paragauk. zurek - patiks
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šiaip linksma (archyvas)
Collapse
X
-
Parašė kaunaz Rodyti pranešimąTik nesupratau kas ten per agurkai su cukrum? Tokiu "gardesiu" tikrai neteko ragaut...
Comment
-
Parašė tivoli Rodyti pranešimąPrakask agurką ir prakąstą galą įkišk į cukrinę. Tada vėl atsikąsk...ir vėl viską iš naujo daryk - kol sugrauši agurką Beje aš dažniau ne su cukrumi, o su skystu medumi tai darydavau O mano tėvukas vis dar valgo nuo Smetonos laikų varškės sūrį su uogiene (as meniškai to pakęst negaliu).
O varskes suris arba tiesiog varske su uogiene atvirksciai - labai skanu. Beje ir ta varskes suri su medum galima valgyt(tikrai skanu), o ne su agurku.
Comment
-
Pateikiama nostalgija, kuri neturi nieko bendro su konkrečiu laikmečiu, o yra sąlygota atskiro asmens amžiaus.
Aš taip pat pamenu daugelį ten išvardintų dalykų iš savo vaikystės. Jie tikrai teikdavo malonumą. Jie atmintyje yra išlikę kaip smagūs ir nerūpestingi. Tačiau būtent tuo ir skyrėsi tie laikai nuo dabartinių, tada neatsakingumas buvo galimas, tada jį atsverdavo tėvų rūpestis, dabar visa atsakomybė krenta ant savų pečių ir tai įpareigoja, apsunkina.
Tokius pačius palyginimus man galėtų pateikti mano tėvai, o ateityje galbūt pats pateiksiu savo vaikams, pastarieji - mano anūkams. O kai kas, kas ten minima, anaiptol nėra gėrybės. Kai ką aš leidžiu sau ir iki šiol.
Žodžiu, įdomus nostalgija dvelkiantis vaikystės reziumė, bet tikrai ne kritika naujam laikmečiui.
Comment
-
Aš nesakyk, bet šiandien tikrai nei vienas vaikas ar paauglys tikrai agurko nevalgys su cukrumi...geriau traškučių pakelį ar Snickers nusipirks. Tiesiog po Nepriklausomybės atgavimo malonumų paklausa kad ir vaikui pasiekti ranka padidėjo, o tais prastais laikais pats turėjai prasimanyti. Tik noriu dar pabrėžti, jog čia abejoju ar siekiama nostalgiją sovietiniam laikmečiui kaip tokiam šlovinti, o greičiau prisiminti, jog patys žmonės tuomet sugebėdavo būti išradingesni ir sumanesni.
O apie šiuos laikų vaikus ir jų rutiną ir "nerūpestingumą" man daug ką pasako ir "dešinio nykščio" sindromas.Paskutinis taisė tivoli; 2008.08.25, 23:42.
Comment
-
Parašė kaunaz Rodyti pranešimąBandyciau nebent uz pinigus. Darzoves ir saldumynai, siuo atveju cukrus, man kazkaip nesiderina.
Comment
-
Čia tiek diskusijų sukėlęs agurkas su cukrum ar medum man atrodo visiškai normalus dalykas atsižvelgiant į mano jauną amžių. Už tai, kad šis derinys nestebina nei manęs, nei mano 12mečio brolio, turbūt reiktų dėkoti seneliams ir tėvams, perdavusiems šį kulinarijos šedevrą į lūpų į lūpas. Nuo mažens užkandžiaujame - geriau nei bonbonkės Siūlau nebūt taip nusistačius prieš pasaldintą daržovę ir pabandyti
Juk arbūzas taip pat daržovė
Comment
-
Agurkai su medumi? Super! Šiemet vasarą atostogaudamas gimtajame miestelyje pas motina, kuri augina agurkus pati, ir is kaimynu perka medu - beveik kasdien tai vartojau. Atsisedi vakare prie PC, paimi keletą agurkų, ir badai juos į medaus "slojniką". Nerealiai skanu.Snowflakes will attack U <3
Comment
-
Parašė Boružėlė Rodyti pranešimąČia tiek diskusijų sukėlęs agurkas su cukrum ar medum man atrodo visiškai normalus dalykas atsižvelgiant į mano jauną amžių. Už tai, kad šis derinys nestebina nei manęs, nei mano 12mečio brolio, turbūt reiktų dėkoti seneliams ir tėvams, perdavusiems šį kulinarijos šedevrą į lūpų į lūpas. Nuo mažens užkandžiaujame - geriau nei bonbonkės Siūlau nebūt taip nusistačius prieš pasaldintą daržovę ir pabandyti
Juk arbūzas taip pat daržovė
Comment
-
Pirmą kartą girdžiu apie agurką su cukrum Užtat atsimenu keptus obuolius su cukraus pudra arba juodą duoną su medum. Nieko gero ta sovietinė virtuvė šiaip jau Dar atsimenu birzgiančius šaldiklius parduotuvėse, smarvelę tokią neblogą ir rudas lipnias juostas musėm aplipusias. Ir turbūt vienintelę sulčių rūšį - obuolių, iš tokios skardinės, kur reikėdavo "v ručnuju" su atidarytuvu prabadyt dvi skyles. Nes pasirodo 1 neužtenka, bo oras nepraeina ir nelabai pilasi sultys. Ir ant dugno visada likdavo kažkokie tirščiai...
