Abiturientams

[innuendo]

O aš manau, kad ten mokytis lengva, programos ne tokios intensyvios, į dalykas taip neįsigilinama, kaip Lietuvoje. Todėl ir egzaminų galima laikyti daugiau, nes jiems pasiruošti lengviau. Airijoje švietimo sistema nepažymi aukštu lygiu, kaip ir Anglijoje, programos, lyginant su Lietuvos švietimu, vidurinėje mokykloje atsilieka dviem trim metais, kaip ir Vokietijoje... Žinoma, mokykla mokyklai nelygu, bet kalbant abstrakčiai - Lietuvoje į dalyką įsigilinama kur kas daugiau. Taigi būtų įdomu, jei plačiau papasakotum: nuo kelių metų Airijoje pradedama pradžios mokykla. Po kiek metų įgyjamas pagrindinis, vidurinis išsilavinimai. Kokia reali vidurinio mokslo vertė. Koks bendras, tavo nuomone, Airijos švietimo parengimo lygis. Beje, tu savo specialybę kur studijuoji: kokioje nors profesinėje mokykloje, kolegijoje ar universitete?

p.s., Reikėtų suprast, kad Airijoje yra dvi valstybinės kalbos: anglų (tokia tapo dėl pareikalavimo per prievartą) ir airių (istoriškai svarbi dėl etninio paveldo). Taigi neteisingai sakai, kad Airijoje privalomos trys užsienio kalbos. Anglų ir airių traktuojamos ne kaip užsienio, bet kaip gimtoji. Tad tu mokėdamas anglų, prancūzų ir rusų k. esi lygus bet kuriam lietuviui, kuris moka savo gimtąją plius dar dvi užsienio kalbas. Tiesa, tu dar moki lietuvių k. (nors matau su gramatika tau prastai sekasi), tad jau moki dar vieną kalbą. Bet jei lygintume paprastą airį, tai kiek jiems privaloma vidurinėje mokykloje mokytis užsienio kalbų? Jau sutarėm, kad anglų ir airių skaitomos ne kaip užsienio, bet kaip gimtosios kalbos.

Bent jau Dubline, patiems airiams airių kalba skaitosi kaip užsienio kalba, nors ji ir yra oficiali Airijoje. Jei nori įstoti į universitetą (kuriame aš ir studijuoju ir, beje, ši specialybė turi tarptautinį pripažinimą) reikia trijų kalbų - anglų, airių bei trečiosios kalbos egzamino. Yra keletas specialybių kurios nereikalauja trečiosios kalbos, tačiau tokių specialybių yra minumumas.
Į pradinę mokyklą airiai pradeda eiti 4-5 metų. Po 7-8 metų (su nulinėmis klasėmis, nors tiksliai nežinau, nes pradinėje čia nesimokiau) pereini į vidurinę mokyklą kur tris metus mokaisi Junior Cert'ą, tai čia turbūt vadinamasis pagrindinis išsilavinimas. Airijoje gal ir nėra kaip Lietuvoje, kur informacija yra kalama ir čia pagal tave "neįsigilinama" taip, bet Airijoje yra duodamas daug didesnis žinių spektras, nes egzaminams mokaisi ir tokius dalykus kaip politologiją, general science, kalbas, technologijas, klasikinius mokslus ir t.t. Pagal mane būtent tai ir yra pagrindinis išsilavinimas. Iš viso, vien dėl to, kad Lietuvoje yra daugiau kalama, nereiškia, kad žmonės čia labiau išsilavinę.
Kiekvienas lietuvis moka dvejas užsienio kalbas? Gal iš vyresnių kartų ir moka (anglų/vokiečių plius rusų). Bet kiek turiu draugų, tai visi kurie nuo šeštos klasės mokėsi antrąją kalbą, vienuoliktoje klasėje ją metė ir visiškai užmiršo. Aš po penkių metų prancūzų kalbos mokymosi, tikrai neblogai susišneku prancūziškai.
Viduriniui išsilavinimui Airijuoja mokiniai yra ruošiami du metus (Leaving Cert), dar po Junior Cert gali vienerius metus praleisti transition year, per kuriuos eini atlikinėt darbo praktiką, mokaisi įvairių naujų dalykų, gilini žinias. Kiti moksleiviai per tuos mokslo metus stoja į kolegiją išbandyti norimą specialybę.
Dveji metai besimokant viduriniam išsilavinimui yra ganėtinai intensyvūs, nors tai priklauso nuo to kokiu lygiu mokysies - Higher ar Ordinary.

p.s. gal tu nueik pas kokį psichologą ar dar kur, nes užknisai su savo pastabomis prie kiekvieno žodžio. Filologas atsirado.

[Berliner]

O aš manau, kad ten mokytis lengva, programos ne tokios intensyvios, į dalykas taip neįsigilinama, kaip Lietuvoje. Todėl ir egzaminų galima laikyti daugiau, nes jiems pasiruošti lengviau. Airijoje švietimo sistema nepažymi aukštu lygiu, kaip ir Anglijoje, programos, lyginant su Lietuvos švietimu, vidurinėje mokykloje atsilieka dviem trim metais, kaip ir Vokietijoje... Žinoma, mokykla mokyklai nelygu, bet kalbant abstrakčiai - Lietuvoje į dalyką įsigilinama kur kas daugiau.

Seniau mano mąstymas buvo maždaug toks: kokie mes protingi būnam kai baigiam mokyklą, kiek visko daug žinom. O tie visi Vakarų Europoj ir ypač Amerikoj tai tokie kvaili. Bet kuo daugiau keliauju, tuo labiau suprantu, kad mūsų mokslo sistema (tiek mokykloje, tiek universitete) nėra gėra. Dėl to, kad viskas paremta faktų, teorijų iškalimu. Ką tas duoda? Lengvai galima patikrinti žinias, tačiau nėra jokio kūrybiškumo, kritiškumo ir analitinio mąstymo. Žmonės bijo klausti klausimų, bijo kritikuoti ir diskutuoti. Baigęs universitetą dažnas jaunas žmogus temoka vieną užsienio kalbą, o dalis apskritai nemoka nė vienos!

