Bon Appétit. Diskusijos apie maistą ir kulinariją

[John]

Nežinau, ar su tuo sutikčiau. Jei mes dar pažangiausi, tada mus labai sparčiai vejasi ir, mano manymu, greitu metu pralenks.

Kas dėl mitybos, Kaune galima rasti vietų, kur spaudžiamos ir parduodamos natūralios morkų sultys. Sužinojau visai neseniai, tas man labai patiko. Ragavau, rekomenduoju

Manau, kad savivaldybė galėtų paremti tokį verslą, kad pardavimo punktai išplistų po miestą taip, kaip kad dabar yra išplitusios kebabinės. Užsukti po darbo nusipirkti šių sulčių galėtų tapti kiekvieno miestiečio tradicija

As, ne be reikalo parasiau "bent kol kas" . Kaip bebutu, Kinija, didziausia ne Vakaru valstybe dar tebera skurdi... nors Sanchajus, Pekinas, Senzenas ir tokie kylantys (ir niekam nezinomi!) desimtmilijoniniai miestai kaip Chongqing'as, ko gero, sufleruoja, kam priklauso ateitis. Tai sufleruoja ir patentu skaicius, kur JAV is pirmaujanciu poziciju jau isstume (arba greit isstums) Kinija ir veliau Indija. Tai tokia ta ateities perspektyva.


Aisku, tokie krastai kaip Honkongas, Singapuras, JAE, Kataras, Japonija jau dabar yra pazengusios toliau (kai kuriu krastu atveju GEROKAI toliau), nei Vakaru salys (netgi JAV ar Skandinavai).

Del vietu, kur spaudziamos naturalios sultys visiskai sutinku. Londone ju irgi galima rasti (aisku uz atitinkama kaina)... bet kalbu apie pasiula "ant kiekvieno kampo" (na beveik tiesiogine to zodzio prasme!), kai to eini pirkti ne i kazkokia konkrecia vieta, bet tiesiog "zinai", kad gausi kur nors netoliese uz 30 ar 50 metru... t.y. kai maisto nereikia "ieskoti", o tiesiog pasiimti istiesus ranka. Man tokia praktika labai patinka

[John]

Ir kodėl Kauno miesto savivaldybė turėtų remti šviežiai spaudžiamų morkų sulčių pardavėjus? Kodėl šis verslas yra valdžios prioritetas? Ar tai nebūtų vienos verslo grupės propogavimas? Neatsigintų teismais savivaldybė Viska žymiai paprasčiau - kai bus paklausa, bus pasiūla (nors reikia kažkokios pradinės pasiūlos, bet jei to jau ymanoma rasti tokių sulčių, vadinasi ji yra) ir jei bus paklausa, verslas pastatys tiek kiek reikia, ir daugiau.

Lietuvoje dar labai trūksta sveikos gyvensenos kultūros, tačiau ji jau ateina. Gaila, kad ne per žmonių suvokimą, o per madą, dažniausiai, bet ir taip gerai. Populiarėja sportas, visiems jau aišku, kad cocacola ir greitas maistas - blogis.

Na kaip cia pasakius... UK "sveiko maisto" karstlige siaucia jau senokai... visi puikiai zino, kad reikia valgyti sveikai... nors ne visi tai daro, nes tiesiog tingi. Tingi gamintis (kaip as), o greit ir nebrangiai galima gauti tik McDonald'a. Aisku, gali eiti i restorana, bet mokesi daug ir uztruksi ilgai... irgi nepriimtina.

Valdzia, remdama ir proteguodama valgyklas ar istaigas, siulancias naturalu ir sveika maista, padetu sukurti placiai prieinama ir nebrangu tinkla bei prisidetu prie zmoniu iprociu keitimo. Tai galetu buti ir ES lygio iniciatyva.

UK siuo metu isivyravo labai keista ir, mano nuomone, labai bloga maisto kultura: "organinio" ar siaip kokybisko maisto netruksta ir jis placiai reklamuojamas, taciau jis kainuoja daugiau ir yra tarytum "prabangos" ar isskirtine preke... tai tiesiog paversta marketingo labirintu, kur kompanijos is to darosi nemaza bizni, apeliuodamos i neva "sveika mityba". Sveika mityba turetu buti naturalus ir savaime suprantamas musu elgesys ("o negi gali buti kitaip?"), o ne kazkoks idealizuojamas reiskinys. O kol taip nebus, tol ir toliau storesime ir pampsime (ypac Vakariniai musu kaimynai... mums, tikiuosi, pavyks islaikyti bent siokia tokia savo valgymo kultura, kuri, lyginant su UK ar JAV, yra visai puse velnio).

