Bon Appétit. Diskusijos apie maistą ir kulinariją

[daktaras]

labai gerai yra pasakius Tulčina (ta moterėlė, kur pagal kraujo tyrimą sudaro tinkamo maisto sąrašą) - per dieną pavalgymui skirtos 2 valandos, likusios 22 skirtos organizmo pastangoms tam maistui pašalinti.

[John]

Nepasakyciau kad azijoje visas maistas sveikas. Megsta ten jie cirskinti viska taukuose o kaitinti riebalai nera sveiki. Kartais naudojamos kruvos prieskoniu kas mano manymu irgi nera labai sveika. Gerai tai kad pasirinkimas yra didelis.

Na taip, tai ir turiu omeny. Yra pasirinkimas... viskas nuo svieziu vaisiu iki McDonald'o...
Is tikruju, net eilineje valgykloje (food court) gaima rinktis bet ka, pradedant riebia ir nesveika kiauliena ir baigiant darzoviu sriubomis. Mano supratimu, tai sveikintina valgymo kultura.

[Ametistas]

Man viena sertifikuota gydytoja yra sudariusi toki sarasa, bet jis sudarytas pagal daugiau veiksniu, ne tik krauja. Zodziu, as ne apie tai. Is pradziu labai itartinai ziurejau i ta dalyka, taciau po kiek laiko mano virskinimas atsistate, nes vartojau tik tai, kas yra sarase. Tiesa, gydytoja ne tik sudare sarasa, bet ir nurode koki maista kokiais kiekiais ir kaip daznai valgyti. Iki tol skundesis didziuliais skrandzio skausmais, nuolatiniu troskinimu, nuovargiu ir irzlumu (skrandzio bukle tai taip pat itakoja) vos po pusmecio visa tai pamirsau.

[John]

Viena is priezasciu, del ko Azijoje nedidelis kiekis maisto tau atstoja dideli kieki lietuvisko maisto ta, kad toje mazoje porcijoje yra visu tavo organizmui reikalingu medziagu. Suvalgydamas nors ir nedidele to maisto porcija, jautiesi sotus, nes organizmas yra aprupinamas angliavandeniais, vitaminais, mineralais, baltymais. Del ko ten, skirtingai nei Lietuvoje, nepersivalgai? Tai paprasta - ten nera tavo pagunda skatinancio maisto ir dar pakartosiu, organizmas gauna jam reikalingu medziagu. Reziume - tau truksta valios sustot save kimst. Atsargiai - viena syki gali sprogt

Na gerai bent jau tai, kad nesu linkes storeti... net ir valgydamas daug is esmes esu labai plonas. Tik kartais susirupinu, kad pilvukas lyg ir nori dideti... nors tai nera didele problema (bent jau kol kas)

Gal prideda ir tai, kad man ryziai ir su jais gaminami patiekalai is tikruju labai patinka, del ko nebenoriu kitko.
Kaip bebutu, budamas UK ir noredamas pavalgyti mieste, is esmes galiu rinktis tik Vakarietiska fast-food... t.y., kaip jau buvo mineta, pasirinkimo problema. Pasirinkimo greito maisto sektoriuje cia paprasciausiai nera, o esamas greitas maistas tikrai nera tai, su kuo galima vesti sveika mityba.

[John]

Idesiu kelias foto is tipisko Pietryciu Azijos food-court'o (siuo atveju Bankoko MBK prekybos centro... nors jie visur atrodo panasiai)

(c) John


(c) khupa (flickr)


(c) translboro (flickr)


(c) jetalone (flickr)


(c) shawn.waugh (flickr)


reikia pridurti, kad faktiskai visas maistas tokiose vietose yra ruosiamas tiesiog pries akis (tas uztruknka apie 5 min.), taip pat galima rinktis is daugelio skirtingu virtuviu ar patiekalu (ryziu, mesos, zuvies, juros gerybiu, darzoviu ir t.t.)

food court'ai Azijoje yra kiekviename didesniame prekybos centre (kuriu bet kuriame Azijos mieste pilna ant kiekvieno kampo) ir ne tik...

Tai, mano supratimu, ir yra teisinga maisto kultura. Panasiose vietose valgo tie, kurie Londone valgo McDonald'uose. Ko gero, mano svajone butu "idiegti" tokia maisto kultura pas mus...

[index]

Kaip bebutu, budamas UK ir noredamas pavalgyti mieste, is esmes galiu rinktis tik Vakarietiska fast-food... t.y., kaip jau buvo mineta, pasirinkimo problema. Pasirinkimo greito maisto sektoriuje cia paprasciausiai nera, o esamas greitas maistas tikrai nera tai, su kuo galima vesti sveika mityba.