Studijuoju ekonomiką. Geriausiam Lietuvos universitete (as they say). Iki tol, kol neišvažiavau mainams užsienyje, aš neturėjau apskritai jokio bendro supratimo kaip ta ekonomika veikia. Žinojau daug sąvokų ir apibrėžimų, o egzaminui išlaikyti ir gauti 10 to ir užtekdavo (egzaminas - testas su 30 klausimų, galima naudotis knyga).

Metus studijavau Olandijoje. Ten viskas buvo paremta projektų grupėse vykdymu. Per paskaitas pateikiama labai mažai teorijos ir tiesiog kurso metu tarkim reikai išanalizuoti kokią įmonę, jos finansinę situaciją. Tiesiog sėdi su žmonėmis ir žiūri, kaip tas veikia, kaip anas veikia, kaip įmonė atrodo pagal tą ar aną rodiklį, kaip lyginasi su vidurkiu. Diskutuoji, kritikuoji kitų grupės narių požiūrį, ieškai gerų atsakymų Tada apibendrini visą informaciją ir žiūri kas gaunasi, ką visa ta informacija sako. Lietuvoj tokio darbo nebūdavo. Mūsų Lietuviški "praktikos" darbai didžiąja dalimi remdavosi kažkokių skirtingų teorijų išrašymu iš knygų ir lyginimu. Ką tas duoda? Nežinia.

Kad ne viskas skambėtų taip niūriai galiu tik pasakyti, kad nepaisant tokios mokslo sistemos yra tikrai daug lietuvių, kurie yra puikūs savo srities žinovai, kritiški ir kūrybiški. Deja daugiau tokių sutikau užsienyje nei Lietuvoje.

[Ametistas]

p.s. gal tu nueik pas kokį psichologą ar dar kur, nes užknisai su savo pastabomis prie kiekvieno žodžio. Filologas atsirado.

Panašu, kad ne man ten reikia eiti Oi oi, kokie mes jautrūs

Šiaip man patiko pasakojimas apie Airijos švietimą, norėtųsi sužinoti ir plačiau.
Dabar studijuoju universitete Lietuvoj ir tik įstojęs į universitetą pastebėjau vidurinio išsimokslinimo minusus. Tas kalimas, kaip tu sakai, tai egzistuoja ir man labai nepatinka tikrai žemo lygio užsienio kalbų parengimas. Iš esmės mokykloje išmokau tik lietuvių k., istorijos, anglų k., šiek tiek matematikos, truputį biologijos. Viso kito beveik nemoku arba neatsimenu ir tai turbūt tikrai yra "kalimo" pasekmės. Man patinka, kad Airijoje mokoma politologijos. Mano nuomone, Lietuvoj chemijos ir biologijos dalykas turėtų būti sujungtas į vieną, skirtas didesnis dėmesys į užsienio kalbų mokymą. Reikėtų psichologijos, filosofijos, politologijos dalykų vyresnėms klasėms. Kita vertus, kaip visa tai sugrūsti į tvarkaraštį? Kuo daugiau pamokų ant mokinių pečių kraunama, tuo dažniau jie bėga iš pamokų. Turbūt reikėtų keisti visą sistemą, mokymosi rezultatų siekti ne per informacijos gausą, bet per gilinimąsi į žinias. Jei pamokos būtų įdomios, gal jų galėtų būti daugiau ir tikėtis, kad mokiniai iš jų nebėgs?
Bet yra dar viena problema - įstojęs į universitetą sulaukiu netiesioginių (visai grupei, visiems studentams) skirtų priekaištų iš dėstytojų, kad mūsų išsilavinimas ir žinios yra nepakankamos. Kitaip tariant - gimnazija, kurioje mokiausi manęs neparengė pakankamam universiteto pradžios išsilavinimui ir taip yra su dauguma studentų.

Tai grįžtant prie Lietuvos ir Airijos švietimo lyginimo. Galbūt Airijoje universitetai ruošia žemesniu lygiu, jei vidurinėje mokykloje mokomasi daugiau praktinių, o ne teorinių dalykų. Juk kiekviena rimtesnė specialybė reikalauja pirmiausia labai kokybiškų teorinių žinių pagrindo, o tik po to praktinių. Lietuvoje kolegijos nuo universitetų mažai kuo skiriasi. Kolegijose daugiau yra praktinio mokymo, o universitete - teorinio. Netgi manau, kad Lietuvos kolegijose yra intensyvesnis mokymosi kursas, bet pasiekiamas mažesnis to dalyko išmanymas, nes kolegija - 3 metai (teorija + praktika), o universitete po 4 metų įgyjamos tik teorinės, po 6 metų - dar ir praktinės žinios.
Beje, kiek Airijoje trunka studentavimas? Ir koks ten skirtumas tarp universitetų ir koledžų.

[Ametistas]

Seniau mano mąstymas buvo maždaug toks: kokie mes protingi būnam kai baigiam mokyklą, kiek visko daug žinom. O tie visi Vakarų Europoj ir ypač Amerikoj tai tokie kvaili. Bet kuo daugiau keliauju, tuo labiau suprantu, kad mūsų mokslo sistema (tiek mokykloje, tiek universitete) nėra gėra. Dėl to, kad viskas paremta faktų, teorijų iškalimu. Ką tas duoda? Lengvai galima patikrinti žinias, tačiau nėra jokio kūrybiškumo, kritiškumo ir analitinio mąstymo. Žmonės bijo klausti klausimų, bijo kritikuoti ir diskutuoti. Baigęs universitetą dažnas jaunas žmogus temoka vieną užsienio kalbą, o dalis apskritai nemoka nė vienos!

Studijuoju ekonomiką. Geriausiam Lietuvos universitete (as they say). Iki tol, kol neišvažiavau mainams užsienyje, aš neturėjau apskritai jokio bendro supratimo kaip ta ekonomika veikia. Žinojau daug sąvokų ir apibrėžimų, o egzaminui išlaikyti ir gauti 10 to ir užtekdavo (egzaminas - testas su 30 klausimų, galima naudotis knyga).

