Bon Appétit. Diskusijos apie maistą ir kulinariją

[c2h5oh]

Neradau temos apie maistą. Bet labai noriu įdėti provokacinį straipsnelį apie cepelinus:

http://www.lrytas.lt/?id=11925057611190761334&view=4
Anot lietuvių kulinarijos žinovo Vincento Sako, cepelinai yra neišmanėlių ir sovietinės virtuvės sugadinto proletariato valgis. Būtent jį, mėgdžiodami sovietinės Lietuvos madas, pasisavino ir kai kurie išeiviai.

„Šiandien Lietuvoje bujoja viena ir ta pati vulgari sovietinio „obščepito“ virtuvė su pagrindiniu savo patiekalu rusišku karbonadu, rusiška užkanda prie alaus, dar vulgaresnė bulvinė virtuvė (neišmanėlių pavadinta lietuviška virtuve) su cepelinais, kugeliu ir kefyro šaltibarščiais”, — rašo V.Sakas.

Nors man pačiam cepelinai retkarčiais skanu, bet iš esmės pacituotai nuomonei pritariu.

[rat]

Man tai žemai kabo tiek to kulinarijos egzperto, tiek išeivių nuomonė. Jeigu omarai, lašiša ir ikrai kainuotų tiek, kiek bulvės, tai visi juos ir rytų. Nematau problemos.

[John]

O kaip vedarai ir bulviniai blynai? Nejau ir ju kilme tokia baisi, kaip cepelinu?

[Mantas]

O kaip vedarai ir bulviniai blynai? Nejau ir ju kilme tokia baisi, kaip cepelinu?

Tai yra pakankamai slidus reikalas Šiaip ar taip, daugelis patiekalų yra bendri visame regione ir vienas patiekalas gali būti tiek vienos, tiek kitos tautos nacionaliniu patiekalu, labai nekvaršinant galvos, iš kur jis yra kilęs. Bet kokiu atveju, jo kilmė neturėtų turėti įtakos tam, kad tai yra "geras" arba "blogas" aptiekalas

[c2h5oh]

O kaip vedarai ir bulviniai blynai? Nejau ir ju kilme tokia baisi, kaip cepelinu?

manyčiau, kad pacituotas autorius "slavišką kilmę" akcentuoja tik norėdamas papildomai sužadinti 'cepelininių patriotų" emocijas. Juolab kad ta kilmė tikriausiai ir neįrodyta.

[vytauc]

Turint omeny, kad mūsų protėviai kokiam XVI a. mito virtom ropėm ir rupių miltų koše, tai man ir cepelinai visai neblogai.

[Arunas]

Neradau temos apie maistą. Bet labai noriu įdėti provokacinį straipsnelį apie cepelinus:


Nors man pačiam cepelinai retkarčiais skanu, bet iš esmės pacituotai nuomonei pritariu.

tie, kas nori pasiskaityti apie didžiojo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako kliedesius, siūlau pasivartyti tokio Giedriaus Vilpišausko blogą, pvz. http://giedrius-v.livejournal.com/82908.html

Sakas - nupezęs senis, kuris savo nepilnavertiškumo kompleksą ir dėmesio poreikį išreiškia naglai varydamas ant kitų. Tie, kurie bent kiek supranta apie kulinariją, Sako sapaliones skaito nebent kaip anekdotus. Keista, kad lrytas to iki šiol nesupranta.

Beje, nors pats Giedrius savęs net žinovu nevadina, o tuo labiau ekspertu, tačiau tikrai profesionalesnės viešai skelbiamos nuomonės apie kulinariją Lietuvoje neteko sutikti, ir vargu ar besutiksiu. Taip, kad jei kas rimtai tuo domitės nuoširdžiai rekomenduoju pasiskaityti giedrius-v.livejournal.com

[Taut.]