O tai už Lamanšo nėra tų pačių azijiečių restoranų? Jei jau čia galima rast visko nuo kinų iki indų ir tailandiečių, tai GB jų tikrai neturėtų trūkt.

[John]

O tai už Lamanšo nėra tų pačių azijiečių restoranų? Jei jau čia galima rast visko nuo kinų iki indų ir tailandiečių, tai GB jų tikrai neturėtų trūkt.

As juk kalbu apie fast food, ka specialiai pazymejau . Tai atskiras sektorius... na tarkim, kai nori pavalgyti pietu pertraukos metu ar tiesiog siaip uzkasti...
Iprastiniu restoranu, be abejo, daug, taciau jie kainuoja brangiau ir yra labiau skirti vakarienei su draugais ar antra puse, nei priespieciams.

[Irma]

Šia tema teko skaityti tikrai ne vieną straipsnį, šis gan išsamus, tai įdėsiu ir čia

Dešroje mėsos nerasta

Prapjaunate dešrą – graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Lietuvos mėsos rinkoje susiklostė nepavydėtina padėtis. Kokybiška mėsa, galvijai ir kiaulės nenutrūkstamu srautu keliauja į kitas šalis, o Lietuvos perdirbimo įmonės vis daugiau mėsos produktų pagamina iš importuotų subproduktų, Vakarų valstybių dažniau naudojamų šunų ar kačių maistui.

Įspūdingas virtų dešrelių gamybos receptas

Mėsos perdirbimo įmonės savo gamybos cechus itin saugo nuo pašalinių akių. Be to, net ir ten patekęs mažai ką suprasi, kas daroma. Tik patyrusio specialisto akis užfiksuotų specifinius produktų gamybos niuansus. Todėl į pagalbą pasitelkėme buvusį vienos įmonės technologą Julių K. Jo liudijimai mus apstulbino ir ilgam sugadino apetitą.

„Daugiausia eksperimentuojama gaminant pigias virtas dešras. Jose mėsos yra nedaug. Pavyzdžiui, antros rūšies dešroje kartais būna net iki 70 proc. mėsos pakaitalų“, – sako Julius.
Mūsų pašnekovas išsaugojo pramoninį virtų dešrelių receptą. Taigi gamindama 100 kg virtų dešrelių viena dabar veikianti ir mums tas dešreles pirkti siūlanti įmonė sunaudodavo 52 kg sojų želės (vadinamosios sojų varškės), 3 kg antros rūšies jautienos, 6 kg kiaulienos, 4–5 kg manų kruopų, 2–3 kg miltų ir tiek pat druskos, 7–8 kg vandens, 20–25 kg plėvių, kremzlių, kiaulės odų emulsijos, sausgyslių, pažiaunių ir kitų subproduktų, iki 1 kg įvairiausių skonio priedų, dažiklių, skonio stipriklių (glutamato ir kt). Taigi, gero apetito!

Stebuklingoji medžiaga

Nejaugi mes nejaučiame, ką valgome?

Yra stebuklinga medžiaga, kuri net pasenusią, suvytusią ar net sušutusią mėsą paverčia skanėstu. Tai natrio glutamatas (etiketėse žymimas E621). Ši medžiaga labai greitai per kraują patenka į mūsų smegenis ir dirbtinai sustiprina skonio pojūčius.

Pasak Maisto instituto talkininkės Kauno kolegijoje besidarbuojančios dr. Alvijos Šalaševičienės, naudojant tam tikrus priedus iš subproduktų pagaminti maisto produktus nesudėtinga. Galima gauti antros rūšies mėsos gaminių, turinčių specifines skonio ar juslines savybes.

"Patyręs specialistas supras, kad tai ne aukščiausios kokybės gaminys, tačiau paprastas vartotojas gali nepajusti skonio stipriklio įtakos“, – sako dr. A.Šalaševičienė.

Ar labai pasikeistų dešros skonis, jeigu nebūtų naudojami skonio stiprikliai?

"Tokius bandymus atlikome. Vartotojams labiau patiko gaminiai, kurių sudėtyje buvo glutamato. Tačiau nustatytos jo naudojimo normos“, – sako A.Šalaševičienė.

Kitas klausimas be atsakymo – ar tų normų laikomasi?

