Kaip visi žinote, jei nežinote, tai bent kažką girdėjote (jei nei žinote, nei girdėjote, tai dabar informuoju) apie vykusį Lietuvos konstitucijos egzaminą. Taigi, gerbiamieji, keli to "egzamino" klausimų pavyzdukai pažvengimui:
4. Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, jog valstybinė kalba yra:
a) lietuvių ir rusų;
b) lietuvių, anglų ir prancūzų;
c) lietuvių, rusų ir žemaičių;
d) lietuvių.
5. Konstitucija nurodo, jog Lietuvos valstybės himnas yra:
a) Vinco Kudirkos ,,Tautiška giesmė“;
b) Jurgio Zauerveino ,,Lietuviais esame mes gimę“;
c) Stasio Naujalio ir Maironio ,,Lietuva brangi“;
d) Marijono Mikutavičiaus ,,Trys milijonai“.
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, rinkimų teisę pilietis įgyja, kai jam sukanka:
a) 14 metų;
b) 16 metų;
c) 18 metų;
d) 20 metų.
ir "egzamino" čviekas
12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, santuoka sudaroma:
a) laisvu vyro ir moters sutarimu;
b) moters pasiūlymu ir vyro sutikimu;
c) vyro ir moters tėvų sutarimu;
d) laisvu vyro ir moters sutarimu bei gavus kaimynų sutikimą.
O man „nelaikyti“ ir „neišlaikyti“ labai skiriasi. Kad nelaikė, nes galbūt bijojo neišlaikyti, jau kita kalba Bet kuriuo atveju, juos kritikuot galima.
O man „nelaikyti“ ir „neišlaikyti“ labai skiriasi. Kad nelaikė, nes galbūt bijojo neišlaikyti, jau kita kalba Bet kuriuo atveju, juos kritikuot galima.
Na, iš esmės tai taip. Man tiesiog pasirodė nesuprantamas tas dalykas, kad tokia institucija nelaikė to egzamino.
Na, iš esmės tai taip. Man tiesiog pasirodė nesuprantamas tas dalykas, kad tokia institucija nelaikė to egzamino.
Ta lenkų šutvę reikia paskelbt valstybės priešais ir mažiausiai išvaikyt, nes jie ten tą valdžią uzurpavę ir karaliauja kaip nori. Net atsisakyti egzamino iš valstybės konstitucijos jiems nieko nereiškia. Per juos NT burbulas iš dalies irgi pūtėsi.. Pszeky von!!!
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Šiek tiek ne į temą įsiterpsiu, bet turiu klausimą - kur geriausia būtų išsikeisti metalines monetas į popierinius banknotus? Nes pritaupėm su brangiausiaja pilną taupyklę "rudų" centų ir metalinių litų, tai dabar ten ~300 Lt turėtų būt, nu ir neisi, gi, žmogus su maišu pinigų bulvių pirkt Reikia išsikeist kažkur... gal kam teko panašią operaciją atlikt kur nors Vilniuj?
/\ „Lietuvos bankas“ (adresas: Gedimino pr. 6; darbo laikas: pirmadienį–ketvirtadienį 8.00 val.–17.00 val. (pietų pertrauka 12.00 val.–12.45 val.) penktadienį 8.00 val.–15.45 val. (pietų pertrauka 12.00 val.–12.45 val.) šeštadienis ir sekmadienis – poilsio dienos)), manau, tikrai pakeistų. Susidėvėjusius pinigus keičia nemokamai, o, tokiu atveju, gal kažkiek ir kainuotų.
Šiek tiek ne į temą įsiterpsiu, bet turiu klausimą - kur geriausia būtų išsikeisti metalines monetas į popierinius banknotus? Nes pritaupėm su brangiausiaja pilną taupyklę "rudų" centų ir metalinių litų, tai dabar ten ~300 Lt turėtų būt, nu ir neisi, gi, žmogus su maišu pinigų bulvių pirkt Reikia išsikeist kažkur... gal kam teko panašią operaciją atlikt kur nors Vilniuj?
Pigiausias būdas eiti pro visas įstaigas iš eilės ir klausti, ar kam nors reikia smulkių Jei rimtai, tai pats kažkada savo 100 Lt po 10ct pirmoje pasitaikiusioje krautuvėlėje iškeičiau. Suprantama, kokiuose prekybos centruose tai nelabai išdegtų
Šiaip jau elektra pas mus viena pigiausių ES, todėl nematau galimybių jai nebrangti, ypač turint omeny Ignalinos uždarymą - jokios akcijos ir peticijos čia nepadės. Brangsta energetiniai ištekliai - brangs ir elektra, labai brangs.
Jūsų,
Analitikas PlėtRa™
Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.
Po vienu straipsniu radau įdomų komentarą, gal ir jums bus įdomu pasiskaityti:
Kodėl skirstomieji tinklai nėra suinteresuoti mažinti elektros energijos grobstymų
Elektros energijos kainodaroje – svarbų vaidmenį vaidina taupus elektros energijos vartojimas. Deja, Lietuvoje dėl blogai parengtos Elektros energijos perdavimo ir skirstymo paslaugų kainų ir jų viršutinių ribų nustatymo metodikos perdavimo ir skirstymo tinklai visiškai nesuinteresuoti modernizuoti elektros suvartojimo apskaitą.
Lietuvoje, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse (pvz., Anglijoje) , elektros energijos kiekis , kurį turi nupirkti tiekėjai, apskaitomas tik pagal galutinio vartotojo komercinės apskaitos prietaisus. Tuo tarpu kitose šalyse tiekėjai, pirkdami elektrą iš gamintojų, privalo nusipirkti ir tą elektros energijos kiekį (dalį), kuris prarandamas persiunčiant ją nuo gamintojo iki galutinio vartotojo. Tokie elektros energijos praradimai vadinami „technologinėmis sąnaudomis“.
Netobula dabartinė elektros energijos suvartojimo, pagal kurį skaičiuojamas mokestis už elektrą, apskaita Lietuvoje iškreipia vaizdą apie realiai suvartojamą elektros energijos kiekį. Esant netobulai elektros energijos suvartojimo apskaitos technologijai įmanomi elektros energijos grobstymai. Pabrėžtina dar ir tai, kad Lietuvoje dabartinė elektros energijos apskaita neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/22/EB 2004 m. kovo 31 d. dėl matavimo priemonių keliamų esminių reikalavimų. Todėl labai svarbu yra užtikrinti apskaitos prietaisų, kurie fiksuoja galutinį elektros energijos suvartojimą, apsaugą.
Dėl tos priežasties, kad elektros energijos tiekėjų (o jais yra Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai) tiekiamos elektros energijos tarifai vartotojams nustatomi užmaskuojant praradimus ir grobstymus. Praradimai ir grobstymai elektros energijos kainų metodikoje apibūdinami kaip būtinos technologinės sąnaudos. Tuo išpučiamas elektros energijos tarifų dydis ir skirstomųjų tinklų neekonomiškos veiklos padariniai padengiami nepagrįstai vis didėjančiais tarifais.
Kodėl taip iš karto? Jei kažkuo domiesi tai juk nebūtinai iš asmeninių paskatų, t.y., kad negaliu susimokėti Naštos didelės nejaučiu, jei tave tas domina. Ateity, manau, visi tai pajausim. Elektros pabrangimas daugelyje sričių atsilieps, gamyboje ir visame kame, tai ne tik komunaliniai rūpesčiai bus
Comment