Pasiskaičiau straipsnį apie "proletariškus cepelinus" ir prisiminiau britų keptas bulves su pigiausia žuvim

[Analitikas PlėtRa]

Taip taip, tikras grynakraujis arijas lietuvis, turbūt, anot eksperto, turi valgyti tik picas, čeburėkus ir kebabus.

[c2h5oh]

Beje, nors pats Giedrius savęs net žinovu nevadina, o tuo labiau ekspertu, tačiau tikrai profesionalesnės viešai skelbiamos nuomonės apie kulinariją Lietuvoje neteko sutikti, ir vargu ar besutiksiu. Taip, kad jei kas rimtai tuo domitės nuoširdžiai rekomenduoju pasiskaityti giedrius-v.livejournal.com

Taip, nebloga nuoroda.

papildymas:
Cha cha cha, apie tą Vincentą Saką labai linksmai prirašyta:

http://giedrius-v.livejournal.com/77872.html#cutid1
ir
http://giedrius-v.livejournal.com/76980.html#cutid1
Truputį apsijuokiau ir aš, pirmam pranešime jį pacitavęs.

Tik aš nelabai sutikčiau su vienu "Giedriaus-v komentaru:

(Sakas):
- Mes kalbame tiktai apie badmečio bulvinius valgius, tai yra cepelinai, vėdarai ir ružavi šaltibarščiai. Viskas! Ir kas šitą dalyką propaguoja? Tai propaguoja žurnalistai. Čia akmuo į jūsų pusę, žinokit.
(Giedrius-v)
Ir iš karto neriame į giliąją baseino pusę! Sąmokslas! Žurnalistai viskuo kalti! Taip netgi susimąsčiau, ar tikrai vėdarus galima "badmečio valgiu". Juk jiems reikia žarnų, o žarnų, nepaskerdęs gyvulio, negausi. O jeigu jau skerdžia, vadinasi į žarnas kemša mėsą ir gamina dešras. Iš kur tuomet tos "atliekamos" žarnos vėdarams? Ypač, jeigu badmetis? Ogi ir vėdarai, jeigu jau tradiciniai, gaminami ne iš bulvių, o iš kruopų ir kraujo.

Aišku, kad tai ne "badmečio" valgiai tiesiogine prasme - tikri badmečio valgiai tikriausiai yra visokie burokai ir pan.
Bet perkeltine prasme - t.y. visuomenės, kurioje dažnas maisto stygius - juos "bado" valgiais vadinti galima. Nes visuomenė, kurioje dažnai trūksta maisto, mėgsta "efektyvius" valgius - tuos, kuriais galima greitai, pigiai ir be didelio cackinimosi prikimšti skrandį. Kepti bulvių tarkiai, užpilti riebalu, tokį apibrėžimą atitinka.

[Irma]

Bon Appétit. Diskusijos apie maistą ir kulinariją

Pasigedau temos apie gana kasdienę bei įprastą procedūrą - valgymą. Gyvename ir retas kuris susimąstom ką valgom. Kaip, tai ką kišam į skrandį, veikia mūsų organizmus.
Susimąstyti priverčia liga ar bloga savijauta, o veltui. Reikia mitybos įpročius ugdyti nuo mažų dienų. Nes dažnai pokyčiai organizme yra negrįžtami. Dar neaišku kaip tie, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais persotintas maistas, veikia mūsų genofondą, kai jo tokiais kiekiais gaunama nuo mažų dienų. Taigi, galvokime ką valgom. Skanaus

Kulinarija pagal V. Saką: Fast food – greita mityba ar lėta mirtis?

Švedų mokslininkai ištyrė, kad bulvių „čipsai“, taip vadinamos „bulvės fri“ ir „hamburgeriai“ (bifšteksai) turi savyje tokį didelį kiekį kancerogenų (cheminis junginys, skatinantis piktybinių navikų susidarymą), kad šių valgių mėgėjai ir garbintojai yra tiesiog pasmerkti įvairiems onkologiniams arba geriausiu atveju – nerviniams sutrikimams. Ar ne todėl „makdonaldiniu“ maistu maitinami vaikai pasižymi nervingumu, kartais ir nenusakomu elgesiu?