Ko nerasime etiketėse

Daugelis esame įsitikinę, kad šaltai rūkytos dešros gaminamos iš kokybiškesnės mėsos. Deja, mūsų konsultantas Julius šią viltį paneigė. Pasak technologo, prieš keliolika metų šaltai rūkytos dešros būdavo gaminamos 3–4 savaites. Dabar į mėsą dedama specialių „rūkiklių“, todėl neretai dešros „išrūkomos“ per savaitę.

Kokybė? Mėsa, žinoma, geresnė nei ta, iš kurių gaminamos dešrelės. Tačiau etiketėse paprastai „užmirštama“ parašyti, kad dešros sudėtyje yra mechaniškai atskirtos mėsos. Taip vadinama mėsa su kaulų likučiais. Perdirbimo įmonėse yra tokios mašinos, vadinamos presais, kurios nuima mėsą su visomis sausgyslėmis bei kaulų gabaliukais ir gautą masę supresuoja.

Įvežtinė mėsa prastesnė

Ilgiau nei pusmetį Kauno technologijos universiteto Maisto instituto mokslininkai tyrė Lietuvoje gaminamos bei įvežamos mėsos ir mėsos gaminių kokybę. Ne paslaptis, kad pastaraisiais metais mėsos rinkoje susiklostė padėtis, kai nemažai šalyje užaugintų kiaulių ir galvijų išvežama svetur, o į vietinę rinką vis daugiau įvežama kiaulienos, paukštienos ir jų produktų.

Pasak Maisto instituto Chemijos laboratorijos vedėjos Galinos Garmienės, pastaraisiais metais maisto produktų žaliavų kokybė suprastėjo visame pasaulyje. Anot mokslininkės, kai kuriose maisto produktų žaliavose vitaminų, makro- ir mikroelementų randama iki 70 proc. mažiau nei prieš keliasdešimt metų. Viena svarbiausių priežasčių – spartus žemės ūkio gamybos intensyvinimas.
Maisto instituto mokslininkai, atlikę tyrimą, padarė išvadas, kad šalyje nupenėtų kiaulių kumpiai buvo ne tik šviežesni, minkštesni, bet ir turėjo mažiau cholesterolio negu įvežtiniai.

Tyrimo rezultatai liudija, jog kai kuriose atvežtinės produkcijos mėginiuose riebalai nešvieži, o informacija ant etikečių netiksli.

Produktai ne vaikams

Mėsos perdirbėjai ieško ir randa vis daugiau būdų mus apgauti. Neseniai Konkurencijos taryba nustatė, kad mėsos perdirbėjai, savo gaminius reklamuodami kaip vaikiškus, pažeidė Reklamos įstatymą. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šie gaminiai nieko nesiskyrė nuo įprastų. Bendrovėms skirti įspėjimai.

Savo pavadinimu klaidinantys vartotojus pripažinti „Biovelos“, „Daividos“, „Delikateso“, „Klaipėdos mėsinės“, „Krekenavos agrofirmos“, „Kužių agroįmonės“, „Utenos mėsos“, „Vigestos“ gaminiai.
Kodėl perdirbėjai taip gudrauja? Priežastis paprasta. Vaikams skiriami mėsos gaminiai parduodami didesnėmis kainomis nei įprasti, be to, vartotojai įsitikinę, kad produktai vaikams gaminami iš aukštesnės kokybės žaliavų.

Mėsos perdirbėjai dažniausiai neigia įtarimus, kad sąmoningai klaidina vartotojus. Taip buvo ir šį kartą. Pasiteisinta, kad tai buvo ne tiek pažeidimai, kiek smulkūs nesusipratimai. Atseit nauji produktai buvo paženklinti senomis etiketėmis.

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška sakė, kad į priekaištus dėl produktų kokybės perdirbėjai reaguoja labai keistai. Jie teisinasi, kad parduodami produktai žmonių sveikatai pavojaus nekelia. Tik to betrūktų.

Ateitis neteikia vilčių

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos prezidentas Antanas Bezaras sakė, kad mes valgome ne jautieną, o karvieną. Tačiau mokame kaip už jautieną.

Pasak savo užaugintus galvijus eksportuojančio Marijampolės rajono ūkininko Juozo Bekampio, perdirbėjai šiuo metu įsiveža prastos kokybės mėsos, subproduktų, kurie Vakaruose žmonių maistui gaminti nenaudojami.

„Lietuvos perdirbėjai garsėja Europoje, nes superka prasčiausios kokybės mėsą, kurios kiti jau neperka. Mūsų gamintojai tuos subproduktus atšildo, sumala ir kemša dešras. Man gaila, kad žmonės nežino ką perka, nežino, kad moka per daug už abejotinos vertės produkciją.

