeme 50–175 metrų gylyje. Trijų metrų skersmens tunelis kerta Šveicarijos, Prancūzijos sieną.
Šiame tunelyje yra du vamzdžiai, kurie padengti superlaidžiais elektromagnetais šaldomais skystu heliu, kiekvienu vamzdžiu judės protonų pluoštas.
Keletas faktų:
1) visų superlaidžių vijų, kurios buvo panaudotos LHC, ilgio kartu sudėjus pakaktų apjuosti Žemės ekvatorių 6,8 karto. Jei taip matuotume tų vijų pavienius plaušelius - nukeliautume iki Saulės ir atgal 5 kartus su atsarga keletui kelionių iki Mėnulio;
2) kai 27 kilometrų ilgio apskritas LHC tunelis buvo kasamas, jo skirtingai galai „susitiko“ su 1 centimetro paklaida;
3) projekto galutinė kaina - nuo 5 iki 10 milijardų JAV dolerių.
Tikslią LHC lokaciją galite įsivaizduoti šio žemėlapio pagalba.
Principinis LHC veikimo būdas pademonstruotas čia.
LHC šiuo metu yra aušinamas. Dabartinė būklė:
Ją, nuolat atnaujinamą, galite pamatyti oficialioje LHC svetainėje.
Keletas nuotraukų:
Informacijos šaltiniai:
1. Oficialus LHC tinklalapis
2. „Vikipedija“ - laisvoji enciklopedija
3. Technologijos.lt
***
Tarptautinė Kosminė Stotis (TKS) (angl. International Space Station (ISS))
Tai tarptautinis orbitinės stoties projektas, kuriame bendradarbiauja penkios kosmoso agentūros iš įvairių pasaulio šalių: JAV (NASA), Rusija (RKA), Japonija (JAXA), Kanada (CSA) ir keletas Europos valstybių - Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Švedija, Vokietija, Šveicarija, Belgija, Norvegija (ESA). Prisideda ir Brazilija. Kinija rodo susidomėjimą prisidėti prie projekto.
Kosminės stoties pradžia laikoma 1998 m. Lapkričio 20 diena, kai į orbitą buvo išvestas pirmasis modulis "Zarya". Nuo 2000 m. Lapkričio 2 d. TKS yra pastoviai apgyvendinta. Šiuo metu komplekse gyvena 17 ekspedicija. TKS aptarnauja Rusiški "Sojuz" ir "Progress" bei Amerikietiški "Space Shuttle" aparatai.
Tarptautinės Kosminės Stoties statybas planuojama baigti 2010 metais.
Stotyje nuolat gyvena 2-3 žmonės, vidutiniškai joje išbūdami apie 30 dienų (rekordas - 60).
Šiuo metu TKS sudaro šeši pagrindiniai gyvenimui ir mokslui skirti moduliai: du Rusiški "Zarya" ir "Zvezda", trys Amerikietiški "Destiny", "Unity" ir "Harmony", ir vienas Europos kosmoso agentūros valdomas "Columbus" modulis. Stotį taip pat sudaro dar du moduliai: "Quest" ir "Pirs", leidžiantys astronautams išeiti į atvirą kosmosą, bei įvairūs santvaros ir saulės baterijų moduliai.
Planuojama, kad 2010 metais pabaigus TKS statybas, jos gyvenamas tūris sieks maždaug 1000 m³, masė - apie 400 tonų, gaminamos energijos kiekis - 100 kW, santvaros ilgis - 108,4 metrai, modulių ilgis - 74 metrai. Stotyje galės gyventi šešių žmonių įgula.
Galutinė projekto kaina turėtų siekti 130 milijardų JAV dolerių.
Keletas nuotraukų:
Dabartinė būklė (nuotrauka daryta 2008.02.19):
ISS „ranka“ (neužilgo bus antra):
Erdvėlaivis Soyuz TMA-9 ir Žemė pro ISS langą:
Informacijos šaltiniai:
1. „Vikipedija“ - laisvoji enciklopedija
2. ASTRONOMIJA: po nuotrauką kasdien
Comment