Tyrimai buvo atlikti Stokholmo universitete (Stockholm University), o tiriamasis kancerogenas, kuris susidaro ankščiau minėtuose produktuose, buvo akrilamidas (acrylamide). Paprasčiau tariant, kancerogenas atsiranda kepant ir gruzdinant daug angliavandenių turinčius valgius. Beje, tai svarbu yra ir picų „fanatams“ bei ryžių garbintojams, nors ryžiai pagal senąsias maisto vartojimo tradicijas laikomi dietiniu produktu...

Švedų biochemikai nustatė sensacingą ir šokiruojantį faktą, kad įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų (!!!) viršija tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija ( World Healt Organization, WHO). Bulvėse „fri“ ir mėsainiuose (Burger King), kurie pardavinėjami Švedijos „McDonalduose“, kancerogenų norma viršyta net 100 kartų, tas pats pasakytina ir apie picas. Šiandien, kai statistinis lietuvis suvalgo 8 kartus daugiau picų nei tradicinių lietuviškų valgių, drąsiai būtų galima teigti, kad statistinis lietuvis žiupsneliais į save ir į savo vaikus krauna kancerogenus, tuo ir save, ir savo palikuonis bei kelias ateinančias kartas pasmerkdamas būsimies vėžiniams susirgimams...

Švedų mokslininkas Livas Buskas (Leif Busk), vadovaujantis Švedijos Nacionalinės maisto asociacijos (Sweden‘s National Food Administration) tyrimų departamentui, tiesiog pritrenktas gautais tyrimų rezultatais pareiškė, kad per 30 savo specializacijos metų maisto pramonėje „tokių dalykų dar neteko regėti“...

Neįtikėtini ir ypatingai svarbūs tyrėjų atradimai privertė pakeisti mokslinių atradimų tradicinius pristatymo būdus: pradžioje kolegų recenzijos, paskui publikacijos specialiuose leidiniuose ir tik paskui „kontaktai su visuomene“. Mokslininkai, matydami, kad šį kartą jų gauti duomenys rodo apie jau veikian čią „uždelsto sprogimo bombą“, visų pirma nutarė organizuoti spaudos konferenciją.

Akrilamidas yra balta arba skaidri kristalinė medžiaga, tirpstanti vandenyje. Žinoma, kad jis ardo nervinę sistemą ir, pagal onkologų duomenis, yra geninių mutacijų bei piktybinių navikų pilvo ertmėje atsiradimo priežastis. Šie duomenys gauti tiriant gyvūnus.

Pagal JAV Aplinkos apsaugos valdybos (The US Enviromental Protection Agency) klasifikaciją, akrilamidas įeina į tų kancerogenų grupę, su kuria kontaktuojant patiriami „vidutinio sunkumo sveikatos pažeidimai“.

Gali būti, kad greitai šitokio maisto komplekto pardavėjai pakliūs į kalėjimą.

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (WHO) reikalavimus, viename geriamojo vandens litre turėtų būti ne daugiau kaip vienas mikrogramas akrilamido. Pagal naujus Europos sąjungos reikalavimus, akrilamido kiekis sumažintas iki 0, 1 mikrogramo. Suprantama, šių reikalavimų Lietuvos sveikatos centras arba nežino, arba korupcijos sumetimais nepaiso. Tyrimais buvo nustatyta, kad virtose bulvėse ir mėsoje kancerogenų iš vis nesusidaro. Ar ne todėl, kai senovėje lietuviai maistą gamindavo duonkepėse krosnyse (gaminami daugiausiai būdavo virti, troškinti, slopinti patiekalai), vėžinėmis ligomis mažai kas sirgdavo? Šiandien užsienio kulinariniai žurnalai, interneto kulinarinės svetainės daug dėmesio skiria garintiems ir virtiems valgiams, ypatingai troškiniams. Ne tik aukštesnio rango, bet ir bet kuri maitinimo įmonė, kurioje dirba mitybos specialistai, o ne analfabetai diletantai, savo klientams valgiaraščiuose siūlo didelį pasirinkimą troškinių, o ne keptų valgių, beje, ir labiau apsišvietę klientai mėsos, žuvies, paukštienos kepsnių užsisako žymiai mažiau.

