Valstybė (Lietuvos), kaip ieškovas, turėtų iš jo pareikalauti bent milijono litų kompensacijos. Kadangi atsakovas tokią matęs tik sapnuose, galėtų nutiesti trūkstamus Vilniaus aplinkkelius.
Taip pat policijos ekipiruotėje turėtų būti naudojami anestetikai, kad gyvulius būtų lengviau transportuoti.
Valstybė (Lietuvos), kaip ieškovas, turėtų iš jo pareikalauti bent milijono litų kompensacijos. Kadangi atsakovas tokią matęs tik sapnuose, galėtų nutiesti trūkstamus Vilniaus aplinkkelius.
Taip pat policijos ekipiruotėje turėtų būti naudojami anestetikai, kad gyvulius būtų lengviau transportuoti.
Beda ta, kad jei tas veikejas nepadare nieko ypac baisaus, jis tikriausiai bus paleistas. Zinant, kad UK policija netaiko "neoficialiu" priemoniu (pvz. geras davimas i kaili, ko galima tiketis Lietuvoje), tokie pilieciai issiugdo suvokima apie nebaudziamuma ir galvoja, kad niekas nieko jiems negali padaryti (is dalies taip ir yra)...
Pirmą kartą girdžiu apie agurką su cukrum Užtat atsimenu keptus obuolius su cukraus pudra arba juodą duoną su medum. Nieko gero ta sovietinė virtuvė šiaip jau Dar atsimenu birzgiančius šaldiklius parduotuvėse, smarvelę tokią neblogą ir rudas lipnias juostas musėm aplipusias. Ir turbūt vienintelę sulčių rūšį - obuolių, iš tokios skardinės, kur reikėdavo "v ručnuju" su atidarytuvu prabadyt dvi skyles. Nes pasirodo 1 neužtenka, bo oras nepraeina ir nelabai pilasi sultys. Ir ant dugno visada likdavo kažkokie tirščiai...
Dar atsimenu, kad visokiausi pyragai būdavo kepami namie, kartais sodos juose kai kas padaugindavo ar šiaip įtartinai saldūs būdavo. Aišku obuolių pyragas iškeptas gražiai atrodydavo - kol neįbliūkšdavo. O tada visa e... e... estetika dingdavo.
Kas dar? Dar šedevras prie kasų - kramtoma guma "Paršiukas čiukas" ar panašiai.
Šlykštūs laikai... pilki... išskyrus kelialapines keliones prie jūros. Ten valgykloj blynai skanūs visai buvo. (Reikėjo ir likt prie blynų, nes nuo zrazų ar panašaus abejotino skonio daikto apsinuodijau). Dar kažkoks restoranas aukštu aukščiau matėsi su blatnom šviesom. Dar sovietų kareivinės, o gal gaisrinė pakeliui link jūros. Spoksojau į kažkokius du uniformuotus žmogėnus praeidamas, o jie į mane spoksojo. Po to prie jūros dar vienos kareivinės (stambesnės) buvo. Dar pajūryje įlipdavau į naftą netyčiom, tada bandydavau nukrapštyt vargais negalais. Kažką praleidau...
Tiesa, pepsi prie Litexpo per balionų šventę kitokio skonio nei dabartinė buvo. O su "iškliančintu" aparatu viską kreivai neprizūminęs fotkinau. (Vėliau aparatas ėmė ir sulūžo, tikriausiai ne taip maigiau kažką).
Aaaa dar žaisdavau su sagom, nežinau ar tai dėl to, kad nebuvo žaislų, ar tai dėl naudos kokios. Buvo dar kažkoks sovietinis geležinis konstruktorius, ten visaip su varžtais ir "atviortkėm" sukiot reikėjo. Ir nichera nesigaudavo. Taip pat buvo a la lego prototipas (turbūt net kokį šnipą siuntė nuknist planus). Ir irgi nichera nieko gero iš jo nebuvo, nes visus nagus apsilaužydavau, kai dvi sukabintas detales atkabint reikėdavo. O kartais ir likdavo amžiams susikabinusios. Aišku kareivėlių irgi buvo. Visokie husarai, desantininkai, pėstininkai, tankistai. Tie tai visai nieko, bet depresuojantys (nebent spalvoti).
