"...Aš bandysiu įrodyti, kad Kaunas yra Viskas.
Mat, kartais susidaro įspdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo
miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius btų kaip Kaunas, tai ir
Nemunas tekėtų pro Vilnių.
Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti
tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jros
ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padors gyvuliai vengė bsimo Vilniaus apylinkių. Kur
daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?
Kodėl btent Vilniuj įsikrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus
savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau.
Kaune greitai gautų galą.
Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems
100 km. ilgio bandomąjį kličių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten
apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį
iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į
vakarus.
Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: „Pravieniškės
– 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus.
Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo:
„Lukiškės – 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik
nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas btų, jei
vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir
amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu.
Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik
tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim srinio traukinio Vilnius
Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt
dvi nesujungiamas vietas nnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą
pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir
nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit js, vilniečiai, kuo
greičiau prie jros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių
gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo
žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent
vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sresnis, tuo
žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur
laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki
Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus... O
gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama...
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo...
Ir atsidrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko bt. Bet šaunusis nuotykių
ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai,
veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją
nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi msų šaunuolis nukeliaus? Į
Šumską, Astraviecą ir Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš
skausmo širdis..." O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras
kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspdį šviesiam žmogui darė tamsus
Vilniaus kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius – vienintelio
kelio galas."
J. Erlickas
Mat, kartais susidaro įspdis, kad patys kauniečiai to nesuvokia ir savo
miestą net lygina su Vilnium. Bet jei Vilnius btų kaip Kaunas, tai ir
Nemunas tekėtų pro Vilnių.
Pagal Viešpaties planą prie tokios upės kaip Vilnelė galėjo atsirasti
tik Babtai.
Koks gi save gerbiantis miestas stengtųsi atsirasti kuo toliau nuo jros
ir kuo arčiau Baltarusijos?
Anuomet net padors gyvuliai vengė bsimo Vilniaus apylinkių. Kur
daugiau galėjai išgirsti staugiant tokį išsigimėlį kaip geležinis vilkas?
Kodėl btent Vilniuj įsikrė Lietuvos Seimas, Vyriausybė ir net Vilniaus
savivaldybė? Todėl, kad piktoji dvasia ieško sau vietų, kur tamsiau.
Kaune greitai gautų galą.
Ir net patys vilniečiai taip nepasitiki vilniečiais, kad įrengė jiems
100 km. ilgio bandomąjį kličių ruožą. Ir tik pasiekęs Kauną, ten
apvalęs bei sustiprinęs dvasią, vilnietis įgyja teisę padidinti greitį
iki 130 km/val. O štai kaunietis gali iš karto tokiu greičiu pajudėti į
vakarus.
Vilnietį, artėjantį prie Kauno, įspėja specialus ženklas: „Pravieniškės
– 6 km." Vilnietis sudreba ir prisisega saugos diržus.
Kaunietis gi niekur Vilniaus prieigose nepamatys analogiško ženklo:
„Lukiškės – 6 km." Nes kauniečio nepagąsdinsi. Kaunietis pats autoritetas.
Vilniečiui suteikta galimybė pravažiuoti Kauną pakraščiu, jo beveik
nepastebėjus ir neįsibaisinus. Tik įsivaizduokim, kas btų, jei
vilniečiui tektų kirsti Kauno centrą! Jis nutrokštų kamščiuose ir
amžiams liktų klajoti painių Senamiesčio gatvelių labirintuose.
Yra nuomonė: kada nors Vilnius ir Kaunas susijungs ir taps dipoliu.
Atseit dvi galvos geriau kaip viena. Aišku, taip galėjo sugalvoti tik
tas, kuris išvis be galvos. Prisiminkim srinio traukinio Vilnius
Kaunas likimą. Tas naivus dvigalvis padarėlis, kitados svajojęs sujungt
dvi nesujungiamas vietas nnai išprotėjęs blaškosi iš vieno galo į kitą
pats neberasdamas sau vietos... Nejau ir mes norime tokiais tapt?
Kita vertus, kaunietis nenori vilniečio nė akyse regėt. Todėl ir
nutiestas aplinkkelis, greitkelis... Atseit varykit js, vilniečiai, kuo
greičiau prie jros ir girdykit ten savo žirgus. Mat Vilniaus apylinkių
gyventojai dar nuo Vytauto laikų garsėjo išskirtiniu kvailumu ir jodavo
žirgų girdyt net prie Juodmarių. Neteko girdėt, kad taip elgtųsi bent
vienas kaunietis. Betgi vilnietis įsitikinęs: kuo vanduo sresnis, tuo
žirgui skaniau. Užtat aplinkui Vilnių žirgų berasi tik rezervatuose, kur
laikomasi griežtos abstinencijos: nė gramo druskos.
Vilniečiui nuo Kauno atsiveria plačiausios perspektyvos. Nori – brauki
Marijampolėn, nori – į Kėdainius, Raseinius, Šiaulius ir Vakarus... O
gali net į Mėmelį, iš kur jau Amerika ranka pasiekiama...
O pabandykim įsivaizduoti, kad neatsargus kaunietis keliavo, keliavo...
Ir atsidrė Vilniuj. Aišku, jam čia nėr ko bt. Bet šaunusis nuotykių
ieškotojas atgal dar nenori grįžt. Jis, kaip ir visi kauniečiai,
veržiasi į priekį. Tačiau kur yra Vilniaus priekis? Brėžiame tiesiąją
nuo Kauno per Vilnių ir tolyn... Kurgi msų šaunuolis nukeliaus? Į
Šumską, Astraviecą ir Ašmiany... O ką ten sveikam žmogui veikt?
Maironis andai rašė: „Kada tik keliu važiavau pro Trakus, man verkė iš
skausmo širdis..." O Vilniaus senelis nė nepasiekdavo, nes pro ašaras
kelio nebeįstengdavo rast. Tokį tat įspdį šviesiam žmogui darė tamsus
Vilniaus kraštas.
Užtat ir sakau: Kaunas yra visų kelių pradžia. O Vilnius – vienintelio
kelio galas."
J. Erlickas
Comment