Metus studijavau Olandijoje. Ten viskas buvo paremta projektų grupėse vykdymu. Per paskaitas pateikiama labai mažai teorijos ir tiesiog kurso metu tarkim reikai išanalizuoti kokią įmonę, jos finansinę situaciją. Tiesiog sėdi su žmonėmis ir žiūri, kaip tas veikia, kaip anas veikia, kaip įmonė atrodo pagal tą ar aną rodiklį, kaip lyginasi su vidurkiu. Diskutuoji, kritikuoji kitų grupės narių požiūrį, ieškai gerų atsakymų Tada apibendrini visą informaciją ir žiūri kas gaunasi, ką visa ta informacija sako. Lietuvoj tokio darbo nebūdavo. Mūsų Lietuviški "praktikos" darbai didžiąja dalimi remdavosi kažkokių skirtingų teorijų išrašymu iš knygų ir lyginimu. Ką tas duoda? Nežinia.

Kad ne viskas skambėtų taip niūriai galiu tik pasakyti, kad nepaisant tokios mokslo sistemos yra tikrai daug lietuvių, kurie yra puikūs savo srities žinovai, kritiški ir kūrybiški. Deja daugiau tokių sutikau užsienyje nei Lietuvoje.

Iš dalies tau pritariu, iš dalies ne. Dėl mokyklų tai taip, ten iš tiesų vyrauja "užsicementavimas" tiek mintimis, tiek visas mokyklų valdymas nuo pat Švietimo ir mokslo ministerijos yra sugedęs, nes dvelkia sovietine sistema (čia iš neigiamos pusės).
Bet universiteto sistema man patinka - pakanka tiek teorijos, tiek ir praktinių gebėjimų lavinimo (o esu dar tik bakalaurantas, magistrantai paprastai didesnį dėmesį skiria praktikai). Mano nuomone, Lietuvos universitetuose taip pat pakanka laisvės kūrybiškumui, kritiškumui ir analitiniam mąstymui. Na gal ne visuose, nes VU, KMU, KTU, VGTU yra labiau Rytietiško tipo universitetai, kuriuose pagrindinis tikslas - stipriai paruošti studentus. Aš studijuoju VDU, kur studijos nėra sudėtingos ir jie patys deklaruoja, kad studijų sistema sukurta pagal Vakarų stilių. Man tai patinka ir iš tiesų matyti, kad VDU skatina studentų saviraišką. Taigi labai gerai, kad Lietuvoj yra kelių švietimo tipų universitetų. O kalbant apie vidurines mokyklas - to beveik nėra (labai gaila).

"Žmonės bijo klausti klausimų, bijo kritikuoti ir diskutuoti." - Tikrai nepasakyčiau, o kas draudžia pasisakyt? Tikrai niekas. Nebent tavo mokykloje draudė Šiaip dauguma mokytojų skatina kalbėti per pamokas, reikšti mintis, tik va patys paaugliai yra per daug kompleksuoti ir savo mintysi prisikūrę sienų Vėliau iš to išaugama (kai kuriais atvejais - ne).

"Baigęs universitetą dažnas jaunas žmogus temoka vieną užsienio kalbą, o dalis apskritai nemoka nė vienos! " - Tiesa. Tokie universitetai, kaip KTU, KMU, VU specializuojasi į labai siaurą sritį (tą specialybę) ir dauguma paskaitų yra būtent iš to dalyko, žinios gilinamos iš visų pusių, bet tik apie tą specialybinį dalyką. O štai VDU, kuris remiasi Vakarų švietimo sistema, ruošia plataus suvokimo studentus, kurių išsilavinimas gerokai lenkia KTU, KMU ir VU studentus, bet atsilieka išsimokslinimo lygiu. Tai Vakaruose, įsivaizduoju, yra kažkas panašaus, kaip ir VDU.

"Kad ne viskas skambėtų taip niūriai galiu tik pasakyti, kad nepaisant tokios mokslo sistemos yra tikrai daug lietuvių, kurie yra puikūs savo srities žinovai, kritiški ir kūrybiški. Deja daugiau tokių sutikau užsienyje nei Lietuvoje." - Net neabejoju, kad Lietuvoj studentai paruošiami geresniais to dalyko žinovais (nes turi daugiau teorinių žinių), bet iki visos laimės lieka, rodos, nedidelis, bet labai slidus žingsnis - praktikos trūkumas. Studentas tiesiog moka daug teorijos, bet nemoka jos pritaikyt. Su šiuo dalyku turbūt visi sutinkame...

[innuendo]

Tai grįžtant prie Lietuvos ir Airijos švietimo lyginimo. Galbūt Airijoje universitetai ruošia žemesniu lygiu, jei vidurinėje mokykloje mokomasi daugiau praktinių, o ne teorinių dalykų. Juk kiekviena rimtesnė specialybė reikalauja pirmiausia labai kokybiškų teorinių žinių pagrindo, o tik po to praktinių. Lietuvoje kolegijos nuo universitetų mažai kuo skiriasi. Kolegijose daugiau yra praktinio mokymo, o universitete - teorinio. Netgi manau, kad Lietuvos kolegijose yra intensyvesnis mokymosi kursas, bet pasiekiamas mažesnis to dalyko išmanymas, nes kolegija - 3 metai (teorija + praktika), o universitete po 4 metų įgyjamos tik teorinės, po 6 metų - dar ir praktinės žinios.
Beje, kiek Airijoje trunka studentavimas? Ir koks ten skirtumas tarp universitetų ir koledžų.