– Kas vaikystėje valgė bulvytes „fri“, tas suaugęs turi daugiau galimybių susirgti krūtų vėžiu, – paskelbė ir amerikiečių mokslininkai. Harvardo universiteto medicinos fakulteto mokslininkų teigimu, ikimokykliniame amžiuje kiekvieną savaitę suvalgyta bulvių „fri“ porcija didina riziką susirgti krūtų vėžiu. Šie duomenys gauti stebint ilgame č ius 80 tūkstančių medicinos seserų sveikatos pokyčius. Mokslininkai nustatė daugelį ryšių tarp mitybos režimo ir atsirandančių ligų. Kitaip sakant, „pasakyk kuo maitiniesi, pasakysiu kokiomis ligomis sergi“...

Paskutinis straipsnis, publikuotas „International Journal of Cancer“, paremtas 582 moterų, sergančių krūties vėžiu ir 1569 nesergančių moterų tyrimais nuo 1993 metų. Mokslininkai tyrė nuo 3 iki 5 metų mergaičių mitybos režimą, apklausdami jų mamas, kaip dažnai ir kokius maisto produktus jos tada valgė. Karinos Maiklz ir jos kolegių tyrimų duomenys rodo, kad, jei vaikai iki 5 metų kartą per savaitę suvalgo minėtų patiekalų, krūtų vėžio susirgimo galimybės padidėja 27 procentais. Rizika susirgti krūties vėžiu iki 60 metų vertinama 1:25. Mokslininkai taip pat pažymėjo, kad šią riziką sukelia ne bulvės (virtos bulvės, bulvių košė), bet bulvių kepimas keptuvėse ir ypatingai gruzdinimas gruzdintuvėse, kai bulvės prisigeria kancerogenų ir riebalų rūgščių.

Britanijos organizacijos, kovojančios prieš krūtų vėžį generalinė direktorė Pamela Goldberg pareiškė: „Atlikti tyrimai apie tai, kaip maitinimasis ankstyvoje jaunystėje pasireiškia vėžinių susirgimų rizikai, yra šokiruojantys“...

Lietuvoje sveikatos ir veterinarijos klerkai, priimdami ir aprobuodami darbui maitinimo įmones, ypač vaikų darželius ir mokyklas, tikrina koks bus valgiaraštis, kaip valgiai bus gaminami, tačiau dar nėra buvę atvejų, kad būtų tikrinami, kaip kepami ar gruzdinami gaminiai, kuo yra maitinami vaikai. Dar blogiau, Lietuvos sveikatos ir kulinarijos klerkų leidimu, jau mokyklose statomi nuodingų gėrimų ir maisto automatai.

Agresyvi „greito maisto“ (fast food), ypač picerijų ir „MacDonaldų“ plėtotė, cheminiais ir kancerogeniniais nuodingais priedais perdozuotų maisto produktų gamyba, ypatingai ydinga vaikų mityba šiandien tapo būtina norma. Dar daugiau: Lietuvos maitinimo įmonių: restoranų, kavinių, barų, picerijų savininkai, direktoriai ir vadybininkai, norėdami padidinti savo pelnus, valgiaraščiuose įvedė net atskirą skyrių – VALGIAI VAIKAMS, kur būtinai yra siūlomi transgeninių, modifikuotų, cheminiais priedais dozuotų pigių dešrelių, gruzdintuvėse gruzdintų bulvyčių ir krakmolingų chemizuotų kečupų. Kitaip sakant, visos Lietuvos maitinimo įmonės, palaimintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, stengiasi vaikus maitinti trigubai nuodingesniu maistu!!!