Prekybininkai pirmiausia galvoja apie pelną, bet ne apie vartotojų sveikatą“, – sako J.Bekampis.

Kiek ilgai truks tokia padėtis?

„Žmonės dabar mėsos produktus renkasi pagal kainą. Brangesnių neįperka. Tačiau ateis geresni laikai. Kas tada bus? Žmonės norės įsigyti kokybiškos produkcijos, tačiau perdirbėjai neturės ką pasiūlyti. Teks vežti iš Vakarų, o kaina bus didesnė nei Vakaruose“, – prognozavo A.Bezaras.

KOMENTARAI

Algis Liutkevičius, Maisto instituto Technologijos laboratorijos vedėjas

Kartą laboratorijoje darėme bandymus ir pritrūkome jogurtui reikiamo džemo, paruošto su specialiais kvapikliais. Parduotuvėje nupirkome paprasto džemo ir panaudojome gamindami jogurtą su priedais. Tačiau skonio ir kvapo savybės buvo gerokai prastesnės. Glutamatas? Jis padidina produkto skonio patrauklumą. Tačiau pavojų kelia ne naudojami priedai, bet didelis jų kiekis. Ar jie pavojingi sveikatai? Jeigu gaminama laikantis kokybės reikalavimų, kurie numato leistiną minėtų maisto priedų kiekį, tai valgydamas tokį gaminį nenumirsi.


Gintautas Kniukšta, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius

Daug prikalbama nesąmonių. Galiu prisiekti, kad mūsų asociacijai priklausantys mėsos perdirbėjai laikosi keliamų reikalavimų.

Žaliavų trūksta. Pavyzdžiui, mes per metus suvalgome apie 2 mln. kiaulių, o auginame tik apie 800 tūkst. Be to, dar pusę užaugintų išvežame į Rusiją. Lietuvoje liekančių kiaulių neužtektų net vienai stambesnei įmonei. Štai kodėl įmonės priverstos ieškoti mėsos kitose šalyse. Netiesa, kad įsivežame tik prasčiausios kokybės mėsos. Juk perkame ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje. Nemanau, kad šiose šalyse mėsa prastos kokybės.

šaltinis: www.delfi.lt

[Sigitukaz]

tai kaip man dabar valgyt desreles tokia dalyka paskaicius?

[oranger]

tai kaip man dabar valgyt desreles tokia dalyka paskaicius?

Pirk aukščiausios rūšies ir nekreipk dėmesio.

[Irma]

tai kaip man dabar valgyt desreles tokia dalyka paskaicius?

Na, nuo to niekur nepabėgsim O šiaip, mažiau apdorota maistą siūlau vartot.

[spirit]

tai kaip man dabar valgyt desreles tokia dalyka paskaicius?

Pirk iš ūkininkų viską ir neturėsi problemų

[r08n]

Šia tema teko skaityti tikrai ne vieną straipsnį, šis gan išsamus, tai įdėsiu ir čia

Prapjaunate dešrą – graži spalva, viliojantis kvapas. Tačiau neskubėkite džiaugtis, nes labai tikėtina, kad gamintojai nepagailėjo dažiklių ir skonio stipriklių.

Aš pats nelabai mėgstu mėsą ir dešrą valgau retai, tik iš bado -- kaip šuo varškę. Bet perskaitęs šitą analizą, tikriausiai valgysiu ją dažniau, nes, kaip sužinojau, tai beveik vegetariškas preparatas.

[Irma]

Ateities alkoholis??

Kuriamas sintetinis alkoholio pakaitalas, nesukeliantis girtumo ir pagirių


Gera naujiena mėgstantiems išgerti ir apsvaigti, bet norintiems išvengti pagirių: mokslininkai kuria sintetinį alkoholio pakaitalą, kuris atkartoja tikrojo suteikiamą malonumą, tačiau nesukelia girtumo ir pagirių.

Kalba eina apie sintetinį alkoholio pakaitalą, sukeliantį malonų svaigulį, bet tausojantį kai kurias smegenų sritis, atsakingas už pripratimą prie alkoholio arba polinki "lūžti". Preparatą sukūrė Imperatoriškojo Loondono koledžo mokslininkai, vadovaujami bene didžiausio vaistų eksperto Didžiojoje Britanijoje, prof. Davido Nutto.