Airijoje ruošia pakankamai aukštu lygiu. Pvz mano kurse kai kurių dalykų yra mokoma tiktai teorijos (pvz mikroekonomika, business law (nors su business law važiuosim į teismą žiūrėt bylos). Bet pagrinde viskas orientuota į mažų grupių mokymąsi - mano grupėje ±50 žmonių. Pvz management mokomės apylygiai teorijos, bet ją turime pritaikyti nagrinėjant firmas (nuo didžiausių kaip Walmart, Intel iki nedidelių ar bankrutavusių). Nors mokausi ir universitete mano kurso trukmė trys metai, po kurių gauni bakalaurą (BComm) .
Skirtumai tarp universitetų ir koledžų yra tie, kad universitete gauni aukštesnį išsilavinimą ir gauni gilesnes žinias. Bet dauguma į koledžą stoja, negavę balų į universitetą ir dauguma pabaigę koledžą pereina ten. Nesu koledže studijavus, žinojau kuriame universitete noriu studijuot nuo devintos klasės.
Airijoje visi ir studijuoja ir studentauja. Nuo pradžios univero iki galo .

[Wycka]

Man patinka, kad Airijoje mokoma politologijos. Mano nuomone, Lietuvoj turėtų būti skirtas didesnis dėmesys į užsienio kalbų mokymą. Reikėtų psichologijos, filosofijos, politologijos dalykų vyresnėms klasėms. Kita vertus, kaip visa tai sugrūsti į tvarkaraštį?

Amiko, sorry, bet rašai daugiau negu žinai Lietuvoje vidurinėse mokyklose/gimnazijose taip pat yra dėstoma ir psichologija, ir filosofija, ir politologija. Mokiniams yra tam tikras skaičius privalomų dalykų ir laisvai pasirenkamų. Vat visi šie trys dalykai priklauso prie laisvai pasirenkamų. Jeigu susidaro grupė (atrodo, nuo 5 žmonių) — privalo dėstyti, bet niekas 'neatidarys' naujos disciplinos dėstymo tik todėl, kad vienas ar du mokiniai to įsigeidė.

Kuo daugiau pamokų ant mokinių pečių kraunama, tuo dažniau jie bėga iš pamokų. Turbūt reikėtų keisti visą sistemą, mokymosi rezultatų siekti ne per informacijos gausą, bet per gilinimąsi į žinias. Jei pamokos būtų įdomios, gal jų galėtų būti daugiau ir tikėtis, kad mokiniai iš jų nebėgs?

Žinoma, kad mokiniai bėga iš pamokų dalinai todėl, kad jose labai nuobodu. O ką mokytojams ir mokyklų administracijoms daryti, jeigu klasėje yra priversti sukomplektuoti po 30 ir dar daugiau mokinių? O ką padaryti ir kaip kažką naujo sugalvoti, jeigu valandinis tarifas toks mažas, kad mokytojai priversti dirbti 1,5-2 etatais? Pabandykite atlikti eksperimentą: bent 1 metus kiekvieną darbo dieną užimkite (vedžiokite, valgydinkite, dresuokite) 30 skirtingos veislės šunų po 16h. Įdomu, kiek kūrybiškumo liks kad ir po 2mėn. ir ar šunys nepradės staugti Jus vos pamatę?

Bet yra dar viena problema - įstojęs į universitetą sulaukiu netiesioginių (visai grupei, visiems studentams) skirtų priekaištų iš dėstytojų, kad mūsų išsilavinimas ir žinios yra nepakankamos. Kitaip tariant - gimnazija, kurioje mokiausi manęs neparengė pakankamam universiteto pradžios išsilavinimui ir taip yra su dauguma studentų.

Gimnazija neparuošė? O kur pats buvai? Bėgai iš nuobodžių pamokų? Manai, kad žinios yra skystis, o mokinys — indas; taigi mokytojo darbas tėra pripildyti tą indą? Jeigu viskas būtų taip paprasta, nereikėtų net švietimo sistemos

Mano nuomone, Lietuvos universitetuose taip pat pakanka laisvės kūrybiškumui, kritiškumui ir analitiniam mąstymui. Na gal ne visuose, nes VU, KMU, KTU, VGTU yra labiau Rytietiško tipo universitetai, kuriuose pagrindinis tikslas - stipriai paruošti studentus. Aš studijuoju VDU, kur studijos nėra sudėtingos ir jie patys deklaruoja, kad studijų sistema sukurta pagal Vakarų stilių. Man tai patinka ir iš tiesų matyti, kad VDU skatina studentų saviraišką. Taigi labai gerai, kad Lietuvoj yra kelių švietimo tipų universitetų.

Na ką — praleidai gerą progą patylėti Jeigu nė karto nesi buvęs seniausiame ir populiariausiame Lietuvos universitete — VU (kurį aš esu baigęs), tai nors apsilankyk www.vu.lt Sužinosi, kad VU turi savo laikraštį, teatrą, sporto klubus ir dar tiek daug saviraiškos, kad... Geriau pats pažiūrėk O kad vieno universiteto rektorius pasigyrė, dar nereiškia, kad dėl to kiti universitetai 'nusileido' — kiekvienas tik savo kiemą šluoja.

"Baigęs universitetą dažnas jaunas žmogus temoka vieną užsienio kalbą, o dalis apskritai nemoka nė vienos! " - Tiesa. Tokie universitetai, kaip KTU, KMU, VU specializuojasi į labai siaurą sritį (tą specialybę) ir dauguma paskaitų yra būtent iš to dalyko, žinios gilinamos iš visų pusių, bet tik apie tą specialybinį dalyką. O štai VDU, kuris remiasi Vakarų švietimo sistema, ruošia plataus suvokimo studentus, kurių išsilavinimas gerokai lenkia KTU, KMU ir VU studentus, bet atsilieka išsimokslinimo lygiu. Tai Vakaruose, įsivaizduoju, yra kažkas panašaus, kaip ir VDU.