[Aš]

kalbu apie pasiula "ant kiekvieno kampo" (na beveik tiesiogine to zodzio prasme!), kai to eini pirkti ne i kazkokia konkrecia vieta, bet tiesiog "zinai", kad gausi kur nors netoliese uz 30 ar 50 metru... t.y. kai maisto nereikia "ieskoti", o tiesiog pasiimti istiesus ranka. Man tokia praktika labai patinka

Visiškai pritariu, būtent ir paminėjau:

<...> pardavimo punktai išplistų po miestą taip, kaip kad dabar yra išplitusios kebabinės. Užsukti po darbo nusipirkti šių sulčių galėtų tapti kiekvieno miestiečio tradicija

Ne veltui palyginau su kebabinėmis, jos tikrai labai paplitusios.

Arba kita situacija, ryte, einant į darbą išgerti stiklinę šviežiai spaustų ekologiškų lietuviškų morkų sulčių. Ir sveika, ir ūkininkui mažmenininkui (nebūtinai) proga save realizuot, parama smulkiam verslui. Tarkim, tokių sulčių pardavimas galėtų būti reglamentuotas ekologijos atžvilgiu. Taip būtų skatinamas ir ekologiškas ūkis. Kodėl gi negalėtų taip būti ir kodėl to neparėmus.

[John]

Visiškai pritariu, būtent ir paminėjau:

Ne veltui palyginau su kebabinėmis, jos tikrai labai paplitusios.

Arba kita situacija, ryte, einant į darbą išgerti stiklinę šviežiai spaustų ekologiškų lietuviškų morkų sulčių. Ir sveika, ir ūkininkui mažmenininkui (nebūtinai) proga save realizuot, parama smulkiam verslui. Tarkim, tokių sulčių pardavimas galėtų būti reglamentuotas ekologijos atžvlgiu. Taip būtų skatinamas ir ekologiškas ūkis. Kodėl gi negalėtų taip būti ir kodėl to neparėmus.

Tas klausimas, KODEL, mane daznai kankina... KODEL Londonas negali tureti tokio gero maisto ir metro, kaip Singapuras ar Honkongas?.. atrodo reiktu tiek nedaug. Gal tai tiesiog zmoniu mentaliteto dalykas... kaip ten bebutu, zmoniu kavilumas yra begalinis (skirtingai, nei visata). Kartais protu neina suvokti, kodel zmones daro visiskai nenaudingus daykus (pvz valgo bloga maista ir kencia nuo lig ir antsvorio, nors nevalgo gero ir skanaus maisto).

[innuendo]

Tas klausimas, KODEL, mane daznai kankina... KODEL Londonas negali tureti tokio gero maisto ir metro, kaip Singapuras ar Honkongas?.. atrodo reiktu tiek nedaug. Gal tai tiesiog zmoniu mentaliteto dalykas... kaip ten bebutu, zmoniu kavilumas yra begalinis (skirtingai, nei visata). Kartais protu neina suvokti, kodel zmones daro visiskai nenaudingus daykus (pvz valgo bloga maista ir kencia nuo lig ir antsvorio, nors nevalgo gero ir skanaus maisto).

Europiečiams tikrai reiktų pasimokyt iš azijiečių valgymo tradicijų. Pati stengiuosi nebevalgyti bulvių, makaronų.
Absurdiškiausia man tai, kad mūsų mokykloje pardavinėja makaronus su "daržovių" padažu, viskas apipilta kečupu ir jie visa tai vadina sveiku maistu .

[John]

Europiečiams tikrai reiktų pasimokyt iš azijiečių valgymo tradicijų. Pati stengiuosi nebevalgyti bulvių, makaronų.
Absurdiškiausia man tai, kad mūsų mokykloje pardavinėja makaronus su "daržovių" padažu, viskas apipilta kečupu ir jie visa tai vadina sveiku maistu .

