Šiaip linksma (archyvas)

[Taut.]

Senai Tapo.

[rat]

Tamtararam

[L33T]

[rat]

/\

[FlagMan]

interpretacija:

[dubajus]

kodel ?

[Lettered]

kodel ?

Kam užduodi klausimą jei žinai atsakymą?

[rat]

Kam užduodi klausimą jei žinai atsakymą?

Jooo tikrai kodėl? Aš nežinau atsakymo... kol kas bent jau. Laukiu visų variantų AŽ formatu

[Tadas]

L33T buvo užėjusi simpatija Rusijai, daugiau nieko.

Ir prie to pačio.

Jau taip pat žvaigždė.

[L33T]

[Kartmen]

/\ Mano barako buvę budėtojas Vladukas, nerialus žmogelis

[HAMMER]

"Buvęs" per šituos pacanus?

[John]

Nezinau, ar sitas kada nors buvo

CLINTON DEPLOYS VOWELS TO BOSNIA

Cities of Sjlbvdnzv, Grzny to Be First Recipients

Before an emergency joint session of Congress yesterday, President Clinton announced US plans to deploy over 75,000 vowels to the war-torn region of Bosnia. The deployment, the largest of its kind in American history, will provide the region with the critically needed letters A,E,I,O and U, and is hoped to render countless Bosnian names more pronounceable.

"For six years, we have stood by while names like Ygrjvslhv and Tzlynhr and Glrm have been horribly butchered by millions around the world," Clinton said. "Today, the United States must finally stand up and say 'Enough.' It is time the people of Bosnia finally had some vowels in their incomprehensible words. The US is proud to lead the crusade in this noble endeavour."

The deployment, dubbed "Operation Vowel Storm" by the State Department, is set for early next week, with the Adriatic port cities of Sjlbvdnzv and Grzny slated to be the first recipients. Two C-130 transport planes, each carrying over 500 24-count boxes of "E's," will fly from Andrews Air Force Base across the Atlantic and airdrop the letters over the cities.

Citizens of Grzny and Sjlbvdnzv eagerly await the arrival of the vowels. "My God, I do not think we can last another day," Trszg Grzdnjkln, 44, said. "I have six children and none of them has a name that is understandable to me or to anyone else. Mr. Clinton, please send my poor, wretched family just one 'E.' Please."

Said Sjlbvdnzv resident Grg Hmphrs, 67: "With just a few key letters, I could be George Humphries. This is my dream."

The airdrop represents the largest deployment of any letter to a foreign country since 1984. During the summer of that year, the US shipped 92,000 consonants to Ethiopia, providing cities like Ouaouoaua, Eaoiiuae, and Aao with vital, life-giving supplies of L's, S's and T's. The consonant-relief effort failed, however, when vast quantities of the letters were intercepted and hoarded by violent, gun-toting warlords.

[URBANISTAS]

Čia gi mano grupiokai Tomas su Tabiu!!!

[Taut.]

Čia gi mano grupiokai Tomas su Tabiu!!!

Tomas iš Užupio ?

[Paulius]

interpretacija:

Čia gi Justinas Beinorius.

[Tomizmas]

Šiaip tokia smagi folk dainelė iš NML, nuotaikai pakelti Pilnas kelnias kap un juoka

[Tadas]

[Mindoza]

/\ Geras cia, o sita kas nors skaitet? As ji biski patobulinau is komentaru internete ir savo nuoziura... Pirma kart kai perskaiciau tai pagalvojau kad dziaugiuosi dar tai mates. Nors negaliu pasakyt - gal dabar vaikams dar geriau.

Buvo laikai...