Nu nieko tvirtinti nesiruošiu, bet aš VU baigiau istoriją. Be valstybinės kalbos, kurią ir taip puikiai visi mokėjome, mokėmės/studijavome anglų (kai kas vokiečių), lenkų ir lotynų kalbas. Dar nedaug trūko, kad būčiau išklausęs ir olandų kalbos kursą. Beje, net neabejoju (manau, forumietis daktaras patvirtins), kad KMU studentai 'gerokai padraugauja' su lotynų kalba. Beje, tau, amiko, turėtų būti dėstoma ir latvių bei lotynų kalbos Tiesiog neįsivaizduoju, kaip Lietuvoje galima gauti bakalaurą nemokant nė vienos užsienio kalbos (nebent nusipirkti ar su kuo nors permiegoti)?
Beje, tarp žodžių 'išsimokslinimas' ir 'išsilavinimas' yra labai nedidelis skirtumas

[Ametistas]

Amiko, sorry, bet rašai daugiau negu žinai Lietuvoje vidurinėse mokyklose/gimnazijose taip pat yra dėstoma ir psichologija, ir filosofija, ir politologija. Mokiniams yra tam tikras skaičius privalomų dalykų ir laisvai pasirenkamų. Vat visi šie trys dalykai priklauso prie laisvai pasirenkamų. Jeigu susidaro grupė (atrodo, nuo 5 žmonių) — privalo dėstyti, bet niekas 'neatidarys' naujos disciplinos dėstymo tik todėl, kad vienas ar du mokiniai to įsigeidė.

Žinau, kad Lietuvos mokyklose dėstoma ir psichologija, ir filosofija, ir politologija, bet tai integruojama į esamus dalykus: etika, tikyba, lietuvių k. (interpretacijos), pilietinis ugdymas. O aš turėjau omeny tai, kad šie dalykai Vakaruose dėstomi ne kaip integruoti į kitas programas, bet kaip atskiri dalykai, atskiros programos. Savaime suprantama, kad ir įsigilinama į tuos dalykus labiau, nes skiriama jiems daugiau laiko išmokti. Pvz., mano gimnazijoje nebuvo galimybės pasirinkti filosofijos, psichologijos dalyko (kaip grynojo dalyko), jo pasirinkimas komplikuotas, ne visiems prieinamas, todėl tai nėra lygu Vakarų švietimo sistemai.

Žinoma, kad mokiniai bėga iš pamokų dalinai todėl, kad jose labai nuobodu. O ką mokytojams ir mokyklų administracijoms daryti, jeigu klasėje yra priversti sukomplektuoti po 30 ir dar daugiau mokinių? O ką padaryti ir kaip kažką naujo sugalvoti, jeigu valandinis tarifas toks mažas, kad mokytojai priversti dirbti 1,5-2 etatais? Pabandykite atlikti eksperimentą: bent 1 metus kiekvieną darbo dieną užimkite (vedžiokite, valgydinkite, dresuokite) 30 skirtingos veislės šunų po 16h. Įdomu, kiek kūrybiškumo liks kad ir po 2mėn. ir ar šunys nepradės staugti Jus vos pamatę?

Laba diena, nuo kada LR Įstatymai leidžia žmogui dirbti 2 etatus per mėn.? Juo labiau - 16 val.? Mokytojas yra baigęs ugdymo specialybę + mokomąjį dalyką, taigi jis privalo sugebėti išdėstyti tinkamai ir įdomiai savo dėstomą dalyką. Esami vyresni mokytojai tam jau netinkami, nes jų mąstymas ir žinios pernelyg pasenusios.

Gimnazija neparuošė? O kur pats buvai? Bėgai iš nuobodžių pamokų? Manai, kad žinios yra skystis, o mokinys — indas; taigi mokytojo darbas tėra pripildyti tą indą? Jeigu viskas būtų taip paprasta, nereikėtų net švietimo sistemos

Sakydamas "gimnazija neparuošė" turiu omeny programą, jos vykdymą, mokytojo kompetenciją ir darbą pamokoje. Mokinio darbo grupėje šiuo atveju nevertinu (bet taip, tai sietina). Per daug čia įsijautei ir nusikomentavai... Gimnazijoje iš pamokų nebėgau, mokiausi gerai (8-9), bet to nepakako, kad mano (ir visos grupės) išsilavinimas įstojus į universitetą būtų laikomas pakankamu. Todėl iškart kyla mintis, kad paruošimas buvo netinkamas.

Nu nieko tvirtinti nesiruošiu, bet aš VU baigiau istoriją. Be valstybinės kalbos, kurią ir taip puikiai visi mokėjome, mokėmės/studijavome anglų (kai kas vokiečių), lenkų ir lotynų kalbas. Dar nedaug trūko, kad būčiau išklausęs ir olandų kalbos kursą. Beje, net neabejoju (manau, forumietis daktaras patvirtins), kad KMU studentai 'gerokai padraugauja' su lotynų kalba. Beje, tau, amiko, turėtų būti dėstoma ir latvių bei lotynų kalbos Tiesiog neįsivaizduoju, kaip Lietuvoje galima gauti bakalaurą nemokant nė vienos užsienio kalbos (nebent nusipirkti ar su kuo nors permiegoti)?
Beje, tarp žodžių 'išsimokslinimas' ir 'išsilavinimas' yra labai nedidelis skirtumas

"Išsimokslinimas" - dalyko išmanymas. "Išsilavinimas" - labiau bendrasis išsilavinimas. Tai ne sąvokos, tiesiog taip aš tuos žodžius suprantu.
Šiuo metu aš moku anglų (3 lygis), rusų (tik vidurinėje mokykloje, todėl moku labai prastai), kinų (1 lygis), lietuvių gestų (1 lygis) ir esperanto (2 lygis + pažymėjimas, suteikiantis teisę mokyti kitus) kalbas. Dabar studijuoju lotynų kalbą, kitais metais bus ir latvių

[Ametistas]

Airijoje visi ir studijuoja ir studentauja. Nuo pradžios univero iki galo .