Cha cha... prisiminiau savo paskutines atostogas su savo seimynele... karta nuejus i viena restorana ir uzsisakius kazkoki patiekala su ryziais ir krevetemis Phuket'e (tai toks kurortas Tailando pietuose) mano dede is Siauliu (tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine prasme) , manes pradejo klalusti "o kur duona ir kecupas?!". As jam paaiskinau, kad esam ne Siauliuose ir kad cia ne saslykas ir kecupa bei duona teks trumpam pamirsti... tai ji siek tiek nuliudino

[innuendo]

Cha cha... prisiminiau savo paskutines atostogas su savo seimynele... karta nuejus i viena restorana ir uzsisakius kazkoki patiekala su ryziais ir krevetemis Phuket'e (tai toks kurortas Tailando pietuose) mano dede is Siauliu (tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine prasme) , manes pradejo klalusti "o kur duona ir kecupas?!". As jam paaiskinau, kad esam ne Siauliuose ir kad cia ne saslykas ir kecupa bei duona teks trumpam pamirsti... tai ji siek tiek nuliudino

Kai aš pasakiau, kad nemėgstu cepelinų tai mane kaip į durnelę pasižiūrėjo . Ir pvz. dažnai lankausi kiniečių, japonų restoranuose. Tai ten dažniausiai ir lankosi tik azijiečiai. Gal keletą kartų mačiau ukrainiečius ir lietuvius. Airių- niekad. O McDonald'ai kasdieną perpildyti... Kas baisiausia tai, kad savo metų-trijų metų vaikus jie taipogi maitina bulvytėm ir mėsainiais...

[Garbanius]

Viskas juk priklauso nup organizmo kas ir kaip priprates valgyti. Visokia mac'u kultura atejo pries 15 metu, kai zmones pradejo kaip po vakarietiska kultura. Tada dar buriais atsimenu traukdavo mano draugai i visokius mac'us, kazkaip isikale i galvas, kad ten kazkoks naujas labai skanus maistas. Tuo tarpu manes tevai ten nevede, akcentuodami,kad ten junk food'as, kurio jokiu budu negalima valgyti.. Praejo 15 metu, tie patys draugai slamscia visokius burgerius pasimegaudami, o man ju uzvalgius bloga darosi.. Kitu saliu virtuves vertos demesio: maistas skanus, lengvas ir galbut sveikas, bet paprasciasiai as nuo jo nepavalgau

[John]

Viskas juk priklauso nup organizmo kas ir kaip priprates valgyti. Visokia mac'u kultura atejo pries 15 metu, kai zmones pradejo kaip po vakarietiska kultura. Tada dar buriais atsimenu traukdavo mano draugai i visokius mac'us, kazkaip isikale i galvas, kad ten kazkoks naujas labai skanus maistas. Tuo tarpu manes tevai ten nevede, akcentuodami,kad ten junk food'as, kurio jokiu budu negalima valgyti.. Praejo 15 metu, tie patys draugai slamscia visokius burgerius pasimegaudami, o man ju uzvalgius bloga darosi.. Kitu saliu virtuves vertos demesio: maistas skanus, lengvas ir galbut sveikas, bet paprasciasiai as nuo jo nepavalgau

Na reikia pripazinti viena dalyka, kad pats skainaiusias maistas man yra bulviniai blynai. Tik tada tailandietiskas ir visoks kitoks (kuris, be abejo, sveikesnis, bet visgi savo skanumu bulviu blynams neprilygsta).
Gaila, kad tie blynai man dabar yra didele egzotika

[innuendo]

Na reikia pripazinti viena dalyka, kad pats skainaiusias maistas man yra bulviniai blynai. Tik tada tailandietiskas ir visoks kitoks (kuris, be abejo, sveikesnis, bet visgi savo skanumu bulviu blynams neprilygsta).
Gaila, kad tie blynai man dabar yra didele egzotika

. Bulviniais blynais leidžiu sau paskanaut retkarčiais. Ir nėra juos taip sunku pačiam pasidaryt .