Dar lėktuvų modeliukai buvo. Tipo "sdelaj sibe sam". Tik žali pilotai iš mano Migo ar Su kažkur "katapultavosi", o gal dezertyravo padlos. Turėjau ir sklandytuvą - medinį tokį, su popieriniais... sparnais ir uodega. Leisdavau, kol į krūmus nenuskrido ir netrakštelėjo. Tada kažkas suklijavo - bet vėl į brūzgynus įlėkė ir dar kartą stresą apturėjau. O po to jau niekas neklijavo, o sumūrijo... garažą laukuose. (Arba balta dėmė atminty, nes iš skirtingų vietų mėčiau).
Hm... dar žinau kad dvi vilos buvo prie jūros - viena vilniečių, kita "kavianskų", čia jau tikriausiai po nepriklausomybės, nes K raidė numeriuose per vidury buvo O "kavianski" kažkokie baisūs būdavo, nužiūrinėdavo, visi juodbrūviai...
Dar per atostogas pajūryje kažkaip atsirado mano rankose FK Žalgiris plakatas, ar lankstinukas su visokiais dėdėm žaliai balta apranga, tada žiūrinėjau žiūrinėjau ilgai. Po to iškarpiau kažką iš ten... Turbūt tuos pačius dėdes.
Dar pamenu atsikeliu žiemą nuo kažkokio bumbsėjimo. Nueinu apsimiegojęs į virtuvę. Šviesa dega, tėvai nemiega. "Kas yra", klausiu. "(Nieko) eik miegot", sako. Nuėjau miegot toliau...
Dar kažką kaip pro rūką matau, kaip ėjau į Baltijos kelią stovėt ir kad teta verkė per Medininkų ar tai Sausio 13 aukų em... vežimą laidoti (čia Vilniuje). Tada nieko nesupratau, tik degančios žvakės vaškas ant rankų varvėjo. Kas, turiu pasakyti, nesvietiškai erzino ir dėl to irgi norėjosi pravirkt ar net pradėt raudoti.
Tais laikais gydytojai šlykštūs buvo, geriau pas tokius nepakliūt, kaip su kokiu Frunze... Jokio gailesčio. Mėsininkai... Kalbant apie mėsą, tiksliau, kalbant apie sūrį, į jį kažkokie mistiniai tamsiai mėlyni plastmasiniai numeriukai kišami buvo. Velniai žino kam.
Mmm gavau kažkada kramtomos gumos, ne paršas koks nupeipęs - užsieninė, iš pačios VDR. Visą kiek buvo susikišau, mėlyna kažkokia, pipirinė... brrrr... Bet vis tiek skanu paeksperimentuoti buvo.
O po to prasidėjo gyvenimas Coca cola, pričesnakinta kepta duona, lego, saliami dešra (kurią visi pirkdavo tonom ir ėsdavo, ėsdavo ir kišo kišo, kol atsivalgė vieną dieną), audio kasetės su visokiais Maiklais Džeksonais ir Krenberiais, kabelinė televizija, užsieninės mašinos ir visas kitas gėris.
