Šiaip linksma (archyvas)

[Mindoza]

Kas ten buvo? Nes jau nebeveikia

[Mjso]

O kam paskambino, koki tinkla naudojat? ABonentas ar ne?

[Valiukas]

[Tadas]

O kam paskambino, koki tinkla naudojat? ABonentas ar ne?

Bitė. Abonentas.

Kas ten buvo? Nes jau nebeveikia

Filmukas, kurį rodant suskamba tavo telefonas.

[Andrewass]

Ken LEEE

ken lee, budi budi vivaut uuuuu keeennnn leeeeeeeee

anglu kalba su visais privalumais DD

[Mindoza]

Atsimenu kai vaikai budavom tai visas angliskas dainas sitaip dainuodavom, o cia pasiseke merginai

[somis]

ne bet čia tikrai geras iki ašarų.

[innuendo]

Death metal puppy :

[keen]

Death metal puppy :

Taigi gyvuna kankina, ot bajeris. Dar prijungtu elektros srove tai ir ne toki "Death Metal" parodytu...

[innuendo]

Ot tai, oro srovę paleido. Labai didelis kankinimas. Mano šuva ir pats prie "vėjelio" lenda .

[Tomkis]

o čia keen lee, jau išmokus anglų kalbą

[skunk]

Rimts aparats http://autogidas.lt/skelbimas.html?01.9667955

[spirit]

Rimts aparats http://autogidas.lt/skelbimas.html?01.9667955

Nebūtų marozas jei išmoktų lietuviškai rašyt

[FlagMan]

su ginklu per prievarta tarsi vercia pirkti

[Paulius]

Paėmiau vakar jam ir paskambinau. Darkyta lietuvių kalba, "deviniuolik metų". Labiausiai man patiko šita mūsų dialogo vieta:
- Už kiek tu ten parduodi?
- Už dvi štukas penkis. Galutine kaina.
- Paimčiau už du keturis.
- Nu gerai.

[kaunaz]

Vėl vairuojam...

O čia kaip NEREIKĖTŲ važiuoti:

I tema apie vairavima. Po praktikos pas toki instruktoriu, turbut betkas ismoktu vaziuot :

Geriausia vieta, rekia isterisku balsu: "Chio ty valnujishsia jo* tvai mat!"

[Kema]

[vlk]

dar kai ka panašia tema e-mailu gavau

Nuotykis Maximoje



B)

Man taip pat atsitiko Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kasininke irgi pasieme kasa ir nuejo perskaiciuoti visus pinigus. Teko pakankamai ilgai laukti. Mano nuostabai simtine grazino.
--------------------
Patiko trecioji is Kemos pateiktu nuotrauku.

[vlk]

Kartą labai sėkmingą personalo vadovę partrenkė autobusas. Ir, deja, ji
tragiškai žuvo.
Jos siela atkeliavo į Dangų prie šv. Petro vartų, kur ją pasveikino pats šv.
Petras.
„Kol galėsime tave apgyvendinti", – jis pasakė, – „reikia išspręsti mažytę
problemą... Matai, iki šiol niekada neturėjome personalo vadovės, todėl
gerai nežinome, ką daryti su tavimi".
„O! Suprantu", – atsakė moteris, – „ar negalite manęs tiesiog įleisti?"
"Aš norėčiau", – atsakė šv. Petras, – „bet man duoti griežti nurodymai. Mums
liepta leisti tau pabūti vieną dieną Pragare, vieną – Rojuje, o tada galėsi
pati nuspręsti, kur praleisti likusią amžinybę".
„Aš tikra, kad pasirinksiu Rojų", – tarė personalo vadovė.
„Atsiprašau, bet yra taisyklės..." – pasakęs tai, šv. Petras moterį įsodino
į žemyn besileidžiantį liftą.
Kai atsivėrė Pragaro durys, ji įžengė į nuostabią golfo pievelę. Netoliese
buvo užmiesčio klubas, aplinkui – daugybė draugų buvusių vadovų, stilingai
apsirengusių ir jai besišypsančių. Visi pribėgo, pasisveikino, pabučiavo į
abu skruostus ir maloniai pakalbėjo apie senus laikus. Pažaidę golfą, jie
nuėjo į klubą, kur pietums valgė krabą ir kepsnį. Čia ji sutiko ir Patį
Velnią, kuris, beje, pasirodė visai patrauklus. Visą naktį personalo vadovė
linksmai šoko, bendravo ir nepastebėjo, kaip atėjo laikas grįžti į liftą.
Liftas ją pakėlė atgal į Dangų, kur jos jau laukė šv. Petras.
„O dabar laikas praleisti dieną Rojuje", jis pasakė.
Taigi, ji praleido 24 valandas skrajodama debesimis, grodama arfa ir
dainuodama, ir tai buvo beveik taip pat malonu, kaip ir leisti laiką
pragare. Dienos pabaigoje grįžo šv. Petras ir tarė:
„Tu praleidai dieną Pragare ir dieną – Rojuje. Dabar turi pasirinkti".
Moteris pagalvojo sekundę ir atsakė: „Gerai. Dangus tikrai labai miela
vieta, bet man šiek tiek linksmiau buvo Pragare. Aš renkuosi Pragarą".
Išgirdęs šiuos žodžius, šv. Petras įsodino moterį į liftą, kuris ją nuvežė į
Pragarą.
Kai lifto durys atsidarė, ji pamatė, kad stovi ant išdžiūvusios žemės, visur
mėtosi šiukšlės ir atliekos. Ji pamatė, kad jos draugai apsirengę skarmalais
ir renka šiukšles į kažkokius maišus ir tempia į senus konteinerius.
Pasirodė ir Velnias.
„Nieko nesuprantu!", – ėmė šaukti personalo vadovė, – „vakar čia buvau ir
mačiau žaliuojančią golfo pievelę, užmiesčio klubą. Mes valgėme krabą,
šokome ir buvo labai smagu. Dabar čia tik išdžiūvusi žemė ir nešvara, o mano
draugai atrodo apgailėtinai".
Velnias pažiūrėjo į ją ir nusijuokė: „Matai, vakar mes vykdėme atranką, o
jau šiandien tu esi mūsų personalas!".

Moralas:
*Kada pats nesakai tiesos kitiems, galvoji, kad tai smulkmena. Ir tik tada,
kai nepasako tiesos tau, pamatai – kokia didelė tragedija.
Dirbant su žmonėmis būtina laikytis aukščiausių moralinių vertybių. Kitaip
darbas lengvai virsta manipuliacija, melu ir destrukcija.*

[Vilius]

Gal nebuvo

Mane sitas "nuzude"