[Irma]

Parduotuvių lentynose – alkį skatinantis maistas

Anot medikų, mes dažnai nė neįtariame, kad valgome nesaugų maistą. Jei atidžiau skaitytume į parduotuvės vežimėlį kraunamų produktų etiketes, sužinotume, kad pusė jų prisotinti alkį sukeliančių medžiagų. Jų yra visur – pradedant prieskonių mišiniais, baigiant mišrainėmis ir dešromis.

Dirbtiniai skanėstai

Kad maistas būtų skanesnis, į jį dedama tam tikrų maisto priedų – glutamatų. Tai augalinės kilmės baltymai, kurie gerokai pagerina maisto skonį, tačiau sukelia alkio jausmą. Todėl sočiai pavalgęs žmogus greitai ir vėl pasijunta alkanas.

Santariškių klinikų Endokrinologijos skyriaus vedėjas Saulius Grigonis apie šią problemą kalba seniai, tačiau didelio specialistų susidomėjimo nesulaukė. „Maisto gamintojai suinteresuoti, kad jų gaminius pirktų, o Sveikatos apsaugos ministerija tokiais dalykais taip pat nesidomi“, - apgailestavo pašnekovas.

Anot mediko, glutamatai plačiai naudojami eksperimentuose su žiurkėmis, kai norima jas greitai nutukinti. Šios medžiagos mūsų organizme sukelia tam tikrus procesus, kurių metu į galvos smegenis siunčiami impulsai, stimuliuojantys alkio centrą. Kitaip tariant, slopinamas sotumo pojūtis, todėl žmogus suvalgo žymiai daugiau maisto, nei jam reikėtų.

Elementariausias pavyzdys – bulvių traškučiai. Visi žinome, kaip sunku liautis juos valgius, kol pakelis neištuštėja. Taip pat labai daug glutamatų dedama į bulvytes fri bei kitų greito maisto gaminius, prieskonių mišinius, prekybos centruose gaminamas mišraines bei kitus pusgaminius, majonezą, padažus, sausas sriubas, sultinio kubelius, konservuotus produktus, šlapias ir rūkytas dešras.

Taigi vengiantiems glutamatų, tektų atsisakyti daugybės įprastų produktų bei prieskonių mišinių. „Norintiems maitintis sveikai galiu patarti tik tiek – rinkitės natūralų maistą: neapdorotą mėsą bei atskirų rūšių prieskonius bei prieskonines žoleles. Deja, žmonės įprato gyventi patogiai, o kartu su „patogumu“ prasidėjo ir sveikatos problemos“, - sakė S. Grigonis.

Etiketėse glutamatai žymimi raide E ir skaičiais nuo 620 iki 633. Dažniausias iš jų – natrio glutamatas (E621), kuris prastos rūšies mėsą, žuvį ar šaldytas daržoves gali paversti tikru skanėstu. Dauguma kavinių ir restoranų virėjų jį beria vietoj druskos. Jis ypač mėgiamas kinų virtuvėje. Beje, prie šio skonio priprantama. Dažnai valgant taip paskanintus patiekalus, normalus maistas atrodo tarsi beskonis.

Kai kurie specialistai teigia, kad natrio glutamatas gali sukelti alergiją, galvos skausmus, silpnumą, nuotaikų svyravimus. Tačiau kalbintas medikas panašių pavojų neakcentuoja. Esą glutamatai nėra tokie toksiški, kaip, pavyzdžiui, saldikliai. Tačiau jie žmones tukina, o nutukimas jau susijęs su puokšte kitų ligų – cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių, sąnarių problemomis.

Kuo pavojingi bulvių traškučiai

Bulvių traškučiai, gruzdintos bulvytės bei kiti greito paruošimo maisto gaminiai, anot mokslininkų, pavojingi ir dėl juose esančių kancerogenų. Kepant daug angliavandenių turintį maistą išsiskiria akrilamidas, kuris, kaupdamasis organizme, gali paskatinti vėžinius procesus.

Anot olandų mokslininkų, ištyrusių apie 120 tūkst. moterų, respondentės, kurios per dieną su maistu gaudavo apie 40 mg akrilamido, rizikuodavo susirgti gimdos arba kiaušidžių vėžiu du kartus dažniau. Minėtas akrilamido kiekis yra pakelyje bulvių traškusių arba pusėje pakelio sausainių.