Tai ten dauguma kasininkių, sandėlininkų, virėjų, vairuotojų, santechnikų ir kitų sričių darbuotojų, kur nereikia universitetinio išsilavinimo jį turi? Kaip čia taip žmonės save nusipigina? Paprastai žmogus, baigęs universitetą, save vertina kaip mokslo žmogų, tad ir darbą dirba pagal savo vertę (žinių ir išsimokslinimo prasme).

p.s., studijuoti ir studentauti, tai vienas ir tas pats

[qwe]

Tai ten dauguma kasininkių, sandėlininkų, virėjų, vairuotojų, santechnikų ir kitų sričių darbuotojų, kur nereikia universitetinio išsilavinimo jį turi? Kaip čia taip žmonės save nusipigina? Paprastai žmogus, baigęs universitetą, save vertina kaip mokslo žmogų, tad ir darbą dirba pagal savo vertę (žinių ir išsimokslinimo prasme).

p.s., studijuoti ir studentauti, tai vienas ir tas pats

O tu nepagalvojai, kad VISI tai cia turima omenyje studentus, o ne apskritai visa populiacija? Atrodo VDU turetu ne tik sausa teorija i galvas kalt, bet ir mokyt mastyt placiau.. Bet gal cia kitus, o ne filologus to moko

[Ametistas]

O tu nepagalvojai, kad VISI tai cia turima omenyje studentus, o ne apskritai visa populiacija? Atrodo VDU turetu ne tik sausa teorija i galvas kalt, bet ir mokyt mastyt placiau.. Bet gal cia kitus, o ne filologus to moko

Ne, nepagalvojau, nes sakinio struktūra verčia mąstyti būtent taip, kaip ir pamaniau. Sakinyje neišskiriama jokia visuomenės grupė, taigi suprantama visuotinai. "Airijoje visi ir studijuoja ir studentauja."

[LBP]

Na, o studijuoti ir studentauti yra du skirtingi dalykai : )
Amiko, atrodo labai susikaustęs žmogus esi.

[qwe]

Puikus ivertis amiko, dekui, kad dar ir paaiskinai

Tu taip nesisielok, kad i tave kaikurie neziuri kaip i koki staba ar visuotinai sektina pavyzdi. Ne visiem juk duota kiekviena sakini nagrinejant strukturiskai dar ir mastyti placiau tuo paciu

[Ametistas]

Na, o studijuoti ir studentauti yra du skirtingi dalykai : )

Nėra labai skirtingi. Švietimo temos kontekste tai labai panašūs dalykai.
"Studijuoti" - mokytis aukštojoje mokykloje, būti studentu. "Studentauti" - tiesiog būti studentu. www.lkz.lt Taigi žodis "studijuoti" savaime aprėpia ir žodžio "studentauti" reikšmę

Amiko, atrodo labai susikaustęs žmogus esi.

Kad stengiuosi išmanyti savo studijuojamą dalyką, tai nereiškia, kad susikaustęs esu studentiškas žmogus, tik gal kiek pasipūtęs, čia nuo nuotaikos priklauso

p.s., norėčiau iš qwe ir LBP po vieną neigiamą įvertį innuendo jau kaip ir atsiskaitė

[LBP]

Už ką turėčiau neigiamai tave vertinti, Amiko?

O dėl lietuviškos švietimo sistemos bruožo - teorinių žinių gausos be praktinio jų pagrindimo - sutinku. Jei suteikiamų žinių kiekiu tikrai nenusileidžiam vakarietiškai sistemai, tai praktiniu jų pritaikymu ar išugdytu gebėjimu interpetuoti, kurti - tikrai nusileidžiam, ir stipriai. Teko studijuoti ir man Vakarų Europoje (Vokietija), tad skirtumą pajutau savo paties kailiu. O skirtumai visame kame - pradedant švietimo įstaigų darbo principu, baigiant studentų požiūriu į studijas.

[Ametistas]

Už ką turėčiau neigiamai tave vertinti, Amiko?

O dėl lietuviškos švietimo sistemos bruožo - teorinių žinių gausos be praktinio jų pagrindimo - sutinku. Jei suteikiamų žinių kiekiu tikrai nenusileidžiam vakarietiškai sistemai, tai praktiniu jų pritaikymu ar išugdytu gebėjimu interpetuoti, kurti - tikrai nusileidžiam, ir stipriai. Teko studijuoti ir man Vakarų Europoje (Vokietija), tad skirtumą pajutau savo paties kailiu. O skirtumai visame kame - pradedant švietimo įstaigų darbo principu, baigiant studentų požiūriu į studijas.

Kai kurie randa argumentų, už ką

Šiaip sunku man komentuoti apie Lietuvos švietimą, nes tai labai sudėtinga. Uždaviniai: suteikti tinkamą išsilavinimą, bet taip pat labai svarbu sudominti mokinius ir priversti juos norėti lankyti pamokas (tai labai svarbu ne tik dėl mokymosi rezultatų, bet ir socialine, kriminogenine prasmėmis). Besimokydamas vidurinėje mokykloje ir po to gimnazijoje keikiausi, kad mokytis yra sunku, kad reikia daug atsiminti, kad yra daug pamokų. Iš tiesų manau, kad reikėtų pakoreguoti dalykų paskirstymą. Taip pat manau, kad pamokos mokykloje 9-12 kl. turėtų trukti 1 val., o 45 min. tik iki 9 kl.
9-12 kl. manau reikėtų didesnį dėmesį skirti politologijos, astronomijos ir astrologijos, psichologijos, filosofijos pamokoms + bazinėms pamokoms (lietuvių k., matematika, užsienio kalbos, etika/tikyba) + bendram išprusimui (geografija, fizika, biologija ir chemija, informatika) + kiti dalykai. Iš esmės kažkas panašaus jau daroma su 11-12 kl. mokiniais, nes jie gali pasirinkti dalykus ir jų lygius. Bet manau būtų geriau, kad jau 8-9 kl. mokiniams būtų leidžiama pasirinkti 1-3 dalykus iš kelių. O 9-12 kl. mokiniams būtų vis didesnė pasirinkimo laisvė. 12-oje klasėje labai pasigedau kokybiško parengimo, nes mokytojai su 12-okais per mažai stengiasi, dalykai per daug įprasti (gal 12-oje klasėje išvis nereikėtų mokytis dalykų, kurių egzaminų nebus laikoma..?).