Atrodo, kad tiek Seime, tiek Vyriausybėje, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijose, Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje nebėra tikrų vyrų ir moterų, nėra nė vienos motinos ir tėvo, kurie turi vaikų ir kuriems rūpėtų vaikų ateitis, dar blogiau – kai kam, kurie gal ir turi vaikelių, aiškiai labiau rūpi, kad jų atžalos augtų kamuojami įvairiausių susirgimų ir ligų.

Paradoksas, kad Lietuvos valdžia pasirūpino kokiu maistu turi maitintis kaliniai: įstatymu patvirtinta, kiek kalorijų turi gauti tinginys kalinys – 2298 kcal, dirbantis kalinys – 3301 kcal, nepilnametis kalinys – 3023 kcal, tinginė kalinė – 1951 kcal, dirbanti kalinė – 2476 kcal. Kalėjimo viršininkams valdžia griežtai nurodė, kad kaliniai privalo gauti ne tik duonos ir vandens, bet ir mėsos, žuvies, daržovių. Kalinio racione būtinai turi būti grikiai, ryžiai, manų kruopos, kiaušiniai, grietinė, pienas, kefyras, liesa varškė, fermentinis sūris, liesos varškės sūris, pieniškos dešrelės ir net virta bei pusiau rūkyta dešra.

O kiek kalorijų (energinės vertės) maisto turi gauti kūdikiai, darželinio, mokyklinio, studentiško amžiaus vaikai ir jaunuoliai? Kas pasirūpins kiek angliavandenių, baltymų, riebalų, vitaminų, fiziologiškai aktyvių mikroelementų su maistu turi gauti besivystantis vaikų organizmas, kad vaikai išaugtų sveiki, protingi ir darbingi?

Lietuvos ateinanti karta pasmerkta valstybinei visa apimančiai nevisavertei mitybai, kad tik greičiau degraduotų, išsigimtų ir išmirtų. Jau šiandien valdžia, Sveikatos apsaugos ir Švietimo ministerijų ir ypač Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos klerkai pagreitino vaikų masinį nuodijimą, – kaip kitaip galima paaiškinti, kad Lietuvos mokymo įstaigose jau veikia nuodingais cheminiais priedais perdozuotų saldėsių ir gėrimų pardavimo automatai, kurie labiau civilizuotuose kraštuose jau yra uždrausti... Net Rusijoje nustatyta, kad žemiau išvardintų žinomų firmų maisto produktuose ir gėrimuose rasta transgeninių komponentų:

„Coca-Cola“ – „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, tonikas „Kinley“;

„Cadbury“ – šokolado ir kakavos gaminiai;

„Danon“ – vaikų maistelis, jogurtai, kefyras, varškė;

„Hershey‘s“ – šokoladas, gaivieji gėrimai;

„Mars“ – šokoladiniai saldianiai „Mars“, „Snickers“, „Twix“;

„McDonald‘s“ – greito maitinimo valgiai;

„Nestle“ – vaikų maistelis, kava ir kavos gėrimai, šokoladas;

„Pepsi-Cola“- „Pepsi“, „Mirinda“, „Seven Up“.

Lietuvoje ypatingai reklamuojamų ir mėgiamų „čipsų“ dviejuose pakeliuose yra toks kancerogenų kiekis, kad gali rimtai sutrikti nervinė sistema. Kas paneigs, kad daugelis vaikų „čipsų“ nevartoja kaip narkotiko?

Švedų mokslininkų atlikta analizė parodė, kad akrilamidas susidaro keptuose ir ypač gruzdinamuose maisto produktuose. Pavyzdžiui, keptose bulvėse akrilamido susidarė 12-40 kartų daugiau, nei keptuose „hamburgeriuose“ (bifšteksuose). Taip pat nustatyta, kad „McDonalduose“ naudojami maistiniai stabilizatoriai, konservantai, emulgatoriai ir pan. Iš jų E121, E123, E240 yra visai uždrausti, E103, E105, E121 E123, E125, E126, E130, E131, E142, E152, E210, E211, E213-217, E240, E330, E447 priklauso kancerogenų grupei, alergenams – E230, E231, E232, E239, E311-313, o kepenų ir inkstų ligas sukelia E171-173, E320-322.

Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas

Šiais, greito maisto, laikais labai aktualu ne, kad kažką valgai, o ką. Tai būtų labai šaunu pasidalinti žiniomis ko geriausiai NEvartoti, kad ilgiau išlikti visapusiškai sveikiem

[spirit]

Nors pats dirbu Makdonalde, tačiau tikrai patariu mažiau valgyti jų maisto.

[rat]

Kulinarija pagal rat
Pirmadienis
x1 x3 (0,5l) 2litrų

+ 1 apelsinas

[oranger]

Nors pats dirbu Makdonalde, tačiau tikrai patariu mažiau valgyti jų maisto.

tu gal ten prispjaudai į hamburgerius?

[[sp]]

į galvą ateina amžinas klausimas "ar valgom kad gyventumėm, ar gyvenam kad valgytumėm?" jeigu antra, galima ir fastfudu "megautis".

[Irma]

tu gal ten prispjaudai į hamburgerius?

Manyčiau, kad mažiausiai galėtum pergyventi dėl spirit seilių hamburgeriuose

Labiausiai, galbūt, neramina tie automatai mokymo (ir ne tik) įstaigose... Kaip galima kažką apsaugoti, šiuo atveju, vaikus, nuo tokio brudo, kurį ant kiekvieno kampo gauti gali. Didžiulė klaida buvo iš pat pradžių padaryta leidžiant tokiam "maistui" atsirasti mokyklose.

[[sp]]

ne viskas žinom kaip gaminama..

[Irma]

į galvą ateina amžinas klausimas "ar valgom kad gyventumėm, ar gyvenam kad valgytumėm?" jeigu antra, galima ir fastfudu "megautis".

Teisingai, kiekvienas nuodyjamės kaip sugebam Bet dažnas tai daro net nesusimastęs, o TIK iš poreikio prisikišti pilvą bele kuo, arba aklai paklustant kažkokiam troškimui mėgautis sintetiniu maistu ir pajusti kažkokį malonumą.
Pati irgi negaliu atsisakyti kepto maisto, nors jis nėra pagrindinis mano meniu. Macdonaldo maistą irgi valgau, bet laabai retai, kaip ir traškučius.
Nemanau, kad atsisakyti visiškai reikia, bet tai vartoti minimaliai, tik retkarčiais, įmanoma. Svarbiausia, kad tai netaptų pagrindiniu maistu

[John]

Ka ir kaip valgyti, kad butum sveikas, as puikiai zinau... neblogai ismanau ir apie organizmui reikalingas maisto medziagas ir ju reikiama kieki... problema ta, kad net gerai viska zinodamas visvien valgau ne tai, kas sveika ir naudinga, o tai kas skanu

Nors kartais prisiverciu suvalgyti keleta greipfrutu ar isgerti naturaliu apelsinu sulciu... dabar gavoju iskelti sau "neimanoma misija" ir savaite valgyti VIEN zalias darzoves ir vaisius

[Irma]

... dabar gavoju iskelti sau "neimanoma misija" ir savaite valgyti VIEN zalias darzoves ir vaisius

Kodėl taip drąstiškai? Paskui į daržovęs tikrai žiūrėti negalėsi.
Galėtum nedaug virtos/troškintos mėsos ar žuvies, o daržovės būtų pagrindinis garnyras be jokių bulvių bei duonos. Sveika ir skanu
Šiaip, niekada dietų nesilaikau, nes alkana būnu labai pikta Kartais būna iškrovų dienų, kai valgyt tiesiog nesinori, tai kažką nedaug užkandi ir daug geri, ypač vandenį