Tiesa, ne visi onkologai sutinka su šia nuomone. Mat iš tiesų vėžio atsiradimo priežastys iki šiol nėra atskleistos. Tačiau jau niekas neabejoja, kad mityba turi didelės įtakos onkologiniams pokyčiams organizme. Tai akivaizdžiai įrodo Amerikos patirtis. Amerikiečių susižavėjimą greito paruošimo maistu medikai vis dažniau sieja su tragiška vėžio epidemiologine situacija šioje šalyje.

Apie sveikatą negalvojama

Anot medikų, norint sveikai maitintis, nebūtina bandyti visas dietas iš eilės. Tereikia išmokti valgymo etiketo. Pavyzdžiui, „nesukimšti“ viso maisto per kelias minutes, o pietums skirti valandą. Nesistengti visa dienai pasisotinti vienu prisėdimu, o valgyti 5-6 kartus per dieną.

Mat valgant organizme vyksta didžiuliai pokyčiai, todėl organizmas turi pasiruošti, kad išskirtų reikiamą kiekį hormonų ir fermentų. Kai valgymo ritmas nereguliarus, trinka ir medžiagų apykaita.

Bulves reikėtų tik virti, nes keptos jos sugeria visus riebalus, kurie skatina ir širdies bei kraujagyslių ligas.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje kasmet miršta apie 4 mln. žmonių, Lietuvoje – apie 25 tūkst. Kūno masei padidėjus 20 proc., mirtingumas nuo jų padidėja 18-20 proc., nuo insulto – 210-250 proc.

Deja, apklausos rodo, kad rinkdamiesi maistą apie sveikatą galvoja vos 7-8 proc. Lietuvos žmonių. Dar daugiau žmonių neturi sveikos mitybos įpročių.

Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojas dr. Rimantas Stukas pastebi, kad visi žino, kad augalinį aliejų vartoti sveikiau, tačiau pamiršta, kad perdozuoti jo taip pat nereikėtų. Pavyzdžiui, gramas kiaulienos taukų ir aliejaus turi tas pačias 9 kcal, o per didelis maisto kaloringumas didina cholesterolio kiekį kraujyje.

Taip pat dauguma žmonių žino, kad vištieną valgyti sveikiau nei kitą mėsą, tačiau vėlgi pamiršta, kad būtina nulupti odą.

šaltinis: technologijos.lt

[oranger]

Sveiki pietūs pagal oranger B) :

[John]

Negliu nesutikti... nors truktu bulviniu blynu

[John]

Koki maista paprastai valgau Azijoje. Vienas mano megstamiausiu (ir paprasciausiu) tailandieciu patiekalu Khao Phad t.y. virti ir apkepinti ryziai su vistiena, trupuciu darzoviu ir padazu (paprastai chilli) pagal skoni... ir aisku alus

Siuo atveju, oro uosto kavineje

[Aiwa]

Na man būtų sunku įsivaizduoti, kad pavalgau nuo šitiek maisto kad pajusčiau, jog kažką į skrandį įsimečiau tektų ko gero kokias 3 porcijas praryt . Na, o pas Oranger tai vat jau kitas reikalas

[John]

Na man būtų sunku įsivaizduoti, kad pavalgau nuo šitiek maisto kad pajusčiau, jog kažką į skrandį įsimečiau tektų ko gero kokias 3 porcijas praryt . Na, o pas Oranger tai vat jau kitas reikalas

Akys didesnes uz pilva
As irgi suvalgau didele kruva bulviniu blynu... bet ryziai turi polinki labai greit uzkisti piva ir pasotinti, nors is pirmo zvilgsnio ju lyg ir mazai atrodo.

[Ametistas]