Dar atsimenu, kad visokiausi pyragai būdavo kepami namie, kartais sodos juose kai kas padaugindavo ar šiaip įtartinai saldūs būdavo. Aišku obuolių pyragas iškeptas gražiai atrodydavo - kol neįbliūkšdavo. O tada visa e... e... estetika dingdavo.
Kas dar? Dar šedevras prie kasų - kramtoma guma "Paršiukas čiukas" ar panašiai.
Šlykštūs laikai... pilki... išskyrus kelialapines keliones prie jūros. Ten valgykloj blynai skanūs visai buvo. (Reikėjo ir likt prie blynų, nes nuo zrazų ar panašaus abejotino skonio daikto apsinuodijau). Dar kažkoks restoranas aukštu aukščiau matėsi su blatnom šviesom. Dar sovietų kareivinės, o gal gaisrinė pakeliui link jūros. Spoksojau į kažkokius du uniformuotus žmogėnus praeidamas, o jie į mane spoksojo. Po to prie jūros dar vienos kareivinės (stambesnės) buvo. Dar pajūryje įlipdavau į naftą netyčiom, tada bandydavau nukrapštyt vargais negalais. Kažką praleidau...
Tiesa, pepsi prie Litexpo per balionų šventę kitokio skonio nei dabartinė buvo. O su "iškliančintu" aparatu viską kreivai neprizūminęs fotkinau. (Vėliau aparatas ėmė ir sulūžo, tikriausiai ne taip maigiau kažką).
Aaaa dar žaisdavau su sagom, nežinau ar tai dėl to, kad nebuvo žaislų, ar tai dėl naudos kokios. Buvo dar kažkoks sovietinis geležinis konstruktorius, ten visaip su varžtais ir "atviortkėm" sukiot reikėjo. Ir nichera nesigaudavo. Taip pat buvo a la lego prototipas (turbūt net kokį šnipą siuntė nuknist planus). Ir irgi nichera nieko gero iš jo nebuvo, nes visus nagus apsilaužydavau, kai dvi sukabintas detales atkabint reikėdavo. O kartais ir likdavo amžiams susikabinusios. Aišku kareivėlių irgi buvo. Visokie husarai, desantininkai, pėstininkai, tankistai. Tie tai visai nieko, bet depresuojantys (nebent spalvoti).
Dar lėktuvų modeliukai buvo. Tipo "sdelaj sibe sam". Tik žali pilotai iš mano Migo ar Su kažkur "katapultavosi", o gal dezertyravo padlos. Turėjau ir sklandytuvą - medinį tokį, su popieriniais... sparnais ir uodega. Leisdavau, kol į krūmus nenuskrido ir netrakštelėjo. Tada kažkas suklijavo - bet vėl į brūzgynus įlėkė ir dar kartą stresą apturėjau. O po to jau niekas neklijavo, o sumūrijo... garažą laukuose. (Arba balta dėmė atminty, nes iš skirtingų vietų mėčiau).
Hm... dar žinau kad dvi vilos buvo prie jūros - viena vilniečių, kita "kavianskų", čia jau tikriausiai po nepriklausomybės, nes K raidė numeriuose per vidury buvo O "kavianski" kažkokie baisūs būdavo, nužiūrinėdavo, visi juodbrūviai...