[LBP]

Na, nežinau. Baigiau eilinę miestelio vidurinę mokyklą, visa klasė norėjo mokytisir mokėsi viską, ką buvo galima. Praktiškai visi gavo vietas pagal savo susidarytą sarašą 1 - 2 vietų ir niekas nesiskundžia, kad blogai.
Bet vis tiek, mąstai (kalbi, rašai) šiek tiek stereotipiškai arba tiesiog tavo minčių pateikimas atrodo taip.
Kaip sakė Ludvigas Mies van der Rohe, mažai yra daug

[Aidzius]

Kai kurie randa argumentų, už ką

Šiaip sunku man komentuoti apie Lietuvos švietimą, nes tai labai sudėtinga. Uždaviniai: suteikti tinkamą išsilavinimą, bet taip pat labai svarbu sudominti mokinius ir priversti juos norėti lankyti pamokas (tai labai svarbu ne tik dėl mokymosi rezultatų, bet ir socialine, kriminogenine prasmėmis). Besimokydamas vidurinėje mokykloje ir po to gimnazijoje keikiausi, kad mokytis yra sunku, kad reikia daug atsiminti, kad yra daug pamokų. Iš tiesų manau, kad reikėtų pakoreguoti dalykų paskirstymą. Taip pat manau, kad pamokos mokykloje 9-12 kl. turėtų trukti 1 val., o 45 min. tik iki 9 kl.
9-12 kl. manau reikėtų didesnį dėmesį skirti politologijos, astronomijos ir astrologijos, psichologijos, filosofijos pamokoms + bazinėms pamokoms (lietuvių k., matematika, užsienio kalbos, etika/tikyba) + bendram išprusimui (geografija, fizika, biologija ir chemija, informatika) + kiti dalykai. Iš esmės kažkas panašaus jau daroma su 11-12 kl. mokiniais, nes jie gali pasirinkti dalykus ir jų lygius. Bet manau būtų geriau, kad jau 8-9 kl. mokiniams būtų leidžiama pasirinkti 1-3 dalykus iš kelių. O 9-12 kl. mokiniams būtų vis didesnė pasirinkimo laisvė. 12-oje klasėje labai pasigedau kokybiško parengimo, nes mokytojai su 12-okais per mažai stengiasi, dalykai per daug įprasti (gal 12-oje klasėje išvis nereikėtų mokytis dalykų, kurių egzaminų nebus laikoma..?).

Parasysiu ir as kamanau. Mano nuomone mokyklose kai kur perlenkiama lazda .. pvz matematika . Ar viso to reikia ? Na as mokiausi kai nebuvo prifiliavimo, gal dabar kitaip. Bet tada tai buvo ziaurus uzdaviniai, kam to reikia? Kiti dalykai labai priklause nuo mokytoju poziurio i ju destoma dalyka ir pareiginguma. 12 kl. baigiau kai tik prasidejo interpretacijos, kam jos reikalingos? Vyresnese klasese pasigedau gramatikos ir diktantu. kai 12 kl teko parasyt diktanta, tai gavau 6 ir buvau geriuasias klasej. O tie, kurie gaudavo gerus pazymius rasydami interpretacijas, labai prastai parase. Rastingumo lygis labai mazas. rasyt moka visi, bet kaip moka ? Silpnai su uzsienio kalbu pasirinkimu. Anglu ,rusu visur desto, vokieciu kai kur. O jei norecua mokytis ispanu ar kita kalba?

[Wycka]

Žinau, kad Lietuvos mokyklose dėstoma ir psichologija, ir filosofija, ir politologija, bet tai integruojama į esamus dalykus: etika, tikyba, lietuvių k. (interpretacijos), pilietinis ugdymas. O aš turėjau omeny tai, kad šie dalykai Vakaruose dėstomi ne kaip integruoti į kitas programas, bet kaip atskiri dalykai, atskiros programos. Savaime suprantama, kad ir įsigilinama į tuos dalykus labiau, nes skiriama jiems daugiau laiko išmokti. Pvz., mano gimnazijoje nebuvo galimybės pasirinkti filosofijos, psichologijos dalyko (kaip grynojo dalyko), jo pasirinkimas komplikuotas, ne visiems prieinamas, todėl tai nėra lygu Vakarų švietimo sistemai.

Na matyt ne viską dar nežinai. Psichologija, filosofija, ir politologija yra ir integruojami į kitus dalykus, ir dėstomi kaip atskiri dalykai. Kaip tai vyksta, jau paaiškinau Apie prieinamumą irgi paaiškinau. Reikėjo tėvams labiau domėtis švietimo galimybėmis ir būtum gavęs ko norėjai
P.S.: Daugiau pamokų nėra lygu geresniam dalyko įsisavinimui. Gal nustebinsiu, kad yra toks dalykas kaip pamokos efektyvumas. Ir nereikia čia mokytojų ant šakos karti — tai įtakoja ir mokinių skaičius klasėje, ir klasiokų tarpusavio santykiai bei ryšys su mokytoju, administracijos darbo ypatumai, nenumatomi faktoriai ir t.t..

Laba diena, nuo kada LR Įstatymai leidžia žmogui dirbti 2 etatus per mėn.? Juo labiau - 16 val.? Mokytojas yra baigęs ugdymo specialybę + mokomąjį dalyką, taigi jis privalo sugebėti išdėstyti tinkamai ir įdomiai savo dėstomą dalyką. Esami vyresni mokytojai tam jau netinkami, nes jų mąstymas ir žinios pernelyg pasenusios.