Na, ryti tokiomis porcijomis kaip drambliams irgi nesveika, ypač bulviniai patiekalai yra sunkiai virškinami. Mesti viską į skrandį ir daug valgyti, nors nestambėti (dar bent tiek gerai) yra viena psichologinių problemų žmoguje - jis jaučiasi daugiau ar mažiau nepilnavertis, neįvertintas arba save realizuoja gyvenime nepakankamai, kad būtų savimi patenkintas, dažniausiai su apsivalgymu siejamas vienatvės jausmas ir noras pasijusti, jog esi "didis". Psichologiniai trūkumai "užkemšami" maistu, o pilnumo jausmas skatina pasitenkinimą savimi.
Tačiau jokių būdu nepripaišau jums psichinių ligų, galima ir kita priežastis - kasdienis aktyvumas, įtampa, daug pareigų darbe ar šeimoje, arba nuolat dirbamas fizinis darbas. Tačiau reikia atsirinkti ką valgyti, mat protinį darbą dirbantiems žmonėms reikėtų valgyti daug angliavandenių turinčių patiekalų, o kaip užkandą vartoti vaisius ir salotas su daržovėmis, retsykiais užkrimsti riešutų (nedaugiau 2-3 saujos per dieną) ir užvalgyti juodo šokolado (apie 40 g per dieną). Tuo tarpu fizinį darbą dirbantiems žmonėms reikia valgyti daugiausia mėsiškus patiekalus, tačiau taip pat svarbu ir daržovės bei vaisiai. Gerai žmogaus savijautai didelę įtaką daro mityba, poilsis ir aplinka (atmosfera darbe ir namuose). Tačiau labiausia tiesiogiai žmogaus organizmui kenkia ir teikia naudą maistas, todėl reikia labai žiūrėti kiek ir ko suvalgome... Nereikia "ėst" kaip gyvuliams, kas papuola, juk žinome, kad maisto gausime, mums dėl jo nereikia kovot kaip laukiniams ir prisivalgyt tiek, lyg manytume, jog kitąkart valgysime už 3 dienų.

Persivalgymo poveikis: miesguistumas, "sunkumo" jausmas, pykinimas, padažnėjęs kraujo spaudimas, tampa sunkiau susikaupti, organizmas tampa fiziškai silpnesnis. Poveikis laikinas, tačiau dažnai persivalgant, smegenys pripranta prie šių "negalavimų" ir žmogus vis rečiau ima jausti šiuos požymius. Apsunkinant organizmą ir skrandžiui neleidžiant pailsėti, ima trikti virškinimo aparatas: skrandis, kepenys, kasa ir t.t. Taigi organizmas yra alinamas bereikalingu darbu - pernelyg didelio maisto kiekio virškinimu. Tai įtakoja ir žmogaus imuninės sistemos silpnėjimui... Visa tai ilgas procesas, tačiau jei žmogus nedaro išvadų ir toliau save kemša maistu, ateityje jis sulauks ligų rinkinėlį.

[John]

Na, ryti tokiomis porcijomis kaip drambliams irgi nesveika, ypač bulviniai patiekalai yra sunkiai virškinami.

Paaiskink tai John, kai jis atvaziuoja i Vilniu


Kalbant rimtai, as tikrai neblogai ismanau sveika mityba (tiek del domejimosi virtuvemis tiek ir is mamos, kuri pati budama medike man nuo mazens i galva "kale", kad reikia valgyti sveikai... nors pati tai daro ne visada )... visgi daznaiusiai nugali noras prisiryti skanestu ir uzsigerti alum, uzuot valgius tai, kas naudinga organizmui... isimtis - Azija - kur maisto tiek daug ir jis paprastai sveikas, kad vietos sokoladams ir pyrageliams pilve nebelieka... tiesa pasakius, tai butu viena svarbesniu priezasciu, kodel noreciau "emigruoti" kur nors ten

[tadux]

Nepasakyciau kad azijoje visas maistas sveikas. Megsta ten jie cirskinti viska taukuose o kaitinti riebalai nera sveiki. Kartais naudojamos kruvos prieskoniu kas mano manymu irgi nera labai sveika. Gerai tai kad pasirinkimas yra didelis.

[Ametistas]

Viena is priezasciu, del ko Azijoje nedidelis kiekis maisto tau atstoja dideli kieki lietuvisko maisto ta, kad toje mazoje porcijoje yra visu tavo organizmui reikalingu medziagu. Suvalgydamas nors ir nedidele to maisto porcija, jautiesi sotus, nes organizmas yra aprupinamas angliavandeniais, vitaminais, mineralais, baltymais. Del ko ten, skirtingai nei Lietuvoje, nepersivalgai? Tai paprasta - ten nera tavo pagunda skatinancio maisto ir dar pakartosiu, organizmas gauna jam reikalingu medziagu. Reziume - tau truksta valios sustot save kimst. Atsargiai - viena syki gali sprogt