Dar per atostogas pajūryje kažkaip atsirado mano rankose FK Žalgiris plakatas, ar lankstinukas su visokiais dėdėm žaliai balta apranga, tada žiūrinėjau žiūrinėjau ilgai. Po to iškarpiau kažką iš ten... Turbūt tuos pačius dėdes.
Dar pamenu atsikeliu žiemą nuo kažkokio bumbsėjimo. Nueinu apsimiegojęs į virtuvę. Šviesa dega, tėvai nemiega. "Kas yra", klausiu. "(Nieko) eik miegot", sako. Nuėjau miegot toliau...
Dar kažką kaip pro rūką matau, kaip ėjau į Baltijos kelią stovėt ir kad teta verkė per Medininkų ar tai Sausio 13 aukų em... vežimą laidoti (čia Vilniuje). Tada nieko nesupratau, tik degančios žvakės vaškas ant rankų varvėjo. Kas, turiu pasakyti, nesvietiškai erzino ir dėl to irgi norėjosi pravirkt ar net pradėt raudoti.
Tais laikais gydytojai šlykštūs buvo, geriau pas tokius nepakliūt, kaip su kokiu Frunze... Jokio gailesčio. Mėsininkai... Kalbant apie mėsą, tiksliau, kalbant apie sūrį, į jį kažkokie mistiniai tamsiai mėlyni plastmasiniai numeriukai kišami buvo. Velniai žino kam.
Mmm gavau kažkada kramtomos gumos, ne paršas koks nupeipęs - užsieninė, iš pačios VDR. Visą kiek buvo susikišau, mėlyna kažkokia, pipirinė... brrrr... Bet vis tiek skanu paeksperimentuoti buvo.
O po to prasidėjo gyvenimas Coca cola, pričesnakinta kepta duona, lego, saliami dešra (kurią visi pirkdavo tonom ir ėsdavo, ėsdavo ir kišo kišo, kol atsivalgė vieną dieną), audio kasetės su visokiais Maiklais Džeksonais ir Krenberiais, kabelinė televizija, užsieninės mašinos ir visas kitas gėris.Paskutinis taisė rat; 2008.08.26, 01:45.
Comment
-
Parašė rat Rodyti pranešimąPirmą kartą girdžiu apie agurką su cukrum Užtat atsimenu keptus obuolius su cukraus pudra arba juodą duoną su medum. Nieko gero ta sovietinė virtuvė šiaip jau Dar atsimenu birzgiančius šaldiklius parduotuvėse, smarvelę tokią neblogą ir rudas lipnias juostas musėm aplipusias. Ir turbūt vienintelę sulčių rūšį - obuolių, iš tokios skardinės, kur reikėdavo "v ručnuju" su atidarytuvu prabadyt. Dar atsimenu, kad visokiausi pyragai būdavo kepami namie, kartais sodos juose kai kas padaugindavo. Kas dar? Dar šedevras prie kasų - kramtoma guma "Paršiukas čiukas" ar panašiai.
Šlykštūs laikai... pilki... išskyrus kelialapines keliones prie jūros. Ten valgyklos blynai skanūs visai buvo. Dar sovietų kareivinės, o gal gaisrinė pakeliui link jūros. Spoksojau į kažkokius du uniformuotus žmogėnus praeidamas, o jie į mane spoksojo. Po to prie jūros dar vienos kareivinės buvo. Dar pajūryje įlipdavau į naftą netyčiom, tada bandydavau nukrapštyt vargais negalais. Kažką praleidau...
Comment
-
O aš dabar pagalvojau, kad vis dar atsiranda tokių, sakančių, kad va ot seniau gerai buvo, arba kad niekas nepasikeitė... Nevertina daugelis ką turi, oi nevertina... Aš pats nieko iš tų 'šlovingųjų' laikų neatsimenu, na ir neturiu prisimint, nes jais praktiškai nelabai ir teko pagyvent. Gimiau prieš pat atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ir matyt labai džiaugtis dėl to turėčiau, na ir džiaugiuosi, žinoma .
Šiaip labai įdomu paskaityt, ypač rat prisiminimus, rašykit ir toliau, yra kas skaito, tikrai yra .
Comment
Comment