parduotuvese sultys ish tokiu piltuvelio formos stikliniu talpu. pasuki kankenele apacioj ir pribega. budavo obuoliu, vynuogiu, pomidoru ir berzu sulos. parduotuvese viska vyniodavo i ruda popieriu, duona konkteineriuose, nesuopakuota, o vienintelis ledu ipakavimas- apvalus popieriukas ant virsaus Atsirado po to Penguin ledu...stovedavau eile apie pusvalandi kad nusipirkt.o kur dar specializuotos zaislu parduotuves...labiausiai noredavau stalo zaidimu. Kiekvienas vaikas turedavo saskes ir sachmatus, dabar labai retas kuris turi
KAd ir kiek ponas ROMAS vaidintu teisingaji tolerasta, bet tikrai RUSAI - GALVIJU tauta ,kuri N amziu aklai seka savo apsisaukelius lyderius, turi N turtu, bet is meslo taip ir neislipa. Kada rusai gyveno gerai? Jeigu uz pasakyma "galviju tauta" uzdraudet diskutuot temon apie Ukraina, ismeskite mane visai . :)
Plaukai - tik juodi arba balti, kitų variantų būti nelabai gali, nes atrodysi ne kaip visos. Plaukų ilgis sąlyginai kintantis dalykas, viskas priklauso ar gali sau leisti prisiauginti keletą ilgų sruogų (dažniausiai reikalingų garbanojimui). Jei gali, fyfos praba yra geresnė.
Nagai - be jokių kalbų tik priauginti. Diskusijoms čia ne vieta.
Odos spalva - čia pasitelkiamos visos odos rudinimo priemonės. Būtinas pagrindas yra soliariumas (vasarą tinka ir saulės vonios), kad pasiekti aukštesnį odos rudumo tobulumą, pasitelkiami savaiminio įdegio kremai. Ir pačiai pabaigai, naudojamos pudros - kad užmaskuot plėmus ir neatrodyt kaip žemėlapis. Kuo rudesnė oda, tuo fyfa geresnės kokybės.
Apranga - kiekviena save gerbianti fyfa turi turėti rožinių, baltų ir tigrinių drabužių, kablų kolekciją. Sijonai kurie kažką dengia laikomi nepadoriais, marškinėliai be iškirptės- fyfos garbės ir orumo ižeidimu, batai be minimum 8cm pakulnės tinkami tik begioti krosus. Liemenėlė ir stringai yra ne apatinis trikotažas, o oficialiai patvirtinta dalykinė apranga.
Makiažas - bižgučiai privalomas atributas, o viso kito turi būti daug ir ryškiai. Ypatingas dėmesys blakstienos - kuo daugiau tušo, tuo skambesnis „klink klink“.
Dietos - visas fyfos gyvenimas yra viena didelė dieta. Fyfa nesilaikanti dietos, tolygu kūlverstukui be ausų.
Intelektiniai gebėjimai – kas taip?!!!
kiti išskirtiniai bruožai - būtina registracija one.lt, po visomis nuotraukomis turi būti panaudomas užrašas „niu, neblokuokit blemba, nu jokia aš įžymybė“, „nu jokia čia pornografija“.
Idomus komentarai apie vakarus, italiskas masinas ir evrosojuza (nors ir nelabai i tema)
Gaila, kad cia nepilna versija sito video. Ten dar truksta poros geru vietu ir fraziu. Pvz. Zirinovskis pasikvietes pacana ant to sunkvezimio kapoto jam rekia: "etot Ural cerez 20 let dolzen stajat v Londone i amerikanskije soldati dalzni myt jemu kaliosa, a jesli net to my tebia pavesim na krasnoj ploschiadi". Kazkas panasaus ir dar pora vietu geru buvo.
kad jau ginčas neprasidėtų, tai jį noriu užbaigti:
Arbūzas nėra tikras vaisius, o pridėtinis, kadangi vaisius formuojasi ne mezginėje, o iš greta esančių audinių. Botanikai arbūzus pavadina netikra uoga ar netikru vaisium (tokių netikrų uogų pavyzdžiai yra figos, braškės, kišju obuoliai, gervuogės, agrastai, o iš vaisių - agurkai, moliūgai, bananai ir t.t.).
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Our deepest fear is not that we are inadequate. It is that we are powerful beyond measure. Who are we to be brilliant, gorgeous, talented ? Actually, who are you not to be? As we let our own light shine, we unconsciously give other people permission to do the same.
Comment