Laba diena, amiko kątik pademonstravo savo darbo teisės žinių spragas Apšviesiu, kad mokytojo darbas neapsiriboja stovėjimu prieš klasę, dar priskaičiuotas (praktiškai visiems) pasiruošimas pamokai, sąsiuvinių taisymas, metodinė veikla, dokumentacijos pildymas, susirinkimai, savęs tobulinimas ir t.t.. Mokytojas privalo įdomiai išdėstyti temą? O kaip tai pamatuoti? Tarkim 23 mokiniams labai patiko, 5 liko abejingi, o 3 žiauriai nuobodžiavo. Tai kaip vertinsi mokytojo darbo kokybę? Ir ar tarkim medikas visus pacientus išgydo (net ir laaabai stengdamasis)? Ir kuogi vyresniųjų mokytojų mąstymas ir žinios pasenusios? Kuo tai matuojama? Pvz. kas per pastaruosius 50 metų tiek pasikeitė matematikoje ar geografijoje, kad jau mokytojas būtų nebekompetetingas mokyti mokinius? Pagaliau kaip minėjau mokytojas privalo nuolat tobulinti savo kvalifikacija, kai kada su tuo net persistengiama

Sakydamas "gimnazija neparuošė" turiu omeny programą, jos vykdymą, mokytojo kompetenciją ir darbą pamokoje. Mokinio darbo grupėje šiuo atveju nevertinu (bet taip, tai sietina). Per daug čia įsijautei ir nusikomentavai... Gimnazijoje iš pamokų nebėgau, mokiausi gerai (8-9), bet to nepakako, kad mano (ir visos grupės) išsilavinimas įstojus į universitetą būtų laikomas pakankamu. Todėl iškart kyla mintis, kad paruošimas buvo netinkamas.

Ne gimnazija sukuria programą, o dar aukštesnės švietimo įstaigų valdymo institucijos, mokykla tik 'iš viršaus nuleistą' programą kažkiek adaptuoja sau, bet palyginis labai nedaug, tik simboliškai. Mokytojo darbas nėra išmokyti mokinį, o tik padėti jam mokytis — o tai jau iš Vakarų perimti principai (kiek pamenu prasidėjo nuo ŠMM exministro Kuolio, nors gal ir dar anksčiau). Sovietmečiu mokytojai buvo totaliai atsakingas už mokinių žinias, todėl ir buvo muštras, o dabar už tai mokytoją iškart iš darbo meta Mokiniui yra duodamos gairės ką ir kaip išmokti, padedama jam pačiam eiti mokymosi keliu, todėl vertinamos ne tik žinios, bet ir darbas (pastangos) bei motyvacija. bet geriau nebesiplėsiu...

"Išsimokslinimas" - dalyko išmanymas. "Išsilavinimas" - labiau bendrasis išsilavinimas. Tai ne sąvokos, tiesiog taip aš tuos žodžius suprantu.

Ar kartais nemaišai sąvokų "išsilavinimas" ir "išprusimas"?

[Ametistas]

Parasysiu ir as kamanau. Mano nuomone mokyklose kai kur perlenkiama lazda .. pvz matematika . Ar viso to reikia ? Na as mokiausi kai nebuvo prifiliavimo, gal dabar kitaip. Bet tada tai buvo ziaurus uzdaviniai, kam to reikia? Kiti dalykai labai priklause nuo mokytoju poziurio i ju destoma dalyka ir pareiginguma. 12 kl. baigiau kai tik prasidejo interpretacijos, kam jos reikalingos? Vyresnese klasese pasigedau gramatikos ir diktantu. kai 12 kl teko parasyt diktanta, tai gavau 6 ir buvau geriuasias klasej. O tie, kurie gaudavo gerus pazymius rasydami interpretacijas, labai prastai parase. Rastingumo lygis labai mazas. rasyt moka visi, bet kaip moka ? Silpnai su uzsienio kalbu pasirinkimu. Anglu ,rusu visur desto, vokieciu kai kur. O jei norecua mokytis ispanu ar kita kalba?

Daugumos dalykų programų yra spragų ir pati programa neįdomi. Kad ir ta matematika - iš tiesų yra daug nereikalingų dalykų, bet tiems, kurie vėliau studijuoja matematiką - tie dalykai, reikalingi. Arba lietuvių k. - iš tikrųjų SUTINKU, kad daugumai net nereikėtų mokytis tų interpretacijų, nes tai šiek tiek iškraipo mąstymą, bet pvz. man tai buvo reikalinga, naudinga ir būtina, nes stojau į lietuvių filologiją studijuoti. Dėl programos, tai diktantai ir visa lietuvių k. gramatika išmokstama iki 11 kl., o jau 11 ir 12 klasėje mokoma plačiau literatūros, interpretacijos, teksto suvokimas ir šiek tiek gramatikos (daugiausia teksto stiliaus). Sutinku, kad žmonių raštingumas silpnėja (dėl SMS, interneto, skype, anglų k. invazijos į lietuvių k.), aš manau lietuvių k. pamokose per retai rašomi diktantai, gramatikos užduotys, net ir rašiniai rašomi per retai. 11-12 klasėse orientuojamasi tik į egzaminų užduočių atlikimą.
Dėl užsienio k. pasirinkimo tai čia turbūt švietimo sistemos trūkumas, nes jei atsirastų didesnis užsienio kalbų pasirinkimas, tikrai susidarytų grupės, tik jos būtų mažesnės ir tiesiog sumažėtų tų pačių vokiečių k. ir rusų k. mokytojų poreikis. Pvz., Kaune prancūzų k. vietoj vokiečių k. mokoma vos 3-4 mokyklose.

[Ametistas]

<.......>Ar kartais nemaišai sąvokų "išsilavinimas" ir "išprusimas"?

Na tavo patirtis didesnė, tai paskaityti buvo įdomu, sužinoti kito nuomonę. Gal kai ką ir neteisingai suvokiu dėl per mažo patyrimo.

Dėl "išprusimo" ir "išsilavinimo" negaliu ginčytis, nes lkz.lt nepateikia žodžio "išsilavinimas" reikšmės. Aš "išprusimą" ir "išsilavinimą" tapatinu. "Išsilavinęs", pagal mane - ne kiek išsimokslinęs, kiek turintis bendrą suvokimą apie pasaulį, turintis plataus suvokimo žinių. Išsilavinęs gali būti baigęs kad ir vidurinę mokyklą, bet daug keliavęs, daug žinantis (pvz., praktinių dalykų) žmogus. Išsimokslinęs - grynai pasiekęs mokslinių gabumų ir žinių žmogus. Tai čia aš taip suprantu...