Pagrindinis naujojo alkolholio komponentas - cheminė medžiaga diazepamas, naudojamas antidepresanto Valiumo tabletėse. Mokslininkai mėgina modifikuoti įvairius benzodiazepinus, siekdami sukurti bespalvį ir beskonį skystį, pakeisiantį alkoholį aluje, vyne ir kituose alkoholiniuose gėrimuose.

Naujoji medžiaga taip pat pasižymi tuo, jog jos poveikis gali būti neutralizuotas išgėrus vieną tabletę, taigi, galėsite kilnoti bokalus vieną po kito, o norintiems sėsti prie vairo, pakaks išgerti vieną tabletę, užblokuojančią pseudoalkoholio poveikį smegenų receptoriams.

Sintetinis alkoholis smegenų nervus veikia taip pat kaip alkoholis ir sukelia gerą savijautą ir leidžia atsipalaiduoti. Tačiau kitaip nei alkoholis, jis neveikia kitų smegenų dalių, kontroliuojančių nuotaikų pokyčius ir sukeliančių priklausomybę. Jį taip pat daug lengviau pašalinti iš organizmo.Be to, pasak mokslininkų, jo poveikis gali būti lengvai neutralizuojamas naudojant antidotą, taigi tokį alkoholį naudojęs žmogus iš karto tampa blaivus.

Profesorius Davidas Nuttas teigia įsivaizduojantis pasaulį, kuriame žmonės galėtų vartoti alkoholį ir nepasigerti.Nepaisant to, kiek išgertų, jie liktų panėrę į lengvo apsvaigimo būseną, o vakaro gale ūžautojai galėtų išgerti antidoto tabletę ir patys parvairuoti namo.

Daugybės benzodiazepinų poveikis mokslininkams jau žinomas.Anot D, Hutto, dabar svarbiausia atrasti tinkamiausią ir, jei prireiks, pritaikyti jį visuomenės poreikiams. Idealiu atveju, kaip ir alkoholis, jis turi būti beskonis ir bespalvis, o skonio savybėmis pasižymėtų gėrimas, su kuriuo būtų sumaišytas. Galiausiai, ši medžiaga galėtų pakeisti alkoholį aluje, vyne ir spirituotuose gėrimuose, o regeneruotas etanolis galėtų būti pardavinėjamas kaip kuras.

D. Nuttas mano, jog naujoji medžiaga, kurią dar teks licencijuoti, turės didelį poveikį visuomenei ir pagerins jos sveikatą. „Aš atlikau eksperimentus ir pats naudojau benzodiazepinus. Vieną minutę buvau apsvaigęs ir beveik miegojau, o po penkių minučių jau skaičiau paskaitą“, – pasakojo mokslininkas.

Anot jo, naująją medžiagą gali būti sunku aprobuoti, mat klinikiniai bandymai brangūs ir kol kas neaišku, kas už juos sumokės. Alkoholinių gėrimų gamintojos susidomėjimo šiuo tyrimu nerodo, nors, pasak D. Nutto, galbūt pavyks susirasti rėmėjų kitose šalyse.

šaltinis: www.technologijos.lt

[innuendo]

Tai kokio tolko gert, jei neprisigeri? :/ Nebent kokį vyną.

[Lettered]

Tai kokio tolko gert, jei neprisigeri? :/ Nebent kokį vyną.

O kokio iš vis tolko prisigert reikia?

[Garbanius]

Tai kokio tolko gert, jei neprisigeri? :/ Nebent kokį vyną.

Pritariu. Dabar juk yra nealkoholis alus, bet as jo gyvenime nesu ragaves ir kiek skaiciau sudaro tik 1% rinkos.. Tuoj prades siulyt gumines moteris kaip alternatyva

[qwe]

Na tai juk senai žinoma tiesa jog nealkoholinis alus yra pirmas žingsnis guminės moters link.
Bėje šiandien kažkur akys užkliuvo už žinutės jog sukurtas seksrobotas su dirbtiniu intelektu. Ar tik nebus lygiagretūs projektai?

[Garbanius]

Na tai juk senai žinoma tiesa jog nealkoholinis alus yra pirmas žingsnis guminės moters link.

Butent ir turejau omeny, kad alkoholis su 0 promiliu jokia naujiena..

[Lettered]

Butent ir turejau omeny, kad alkoholis su 0 promiliu jokia naujiena..

Tai gėrimas yra bealkoholinis, o ne alkoholis su 0 promilių. Ir tai nieko bendro neturi su guminėm moterim, kaip tik reikia daug promilių prisivartot, kad guminės moterys pradėtų patikt