Jei buvote vaikas dar iki 21 amziaus pradzios, žvelgiant atgal, sunku patikėti, kad mums pavyko išgyventi iki šių laikų. Vaikystėje mus mašinose
vežiodavo be saugos diržų ir pagalvių. Vezdavo I kaima vasara, kur silta vasaros pasivažinėjimas arkliu pakinkytu vežimu buvo neapsakomas malonumas. Prasededavom ten pora menesiu. Lovytes tada buvo išmargintos ryškiais dažais, , turinčiais didelį švino kiekį ir niekam nerupejo. Ant vaistų buteliukų nebuvo slaptų dangtelių, durys dažnai neužsirakindavo, o spintos neužsirakindavo niekada. Mes gėrėm vandenį iš kolonėlės ant kampo, o ne iš plastikinių butelių.
Arba kaip i mokykla nesdavomes kelias kapeikas ar litus "bulkutei ir atsigerti" ir jausdavomes tokie turtingi ir laimingi Ir dar kai ziema ant fanieru ciuozinedavome nuo kalniuku ir grizdavome visi slapi, kai valgydavom sniega ir varveklius Darydavom "sikretus" ,zaizdavom "po balkonais". Arba skaiciuodavom kiek raudonu ziguliu pravaziuos per valanda . Ir eidavom vieni 6, 7 metu i miska, prie prudu maudytis ir, is tiesu, nieko mums neatsitikdavo, zinojom kaip savim pasirupinti. Turejom draugu ir turejom ka veikti, i namus neidavo ivaryti.
Niekam negalėjo šauti į galvą dvirka važinėti su šalmu. Siaubas.
Valandų valandas mes meistravome vežimėlius ir paspirtukus iš lentų ir sąvartyne rastų guolių.
Mes išeidavom iš namų ryte ir žaidėm visą dieną, grįždami tada, kai užsidegdavo gatvės žibintai ant medinių stulpų, ten, kur jie buvo.
Visą dieną niekas negalėjo sužinoti, kur mes. Mobilių telefonų nebuvo! Sunku įsivaizduoti.
Mes pjaustėmės rankas ir kojas, laužydavomės kaulus išsimušdavome dantis, ir niekas nieko už tai nepaduodavo į teismą.
Visko buvo. Buvome kalti tik mes, ir niekas kitas. Atsimenate? Mes mušėmės iki kraujo ir vaikščiojom su mėlynėm, priprasdami nekreipti į tai dėmesio.
Mes valgėm pyragėlius, ledus, gėrėm limonadą, bet nuo to niekas nestorėjo.
Iš vieno butelio gėrė keli žmonės ir niekas nuo to nenumirė. Mes neturėjom žaidimų priedėlių, kompiuterių, 165 palydovinės televizijos kanalų,
kompaktinių diskų, interneto…
Nebuvo nei MP3… Visi isirasinedavom vienas nuo kitu pasenusias pop dainas magnetofonais laiptinese, o taip pat ir kas tada atrode juokinga.
Kai mums kas nors buvo reikalingas, mes pašaukdavom po langais, ar tiesiog užeidavom pasimatyti. Atmenat? Be išankstinio skambučio!
Mes sugalvodavom žaidimus su pagaliais ir konservų dėžutėmis, mes soduose vogdavom obuolius ir valgėm vyšnias su visais kauliukais, ir kauliukai mūsų pilvuose nesudygdavo.
Kai kurie mokiniai nebuvo tokie supratingi, kaip likusieji, todėl likdavo antriems metams. Kontroliniai ir egzaminai nebuvo dalinami į 10 lygių. Per pertraukas mes liedavom vienas kitą vandeniu iš senų daugkartinių švirkštų! Mūsų poelgiai
buvo mūsų. Mes buvome pasiruošę pasekmėms. Slėptis nebuvo už ko.
Ta karta davė daugybę žmonių, kurie moka rizikuoti, spręsti problemas ir sukurti tai, ko iki tol nebuvo, kas
tiesiog neegzistavo. Mes turėjome pasirinkimo laisvę, rizikos ir nesėkmės teisę, atsakomybę, ir mes kažkaip išmokom tuo visu naudotis. Jei jūs vienas iš šios kartos, aš jus sveikinu. Mums pasisekė, kad mūsų vaikystė ir jaunystė pasibaigė iki tol, kai valdžia nupirko jaunimo laisvę už
riedučius, mobilius telefonus, žvaigždžių fabriką ir klasiškus džiūvėsėlius. Su jų bendru sutikimu. Jų pačių labui...
Iš tikro pasaulio stebuklų yra ne septyni, o gerokai daugiau. Tiesiog mes prie jų pripratom ir kartais nebepastebim.
Nuostabus mamos išvedžiojimas – „Aš tau dabar perku, bet tai tau gimtadienio dovana"?! Arba ši stebuklinga močiutės frazė – „Tik stiklainius grąžinkit!" Atsimenat?
O, tarp kitko, kas iki šiol
guli šaldytuvų durelių šone? Ne, ne kiaušiniai. Ir ne pomidorų padažas. Durelių šone guli...vaistai! Nemokama medicina – irgi stebuklas. Gydytojas
vienas, o eilės dvi – viena su talonais, kita – užsirašiusiųjų eilė. Dar yra ir trečia – „aš tik paklausiu!" Tos poliklinikos, darzeliai su piesiniais ant sienu?
Fototapetas namuose?
Kiek jų dar buvo, tų pasaulio stebuklų... Mažas langelis iš virtuvės į vonią – į ką pro jį žiūrėti, paaiškinkit? Avalynės šaukštas – arkliukas...
Dantų milteliai – valo ir dantis, ir sidabrą... Sysiojantis berniukas ant tualeto durų... Televizorius „Tauras" – imi reples ir bim-bim-bim!
Glaudės su inkariuku... atsimenat? Pienas trikampiuose paketuose! O jūs sakote – „Septyni pasaulio stebuklai!"
Mes anksčiau darėme tai, ko dabar niekada ir nedrįstume padaryti.
Dar daugiau – jei šiandien nors kartą padarytum tai, ką anksčiau darydavai nuolat – tavęs nesuprastų, o gal ir silpnapročiu išvadintų.
Visi gerdavo is vienos stiklines, laukdavo atvaziuojancios siukliavezes krumuose ir stebedavo spektakli, karstydavosi ant kiekvieno tureklo ir pirkdavo po viena saldaini parduotuvese. Vieni i kiema atsinesdavo po agurka su cukrum, o kiti nusiskindavo po svairaini.
Daug buvo tokių įprastų dalykų – mes rinkdavome lapus rudeni ir dedavom i knygas, kartais grodavom lupinem armonikelem ir sededavom ant ‘dekio’ uz namo, vaiksciojom tvoromis visi kartu, surengdavom zygi i kitus rajonus. Atsimenat?
Tai buvo įprastų dalykų neįprasti laikai...

[kaunaz]

Tik nesupratau kas ten per agurkai su cukrum? Tokiu "gardesiu" tikrai neteko ragaut...